10 metų sveikai gyvenantis Simonas Dailidė: „Tai – labai paprasta“

Simonas Dailidė
Autorius: JŪRATĖ BRATIKIENĖ
Publikuota: 2020-02-16 09:17
10 metų sveikos gyvensenos keliu žengiantis Simonas Dailidė atkreipia dėmesį į tai, kad žiemai persiritus į antrą pusę daugelis jaučiamės pavargę ir išsekę. „Sveikatą pagerinti, jėgų prikaupti galima pakeitus vos kelis kasdienius įpročius“, – sako 30 metų jubiliejų švenčiančios Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas.

Simonai, esate sveikuolis, raginantis žmones gyventi sveikiau ir kokybiškiau. Kiek laiko pats domitės sveika gyvensena? 

Įdomu tai, kad Lietuvos sveikuolių sąjungai daugiau metų nei man pačiam (juokiasi). O šį kelią pasirinkęs esu 10 metų. Prieš tiek laiko tarp sveikuolių patekau visai netikėtai – tėvai mane prigavo pasiūlę važiuoti į stovyklą prie jūros. Nežinojau, kas manęs laukia, nė nenutuokiau, kad pateksiu pas sveikuolius. Turiu pripažinti, kad, kol jų nepažinojau, į juos žiūrėjau gana skeptiškai. Ši organizacija atrodė mistifikuota, buvo daug įvairiausių klaustukų. Bet patekęs tarp tų žmonių ir pamatęs, kokie jie yra iš tikrųjų, pakeičiau požiūrį. Nuo tada pradėjau savanoriauti įvairiuose renginiuose, labai natūraliai įsitraukiau į Sveikuolių sąjungos veiklą. Galiausiai, Dainiui Kepeniui pasukus į politiką, tapau šios organizacijos prezidentu. 

Išties retas jaunas žmogus pradeda gyventi sveikai – dažniau sveika gyvensena susidomime tada, kai pašlyja sveikata, užklumpa rimtos ligos...

Labai teisingai pastebėjote – taip dažniausiai ir nutinka, o jauniems žmonės, kurie gali džiaugtis puikia sveikata, energijos antplūdžiu, atrodo, kad visada taip bus. Tačiau laikui bėgant, jei gyvename kaip papuola, nesidomime sveiku gyvenimo būdu, energijos atsargos po truputį senka. Todėl kuo anksčiau susidraugausime su sveikos gyvensenos įpročiais, tuo ilgiau gebėsime išlikti jauni, energingi ir žvalūs. Sveikuoliai man padėjo susivokti, kaip išnaudoti savo energiją, įkvėpė pradėti gyventi kitaip. 

Ar buvo paprasta atsisakyti žalingų įpročių? Juk nesiskundėte prasta sveikata? 

Ir rūkiau, ir alkoholį vartojau, tačiau nebuvo sunku keisti įpročius. Susipažinau su naujais žmonėmis, kurie gyveno sveikai, todėl natūraliai norėjosi daug ką daryti taip kaip jie. Mano aplinka po truputį keitėsi, todėl nereikėjo didelių valios pastangų gyvenime daryti pokyčius. Pamačiau, kaip kokybiškai galima gyventi kuriant visiškai kitokią kasdienybę. Man tai neatrodė nuobodu, atvirkščiai – labai įdomu! Aš iškart pajutau malonumą tuomet, kai būdavau fiziškai aktyvus, labai patiko maudytis eketėje. Tiesa, buvo ir vienas iššūkis – susitaikyti su tuo, kad vis mažiau bendrauju su senais bičiuliais, nes jie keistis neplanavo. Buvo laikas, kai su sveikuoliais dar labai artimai nesibičiuliavau, o su senais draugais buvo nebeįdomu, nes nebenorėjau vakarėliuose vartoti alkoholio, todėl tarp besisvaiginusiųjų jaučiausi balta varna. Kurį laiką daugiau laiko leidau vienas. Turėjau dviratį, juo kasdien numindavau daug kilometrų. Pamažu sulaukiau vis daugiau kvietimų į kitokius vakarėlius, vis daugiau bendravau su tais, kurie gyvena sveikai. 

Simonas Dailidė / Asmeninio albumo nuotr.
Simonas Dailidė / Asmeninio albumo nuotr.

Ko dar be alkoholio ir rūkymo esate atsisakęs? 

Pasakysiu taip, kaip įprastai sako sveikuoliai: aš nieko neatsisakiau ir viską galiu, tik ne visko noriu (šypsosi). Mano „nenoriu“ sąraše atsirado visi žalingi įpročiai, nejudrumas, sėdėjimas vakarais prie televizoriaus, mėsainių ir kito greitojo maisto valgymas. Man patinka jaustis lengvai ir pozityviai. Ypač daug dėmesio skiriu optimistiniam nusiteikimui, minčių higienai, gerai nuotaikai. 

Ar teigiamų emocijų natūraliai atsiranda daugiau, kai sveikiau maitinatės, daugiau judate, maudotės lediniame vandenyje?    

Atsisakius žalingų įpročių iš tikrųjų keičiasi ir mūsų vidinė būsena. Tačiau būna ir kitaip – atsisakius to, kas buvo įprasta, tarsi atsiranda praradimo jausmas, todėl reikia paieškoti būdų, kaip jį kompensuoti. Kartais tenka iš pradžių dirbtinai pasišypsoti, kad smegenys gautų signalą, jog yra linksma ir iš tiesų taptų smagiau, iš širdies pradėtum šypsotis, būtumei geros nuotaikos. Tai – tarsi savęs apgaudinėjimas, bet tai veikia.

Kaip dažniausiai pradedate savo dieną? 

Keliuosi anksti – apie 6 val. Dieną pradedu nuo sporto – tai visada nuteikia pozityviai. Po to – maudynės natūraliame vandens telkinyje arba lendu po šaltu dušu. Artėja 30 dienų iššūkis, kai kasryt maudysiuosi eketėje. Tikiuosi, bus dar žiemiško šalčio (šypsosi). Maudynės lediniame vandenyje padeda visą dieną išlikti energingam, daugiau nuveikti. Rytinę mankštą ir kontrastinį dušą labai rekomenduočiau išbandyti tiems, kurie rytais yra vangūs, sunkiai pradeda darbus. Lediniame vandenyje – daug magijos (šypsosi). 

Nuo kokių žingsnių reikėtų pradėti draugystę su lediniu vandeniu? Į ką svarbu atkreipti dėmesį? 

Svarbiausias žingsnis – tiesiog pradėti! Jeigu jaučiate baimę praustis po šaltu vandeniu, pamažu pratinkitės prie vis šaltesnio tol, kol galiausiai galėsite palįsti po lediniu ar įšokti į eketę. Tačiau eketėse maudosi tūkstančiai žmonių ir, kiek tenka matyti, niekas nesuserga, po šio ritualo visi tampa dar sveikesni ir žvalesni. Tiesiog reikia išdrįsti tai padaryti. 

Simonas Dailidė / Asmeninio albumo nuotr.
Simonas Dailidė / Asmeninio albumo nuotr.

Jums drąsos tikrai nestinga. Kas skatina leistis į ekstremalius žygius?

Tai, kas daugeliui atrodo ekstremalu, man yra tiesiog smagu! Mano šūkis žygiuose – kuo sunkiau, tuo įdomiau! Kuo daugiau iššūkių keliaujant, tuo daugiau yra ką prisiminti. Manęs tikrai nebaido sunkumai. Be to, jie padeda geriau pamatyti save, pažinti tuos, kurie su tavimi drauge keliauja. Kopimas į kalnus, plaukimas srauniomis kalnų upėmis naktį ar tuomet, kai ne sezonas, yra geriausias būdas, padedantis pažinti kitą žmogų. Sveikuolių sąjunga nemažai tokių žygių organizuoja. Po jų lieka tiek nepakartojamų prisiminimų... 

Vienas įsimintiniausių žygių su sveikuoliais buvo prieš kelerius metus. Tąkart naktį baidarėmis plaukėme Jiesios upe. Buvo žiema, labai šalta, daug sniego, srovė stipriai mus nešė, plaukti trukdė į upę sugriuvę medžiai. Apsivertė visos baidarės, išskyrus mano su drauge. Atplaukę į sutartą vietą mudu laukėme kitų, tačiau niekas nepasirodė. Tada leidomės ieškoti bičiulių. Nuotykių buvo ohoho kiek! Visiems yra ką prisiminti. 

Vasario 29-ąją jau ketvirtus metus iš eilės rengsite 25 metrų plaukimo eketėje varžybas. Ar daug norinčiųjų atsiranda dalyvauti tokiose varžybose? 

Šiais metais varžybose planuoja dalyvauti apie 300 plaukikų. Galime palyginti: pirmus metus norinčiųjų išbandyti jėgas plaukiant lediniame vandenyje buvo 30, praėjusiais metais – daugiau nei 200 žmonių. Taigi tokių, kurie domisi ekstremaliomis pramogomis, tik daugėja. Šiose varžybose svarbiausia – įveikti patį save, o ne konkuruoti su kitais, juk plaukimas – netradicinis. Visi dalyviai gauna medalius, įrodančius, kad įveikė 25 metrų atstumą eketėje. Galiu pasakyti tik tiek, kad jausmas – nenusakomas. Kai dalyvavau pirmose varžybose ir užėmiau antrąją vietą, jaučiausi labai ypatingai. Kiekvienais metais stengiuosi pagerinti savo laiką. Leidžiame plaukti ir vaikams. Varžybose plaukikai rungiasi skirtingose amžiaus grupėse. Iki šiol buvo keturios, bet tam, kad būtų įdomiau, padarysime jų dar daugiau. Tokios plaukimo varžybos organizuojamos ir kitose šalyse: Suomijoje, Švedijoje, Rusijoje, Latvijoje... Pas mus atvažiuoja ir dalyvių iš užsienio. 

Esate ir įmonės „Blaivios pramogos“ direktorius, kasmet rengiate blaivius festivalius „Varom“. Gal atkreipėte dėmesį: ar daugėja jaunų žmonių, kurie išvis atsisako alkoholio? 

Tikrai daugėja, tampa madinga gyventi be alkoholio. Kai prieš beveik 8 metus pradėjome rengti šį festivalį, panašių renginių Lietuvoje buvo tik vienas kitas. Jaunimui net buvo gėda prisipažinti, kad nevartoja alkoholio. Dabar viskas pasikeitė. Sveikos gyvensenos judėjimas dabar – labai ant bangos. Mūsų toks tikslas visada ir buvo. 

Simonas Dailidė
Simonas Dailidė

Gyvenate blaiviai, sveikai. Ar kartais jus užpuola kokia sloga, siaučiantis virusas? 

Pastaruosius 5 metus nesirgau jokia liga. Bet nesinori tuo puikuotis. Jeigu ir užklups kokia sloga, iš to tragedijos tikrai nedarysiu. Pastebėjau, kad yra žmonių, kurie ir rūko, ir geria, bet taip pat neserga, ilgai gyvena. Man atrodo kur kas svarbiau yra tai, kaip jautiesi kasdien, kokia tavo gyvenimo kokybė, psichologinis nusiteikimas. 

Žiemos pabaigoje daugelis jaučiasi nusilpę, išsekę, be jėgų. Kokių galite duoti patarimų tiems, kurie pavasarį nori pasitikti sveiki ir žvalūs? 

Svarbiausi patarimai yra labai paprasti: anksčiau atsikelkite, daugiau laiko leiskite lauke, aktyviai pasivaikščiokite miške ir jau būsite žvalesni. Tai darykite rytais. Sakote, nėra laiko? Atsikelkite anksčiau. Gal iš pradžių tingėsis, bet poveikį tikrai pajusite. 

Kaip patartumėte maitintis žiemos pabaigoje? 

Pats stengiuosi valgyti kuo daugiau vaisių, daržovių, kruopų. Pirmenybę teikiu lietuviškiems produktams. Visiems patarčiau daugiau valgyti raugintų daržovių. O vaikščiodami po mišką ieškokite pirmųjų garšvų – jas galite panaudoti sveikuoliškam kokteiliui susiplakti. Kai pasirodo pirmosios pienės, dilgėlės, taip pat visada jų prisiskinu – šie augalai suteikia daugiausia sveikatos. 

Galite pasakyti, kad gyventi sveikai – paprasta?

Tikrai taip, tik reikia vieno dalyko – noro taip gyventi. O informacijos visur yra apstu. Šiais laikais pagrindinė problema – ne tai, kur rasti reikalingos informacijos, o tai, kur pasisemti motyvacijos. Įkvėpimą galite rasti socialiniuose tinkluose sekdami sveikai gyvenančius žmones, peržiūrėdami įvairius vaizdo įrašus. Ir dar labai svarbu susitarti su savimi, kaip gyvensite. Kai ryte nuskamba žadintuvas, ne išjungti jį turėtumėte, o iškart šokti iš lovos. Žinoma, reikia ir pajusti malonumą iš sveikuoliškos veiklos. Po ledinių maudynių aš visada jaučiuosi ypač žvaliai. Tai mane labai motyvuoja ir toliau eiti šiuo keliu. 

Simonai, ką jums reiškia gyventi visavertį gyvenimą? 

Gyventi sveiką, kokybišką gyvenimą, atsirinkti maistą, nepersivalgyti, pakankamai judėti, turėti draugų, su kuriais galima nuoširdžiai pabendrauti. Pastaruoju metu labiau esame sulindę į telefonus ir mažiau bendraujame gyvai, bet to labai reikia. Skubėdami, lėkdami nerandame laiko net su savimi susitikti. Taigi linkėčiau stabtelėti ir peržvelgti savo gyvenimą, ar viskuo jame esame patenkinti. Skyrę laiko sau ir aplinkiniams labai pageriname gyvenimo kokybę. Nepamirškite dažniau pažiūrėti į dangų ir daugiau šypsotis. Tiek tikrai užtenka (šypsosi).