12 klausimų Augustei Vedrickaitei: apie „Euroviziją“, šeimą ir didelius išbandymus

Augustė Vedrickaitė su sūnumi Arijumi
Autorius: Lina Grinkevičienė
Publikuota: 2020-02-01 08:16
„Pamenu, pasibaigus realybės šou „Dangus“, A. Mamontovas pasakė mums visiems: „Jei gali nedainuoti – nedainuok.“ Aš pabandžiau. Ne kartą. Man nepavyko. Taip jau yra tiems, kurių venomis teka ne tik kraujas, bet ir muzikos garsai...“ – atvirauja dainų kūrėja ir atlikėja, televizijos projekto „Muzikinė kaukė“ dalyvė Augustė Vedrickaitė.

Trumpa dosjė

GIMIMO DATA IR VIETA. 1985 m. liepos 14 d., Ignalina.

ZODIAKO ŽENKLAS. Vėžys.

DIDŽIAUSIAS GYVENIMO IŠŠŪKIS. Auginti vaiką.

MUZIKINĖS KARJEROS PRADŽIA. Meilė muzikai ir jos kūrybai užgimė mokykloje roko grupėje „Absent“. 

DŽIUGIAUSIAS GYVENIMO ĮVYKIS. Vienareikšmiškai – sūnaus atėjimas į šį pasaulį.

GERIAUSIAS DRAUGAS (-Ė). Alina – draugė, kuri padeda keliauti per gyvenimą nuo pat darželio. Patikrinta 31 metus trunkanti draugystė.

MĖGSTAMIAUSIAS FILMAS. Sunku išskirti vieną: „Krikštatėvis“, „Kruvinasis deimantas“, „Debesų žemėlapis“.

ĮSIMINTINIAUSIAS TELEVIZIJOS PROJEKTAS. Realybės šou „Dangus“ 2005 m. Jį pavadinčiau tramplinu į profesionalią muzikinę karjerą. 

IŠSKIRTINĖ SAVYBĖ. Teisybės sergėtoja.

MALONIAUSIAS METŲ LAIKAS. Pavasaris.

PASAULIO VIRTUVĖ. Tailando, Indijos. Mėgstu aštrų maistą ir daug prieskonių. 

GERIAUSIAS POILSIS. Vasarą gulinėti kaime prie Alaušo ežero.

POSAKIS. „Nutiko gyvenimas.“

SVAJONIŲ ŠALIS AR MIESTAS. Lietuva. Vilnius.

ĮSIMINTINIAUSIA KELIONĖ. Egiptas, 2010 m. Nardydama įsimylėjau povandeninį Raudonosios jūros pasaulį. Buvau tris kartus ir dar ten grįšiu.

LABIAUSIAI ERZINANTI ŽMONIŲ SAVYBĖ. Neorganizuotumas, lėtapėdiškumas.

NEMĖGSTAMIAUSIAS BUITIES DARBAS. Lyginti drabužius. 

Augustė Vedrickaitė/ Asmeninio albumo nuotr.
Augustė Vedrickaitė/ Asmeninio albumo nuotr.

Muzikos pasaulyje jau esate žinoma, jums nestinga populiarumo. Kokios sveikos ambicijos pastūmėjo dalyvauti televizijos projekte „Muzikinė kaukė“? 

Kaip ir kiekviename darbe, taip ir atlikėjų gyvenime ilgainiui atsiranda tam tikra rutina, nuo kurios visiems kartais norisi atitrūkti. Dalyvauti „Muzikinėje kaukėje“ sutikau būtent dėl šios priežasties. Tačiau net nenumaniau, kaip bus smagu įsiraukti į šį žaidimą, jam ruoštis. Nuostabu sutikti tiek daug teisingų žmonių, kurie taip gražiai bendradarbiauja dėl bendro tikslo – gero laiko, skirto ne tik žiūrovams, bet ir patiems dalyviams. Kuo daugiau žmonių supras, kaip svarbu ir gera išmokti gyvent čia ir dabar, tuo pasaulis bus gražesnis.

Ar visada svajojote gyvenimą susieti su muzika?

Neįtikėtinas procentas žmonių gyvenime užsiima visai ne tuo, ką studijavo. Baigdama mokyklą net neįsivaizdavau, kuo noriu ar galiu tapti. Tyliai pavydėjau tiems, kurie turėjo aiškią tolimesnio gyvenimo viziją. Pasirinkau studijuoti Verslo vadybą ir administravimą, nes tai atrodė mažiausiai sukonkretinta kryptis, kuri galbūt dar ateityje leis sugalvoti, kuo noriu būti. Ir, štai, vieną dieną laikau žurnalą, kuriame skelbiama atranka į muzikinį realybės šou „Dangus“. Žinojau, kad negaliu praleisti galimybės prisiliesti prie Lietuvos muzikinio pasaulio žvaigždžių ir didžiosios scenos užkulisių. Studijas sustabdžiau, vėliau jas baigiau, tačiau, atsiėmusi diplomą, prie jo daugiau ir neprisiliečiau. Muzika, scena, adrenalinas, noras kurti užvaldė mano širdį ir valdo iki šiol. Kurti naujas dainas yra viena didžiausių mano aistrų. Tai – lyg kaskart suteikti naują gyvybę: kažkas nepaprasta, jautru, didinga ir labai asmeniška. 

Kodėl šiemet nedalyvaujate „Eurovizijos“ dainų konkurso atrankoje?

Paskutinį kartą „Eurovizijos“ atrankoje su savo daina dalyvavau būdama trečią mėnesį nėščia. Iki „Eurovizijos“ finalo jau būtų buvę sunku tą faktą nuslėpti. Tiesiog, kai pateikiau paraišką, dar pati nežinojau, kad laukiuosi.

Manau, Lietuvoje „Eurovizijos“ konkursas ne retam yra tiesiog galimybė pasirodyti televizijoje. Iš tikrųjų tai – didžiulė atsakomybė. Jei atvirai, negaliu pasakyti, kad visus tuos kartus, kai dalyvavau atrankose, 100 proc. tikėjau savo daina ir savo jėgomis. 

Yra posakis: „Nespjauk į vandenį, teks pačiam gerti...“

Nespjaunu į šį šulinį, tačiau žinau, kad šiame konkurse labai svarbu turėti stiprų užnugarį. Neretai laimi tas, kuris turi prodiuserį ir didelę komandą, – juk neužtenka dainos ar balso. Vaizdo klipas, įvaizdis, fotosesija, rinkodara... „Eurovizija“ yra brangus malonumas, jei sieki tikrai ryškių rezultatų. Aš dirbu viena, todėl šįsyk renkuosi stebėti iš šalies. Jeigu dar kada dalyvausiu, tai tik atsiduodama tam visa širdimi. Taip, kaip ir priderėtų atstovauti savo šaliai.

Augustė Vedrickaitė / Naglio Bieranco nuotr.
Augustė Vedrickaitė / Naglio Bieranco nuotr.

Pernai pristatėte singlą „Demonai“. Ar pačiai pavyko išmokti paleisti savo vidinius demonus?

Tiesa ta, kad tą dainą parašiau jau seniai. Kaip vienas žmogus įvardijo, tai yra daina stipriai erotizuotu tekstu. Kurį laiką lyg ir nedrįsau jos įrašinėti, neturėjau vizijos. Tačiau ne veltui sakoma, kad viskam ateina savo laikas. Demonų slypi kiekviename iš mūsų, ir jie labai skirtingi. Dainoje kalbu apie aistroje išlaisvinamus demonus, tačiau čia tik užuomina apie tai, kad gyvenime juos visus reikia kartais imti ir paleisti. Nuo savųjų demonų, lydėjusių mane nuo pat vaikystės, išsivadavau pristačiusi šią dainą...

Kai duodate interviu, pozuojate žurnalų viršeliams, atsisakote retušuotų savo nuotraukų...

Džiaugiuosi tuo, kad po truputį savitumas ir išskirtinumas vėl tampa vertybe, o ne priešingai. Tiek daug merginų ir moterų nori būti tokios kaip kas nors kitas, o ne savimi. Kokia nesąmonė! Man pačiai ilgą laiką atrodė, kad, jei esu kitokia, bus negerai, negražu, nesuprasta. Nežinau, ar tam reikia drąsos, ar paprasčiausio suvokimo, tačiau žinau, kad pamilus save tokį, koks esi, spalvos aplink pasidaro kur kas ryškesnės. Sakoma, kad kiekvienas turi savo laimės formulę. Manoji buvo motinystė. Suvokiau gebanti kur kas daugiau, nei maniau, supratau, jog esu mylima ne dėl to, ar tądien pasidažiusi, ar ne. Mano stiprybė – mano sūnus Arijus.

Jūsų muzikinė veikla neapsiriboja vien dainų kūrimu, albumais – dainuojate ir miuzikluose... 

Dainų kūrimas, įrašai nėra pagrindinė mano veiklos dalis. Aš nuolat koncertuoju ir esu nepaprastai laiminga dėl to, kad galiu scena dalytis su pačiais profesionaliausiais muzikantais Lietuvoje. Tačiau scenoje galima ne tik dainuoti, bet ir vaidinti. Man labai patiko naujai atrasta muzikinė kryptis – miuziklai. Esu atlikusi Jurgos vaidmenį „Velnio nuotakoje“, Marijos – „Muzikos garsuose“. Tai buvo nauja ir tikrai labai įdomi patirtis. Būtų smagu kada nors išbandyti jėgas ir filmavimo aikštelėje.

Augustė Vedrickaitė / "Monika Penkūkū Photography" nuotr., Laurynos Skrebytės stilius
Augustė Vedrickaitė / "Monika Penkūkū Photography" nuotr., Laurynos Skrebytės stilius

Kaip visur spėjate? Ar pavyksta šeimą, motinystę suderinti su kūrybine veikla?  

Tikriausiai nenustebinsiu nė vienos mamos ar tėčio pasakiusi, kad atsiradus mažyliui gyvenimo tempas padvigubėjo. Bet viskas nepasikeičia per dieną, todėl mes visi tiesiog plaukiame pasroviui ir išmokstame prisitaikyti. Aš nebepamenu savęs, kai dar neturėjau Arijaus: kur būdavau ir kaip realizuodavau visą savo laisvą laiką, kodėl tiek mažai keliavau?! Taip yra, kad ne tik aš vaiką mokau, – jis šiuo metu yra didžiausias mano gyvenimo mokytojas. Mokausi kantrybės, neskubėti, stabtelėti, pasidžiaugti akimirkomis ir... branginti laiką sau. Labai tikiuosi, kad meilė, šeima, mokėjimas džiaugtis gyvenimu, pagarba ir atsidavimas artimajam bus tos vertybės, kurias užaugęs Arijus puoselės kaip savas.

Esate stipri moteris. Kokie gyvenimo išbandymai jus labiausiai užgrūdino? 

Save labai sunku vertinti. Niekada net nesistengiau to daryti, tačiau girdėjau sakant, kad gauname lygiai tiek, kiek galime pakelti. Sakyčiau, kad reikia mažiau skųstis ir daugiau daryti. Aišku, tokie dalykai, kaip artimojo netektis ar kūdikio sveikatos problemos ne visai priklauso nuo mūsų, todėl svarbu gyventi čia ir dabar. Labai rekomenduoju perskaityti knygą „Vergas“ – ji apvertė mano požiūrį į viską, kas mus supa, ir privertė nustoti gailėti savęs. Mūsų gyvenimo kokybė priklauso tik nuo mūsų pačių.

Neretai vienokie esame viešumoje, kitokie – namuose. Kokios jūsų nepažįsta klausytojai? 

Aš nežinau, kokią mane pažįsta klausytojai, bet tikriausiai nesuklysiu, jei pasakysiu, kad esu laikoma aikštinga, arogantiška ar šalta. Tokios etiketės neretai lipdomos tiems, kurie neskuba žmonių prisileisti arti, turi savo nuomonę ir, neduok Dieve, retsykiais ją garsiai pasako. Realybėje esu labai paprasta, nesuvaržyta ir mėgstanti gerą humorą. Taip, esu gana emocinga, taip pat sąžininga, kruopšti ir atsakinga. Nesu trapi svajotoja, dažniau – tvirta, o kai reikia, nepalaužiama. Visada siekiu teisybės ir konkretumo. Labai mėgstu tvarką, organizuotumą. Esu iš tų, kurie laiko visus keturis namų kampus, tačiau radusi galimybę mėgstu patinginiauti.

Augustė Vedrickaitė / Asmeninio archyvo nuotr.
Augustė Vedrickaitė / Asmeninio archyvo nuotr.

 

Net ir stiprios moterys turi silpnybių. O gal jūs esate išimtis? 

Jei man siūlytų šokoladą, aš rinkčiausi lašinukus su svogūnais, juoda duona ir raugintais agurkėliais (šypsosi). Nemėgstu ne tik saldumynų, kurie laikomi viena didžiausių moterų silpnybių, bet ir apsipirkinėti. Ir ne visai suprantu dovanojamų skintų gėlių suteikiamo džiaugsmo. Kasdien nesidažau, nes tai man nebesuteikia laimės. Tikiu, kad esu vertinama ne dėl iškirptės gylio, lūpų putlumo ar kulniukų aukščio. Manau, svarbiausia – suprasti, kaip tau pačiam yra gerai, o tada bus gerai ir tavo klausytojams. 

Skaitymas – vienas geriausių būdų, kaip atsipalaiduoti, nors ir nedaug laiko tam atrandu. Taip pat mėgstu kasdien eiti pasivaikšioti su mažyliu, nesvarbu, koks lauke oras. Laikas su juo yra brangiausias.

Kūrybinio įkvėpimo semiatės turbūt ne prie puodų stovėdama...

Kad ir kaip apmaudu, daugiausia idėjų, susijusių su nauja muzika, kyla tuomet, kai širdyje ar galvoje ne visai ramu. Man įkvėpimui reikia dramų, išgyvenimų, aistros. Nemoku štampuoti dainų apie tą patį – esu labai nekomerciška šiuo atžvilgiu. Tiesiog kartais man ką nors pasakyti būna lengviau per dainą nei žodžiais.