12 klausimų Gelminei Glemžaitei: apie aktorystę, maistą ir tikrą laimę

Aktorė Gelminė Glemžaitė. / „MARK and MIGLE Photography“ nuotr.
Autorius: L. Samulė
Publikuota: 2020-03-28 07:39
Gelminės Glemžaitės darbų sąrašuose – populiariausi lietuviški kino filmai, serialai, spektakliai. Šiuo metu aktorė visa galva panirusi į profesinę veiklą. Ir nors pasvajoja apie ramesnį laikotarpį ir užtarnautas atostogas, moteris atvirauja esanti labai laiminga: „Esu ten, kur ir turiu būti.“

Trumpa dosjė

Mėgstamiausia spalva. Mėlyna.

Žaviausia epocha. Renesansas.

Labiausiai patikusios knygos. J. K. Rowling knygų serija apie Harį Poterį.

Mėgstamiausias metų laikas. Pavasaris.

Koks gyvūnas būčiau. Šuo.

Naminis gyvūnas. Irgi šuo (šypsosi).

Autoritetas. Neturiu.

Slaptas talentas. Dainuoti.

Prietaras. Kai prieš lipant į sceną palinki sėkmės – nedėkoti, nes nepasiseks.

Labiausiai erzinanti žmogaus savybė. Veidmainiškumas.

Norėčiau išmokti. Groti muzikos instrumentu.

Gelminė Glemžaitė
Gelminė Glemžaitė

Gelmine, koks projektas atima daugiausia laiko?

Šiuo metu visas mano dėmesys ir laikas skirtas spektakliui „Man gal magnio trūksta?“. Su juo važinėjame po įvairius miestus ir miestelius. Vos ne kasdien vaidiname šį spektaklį vis kitoje Lietuvos vietoje, tad kitkam nelabai ir lieka laiko. Vasarą laukia poros naujų filmų filmavimas, bet dar nieko negaliu apie juos atskleisti.

Ar labai skiriasi publika mažesniuose ir dideliuose miestuose?

Tikrai skiriasi, bet tą skirtumą gana sunku įvardyti, nes jį lemia ne vien miesto dydis. Pasitaiko, kad su tuo pačiu spektakliu vykstame į tą patį miestą ir ne vieną kartą, tačiau publikos reakcija būna skirtinga, nes viskas priklauso nuo žmonių, ateinančių mūsų pažiūrėti. Žinoma, atmosfera salėje priklauso ir nuo to, kaip vaidiname. Visuomet stengiesi kaip gali geriausiai, bet galutiniam rezultatui įtakos turi įvairūs niuansai. Vis dėlto jaučiame, kad mažesniuose miestuose esame labiau laukiami. Galbūt todėl, kad ten nėra didelio renginių srauto, žmonės pasiilgę kultūrinių renginių, ištroškę pramogų.

Spektaklis „Man gal magnio trūksta?“ yra komedija, tačiau esate vaidinusi ir labai rimtuose filmuose, pavyzdžiui, „Išgyventi vasarą“. Kurie vaidmenys artimesni – komiški ar rimti?

Man patinka įvairovė. Be to, sunku pasakyti, kuris vaidmuo yra rimtas, o kuris – ne. Kartais komiškas vaidmuo gali būti šimtą kartų rimtesnis ir pareikalauti daug daugiau vidinių jėgų bei pastangų. Jį gali būti daug sunkiau sukurti negu rimtą. Taip pat esu pastebėjusi, kad lengviau yra žmogų pravirkdyti nei priversti jį juoktis.

Ar visuomet svajojote tapti aktore? Kaip į jūsų sprendimą reagavo artimieji?

Kaip ir daugelis aktorių, apie tai svajojau nuo vaikystės. Tiesa, šią profesiją įsivaizdavau visiškai kitaip, galvojau, kad tai labai lengvas ir paprastas darbas. Dabar jau žinau, kad aktoriaus darbas be galo įdomus, bet tikrai nėra lengvas. O iš artimųjų niekada nejutau jokio spaudimo, kad reikia išsirinkti „rimtą“ profesiją. Jie visada mane palaikė ir leido pačiai spręsti, ko noriu gyvenime. Už tai esu dėkinga.

Kuo jums žavus aktorės darbas?

Dėl šios profesijos galiu gyventi labai įdomų gyvenimą. Nors negaliu sakyti, kad nežinau, kas bus rytoj (dažniausiai darbai suplanuoti net mėnesiui į priekį), aktoriams pavyksta išvengti rutinos. Taip pat turėdama kitokią profesiją nebūčiau patyrusi tiek įdomių dalykų, tiek apkeliavusi, pažinusi tiek žmonių. Žinoma, kartais būti laisvai samdoma aktore nemalonu, nes nėra stabilumo ir užtikrintumo, bet iš kitos pusės – niekada neapima nuobodulys. Taip pat dirbdama šį darbą galiu išgyventi visai kitokius (personažų) gyvenimus, išmokti dalykų, kurių niekada neišmokčiau kitomis aplinkybėmis.

Gelminė Glemžaitė/Viganto Ovadnevo nuotr.
Gelminė Glemžaitė/Viganto Ovadnevo nuotr.

Ar jums lengva save stebėti ekrane?

Žinau aktorių, kurie išvis negali žiūrėti į save ekrane, bet aš visada stengiuosi pasižiūrėti filmus ir serialus, kuriuose vaidinu. Iš pat pradžių ir man buvo sudėtinga tai daryti, reikėjo persilaužti. Ypač sunku buvo stebėti save dideliame kino ekrane, kai iš arti matai visas savo klaidas, erzinančius netikslumus, kurių žiūrovai gal nė nepastebi. Tačiau, mano nuomone, galutinio rezultato analizavimas yra filmavimosi tęsinys, svarbi aktoriaus darbo dalis. Ilgainiui išmokau profesionalai peržiūrėti savo vaidmenis, per daug nekritikuodama ir neisterikuodama (šypteli). Jei matau, kad kažką padariau ne visai taip, stengiuosi tas subtilias detales įsidėmėti ir kitąkart nebekartoti.

Kaip bėga jūsų laisvalaikis?

Mano laisvalaikis labai priklauso nuo to, kiek darbų tuo metu turiu. Jeigu labai užimtas darbo grafikas, vienintelis noras būna išsimiegoti, ramiai pagulėti lovoje žiūrint filmus. Jei laisvo laiko daugiau, labai mėgstu keliauti, važinėti dviračiu, sportuoti, skaniai gaminti valgyti ir skaniai valgyti (šypsosi).

Kokiems skanėstams negalite atsispirti ir kaip pavyksta sveikai maitintis, kai nuolat esate kelyje?

Dietų nesilaikau, bet stengiuosi sveikai maitintis. Kokybiškas maistas man reikalingas, kad turėčiau energijos darbui, kad nekiltų sveikatos, virškinimo problemų. Svarbiausia, kad maistas suteiktų pakankamai jėgų, nes aktoriaus darbas yra tam tikra prasme fizinis. 

Žinoma, keliaujant su spektakliais po Lietuvą sveikiausia būtų su savimi vežtis namuose pasigaminto maisto, tačiau kai grįžti vidury nakties, o ryte anksti vėl turi išvažiuoti – kažin ko neprisiruoši, todėl tenka valgyti ir degalinėse. Su kolegomis juokaujame, kad jau tapome tikrais degalinių asais – žinome visų asortimentą. Stengiuosi ir šiose vietose rasti sveikesnių variantų, pavyzdžiui, salotų. Na, o didžiausia mano silpnybė yra bulvių traškučiai...

Gelminė Glemžaitė / Organizatorių nuotr.
Gelminė Glemžaitė / Organizatorių nuotr.

Kokia kelionė paliko didžiausią įspūdį, o kur dar svajojate nukeliauti?

Labai patinka egzotiški kraštai – Tailandas, Balio sala. Mėgstu žiemą išvažiuoti iš Lietuvos; kai pas mus vyrauja blogi orai, pabėgti ten, kur daug saulės ir šilumos. Kalbant apie svajonių šalis, įvardyčiau Ameriką. Esu buvusi tik Niujorke ir labai trumpam, tai norėčiau ilgėliau pakeliauti po JAV, išsiruošti bent mėnesiui ar dviem ir kuo daugiau pamatyti.

Užsiminėte, kad laisvalaikiu mėgstate žiūrėti filmus, serialus, o nepasitaiko, kad neatsitraukiate, kol neperžiūrite visų sezonų? 

Oi, tikrai būna (juokiasi). Todėl pastaruoju metu stengiuosi naujų net nepradėti. Dabar toks didelis kokybiškų, intriguojančių serialų pasirinkimas, kad tikrai nėra laiko atsisėsti ir visko peržiūrėti. Juolab kad užsikabinusi nenoriu sustoti. Man labai patinka dokumentika, ypač kriminalinė – apie žudikus ir kitokius nusikaltėlius. Nežinau, kodėl, bet šios temos labai traukia. Taip pat mėgstu geras komedijas, fantastinius, psichologinius filmus. 

Pastaruoju metu labai daug girdime apie savęs paieškas, dvasinį tobulėjimą, įvairius laimės ir tarpusavio santykių seminarus. Kokia jūsų nuomonė apie tokią veiklą?

Neteko lankytis panašiuose kursuose. Pati domiuosi psichologija, skaitau knygas, tekę ir pas psichologą vaikščioti. Manau, psichologas yra geriausias laimės guru. Kiekvienam žmogui verta pas šį specialistą nueiti geriau pažinti save, savo asmenybę, išspręsti kažkokias problemas. Mano nuomone, rūpinimasis psichologine sveikata yra tiesesnis kelias į ramybę ir laimę nei kažkokia stebuklinga penkių žingsnių programa, kurią perėjęs kiekvienas taps laimingas.

Kada esate laimingiausia ir ko dažniausiai trūksta iki visiškos laimės?

Laimingiausia būnu tada, kai esu rami, užtikrinta savo sprendimais, patenkinta tuo, ką darau. Šiuo metu taip ir jaučiuosi. Galėčiau pasakyti, kad esu laiminga, tik nenoriu prisišnekėti (šypsosi). Na, o iki visiškos laimės šiek tiek trūksta atostogų.

Naujausi straipsniai