12 klausimų Gintarei Gurevičiūtei: apie gyvenimo iššūkį, prioritetus ir požiūrį į santuoką

Gintarė Gurevičiūtė / Asmeninio archyvo nuotr.
Autorius: L. Grinkevičienė
Publikuota: 2019-08-24 09:29
„Penktus metus iš eilės kurti mylimą televizijos laidą prilygsta laimėjimui loterijoje. Šiandien būtent taip ir jaučiuosi“, – atvirauja autorinės laidos „Bus visko“ prodiuserė, režisierė ir vedėja Gintarė Gurevičiūtė.

Trumpa dosjė

GIMIMO DATA. 1986 m. spalio 20 d.

ZODIAKO ŽENKLAS. Svarstyklės.

GERIAUSIAS DRAUGAS. Geriausias draugas ir didžiausias priešas esu pati sau.

GYVENIMO IŠŠŪKIS. Bene didžiausias iššūkis, pakeitęs mano gyvenimą, buvo pirmoji kelionė į JAV.

MOTERIŠKA SILPNYBĖ. Maistas. Esu vadinamoji foodie – dievinu estetiškai patiektą, neįprastų formų bei skonių maistą.

MIELIAUSIA ŠIRDŽIAI ATGAIVA. Masažas.

DIDŽIAUSIA BAIMĖ. Netekti artimų žmonių.

POMĖGIS. Maistas, kelionės, ekstremalus sportas.

RYTINIS RITUALAS. Kavos puodelis ir internetas.

JŪSŲ IDEALAS. Nėra žmonių, į kuriuos lygiuočiausi. Mano tikslas – tapti geriausia savo pačios versija.

MĖGSTAMIAUSIA VIETA NAMUOSE. Miegamasis. Lova man asocijuojasi su darbų pabaiga, poilsiu, ramybe.

GERIAUSIOS ATOSTOGOS. Praėjęs gimtadienis Balio saloje.

SVAJONIŲ ŠALIS. JAV.

Gintarė Gurevičiūtė
Gintarė Gurevičiūtė

12 klausimų

Kaip apibūdintumėte dabartinį gyvenimo ruožą?

Buvo įvairių etapų, pakilimų bei nuosmukių, tačiau dabar jaučiuosi kaip niekada rami. Dabartinį gyvenimo ruožą pavadinčiau harmoningu. Turiu mylimą darbą, šiltus santykius ir turiningą laisvalaikį. Negalėčiau pasakyti, kad dėl viso to teko kovoti ar kažką aukoti. Priešingai, manau, kad visą gyvenimą kryptingai judėjau link to, kur šiandien esu.

Kokius išskirtumėte gyvenimo prioritetus?

Aukščiausias prioritetas yra mano šeima. Iškart po jos eina darbas televizijoje, laida „Bus visko“. Kažkada kalbėjau su laidos, kurioje anksčiau dirbau, prodiuseriu, ir išgirdau auksinius žodžius – penktus metus iš eilės kurti mylimą televizijos laidą prilygsta laimėjimui loterijoje. Būtent taip ir jaučiuosi. Šiuo metu kaip tik ruošiame naujas laidas rugsėjį prasidėsiančiam sezonui.

Išduokite savo autorinės laidos sėkmės receptą.

Su kolege Simona pradėjome viską pačios, neturėdamos jokios patirties, mokėmės iš savo klaidų, augome kartu su žiūrovais bei pašnekovais. Labai stengėmės, nuoširdžiai. „Bus visko“ mums nėra tik melžiama karvė – pajamų šaltinis. Tai – mūsų kūdikis. Atiduodam jam visą savo laiką bei mintis. Turbūt tai viena priežasčių, kodėl LNK televizijos žiūrovai mus išvys jau penktus metus.

Pamenu, kai tik ėmėme kurti šią laidą, visi davė maksimum metus. Sakė, kad niekam nereikia pozityvo televizijoje, visi nori skandalų, kraujo ir ašarų. Tačiau mes sugriovėme šį mitą. Rodome sėkmingiausias lietuvių istorijas iš viso pasaulio, įkvepiame žmones svajoti ir nebijoti siekti savo tikslų. Kad ir kaip baisu būna išeiti iš komforto zonos, paprastai tai atveda prie labai gražių rezultatų. Mūsų tikslas parodyti, kad kiekvienas daug pasiekęs žmogus turėjo nueiti savo kelią, kad nė vieno sėkmė neaplankė staiga. Kad tik devynis kartus suklupęs ir dešimtą pakilęs pagaliau gali mėgautis tuo, ko siekei ilgą laiką.

Populiarumas jus lydi ne tik televizijoje, bet ir socialiniuose tinkluose, kuriems, sakoma, priklauso ateitis. Ar nestebina šis fenomenas? Gal turite sveikų ambicijų tapti virtualios erdvės žvaigžde?

Nors socialiniai tinklai dabar man atneša tiek pat pajamų, kiek kitos veiklos, į juos didelių vilčių nededu. Esu beprotiškai laiminga, kad turiu tiek daug sekėjų ir galiu drąsiai su visais dalytis kasdienybe ir mintimis. Vis dėlto labai sveikai viską vertinu ir suprantu, kad šiandien populiarūs vieni žmonės, rytoj – kiti. Ir nuo manęs tai mažai priklauso. Tikrai neketinu žūtbūt stengtis išlikti populiarumo viršūnėje, išduoti vertybes, elgtis dviprasmiškai vien tam, kad tapčiau įdomesnė socialiniuose tinkluose.

Ar mane stebina socialinių tinklų fenomenas? Tikrai ne. Manau, ateityje jie tik augs ir dėl to džiaugiuosi. Prieš 10–20 metų, norėdamas pasauliui pademonstruoti talentus, turėjai kažką pažinoti, o šiandien pakanka interneto. Taip pat tie, kurie anksčiau vadinti keistuoliais, šiandien yra populiariausi influenceriai. Atėjo laikai, kai būti kitokiam yra vertybė. O tapti pasaulinio lygio žvaigžde turint talentą paprasta – pakanka paprašyti draugo, kad nufilmuotų telefonu ir įkeltų į internetą (šypsosi).

Gintarės Gurevičiūtės atostogų akimirkos/Asmeninio archyvo nuotr.
Gintarės Gurevičiūtės atostogų akimirkos/Asmeninio archyvo nuotr.
Spalį jums sukaks vadinamasis Kristaus amžius, ar jums tai ką nors reiškia? Kaip švenčiate gimtadienius?

Skaičiaus nė kiek nesureikšminu. Amžių jaučiu tik suprasdama, kad kasmet tampu vis išmintingesnė. Gailiuosi, kad neturėjau tiek pasitikėjimo savimi ir vidinės ramybės prieš kokius penkerius ar dešimt metų. 

Niekada nesu audringai šventusi gimtadienio. Turiu tradiciją kaskart jį sutikti svetur. 32-asis praėjo Balyje. Šie metai nebus išimtis, tačiau kol kas nenorėčiau atskleisti, kurioje šalyje užpūsiu 33 žvakutes (šypsosi).

Ar nebaugina skubantys metai? 

Meluočiau sakydama, kad noriu pasenti. Puikiai suvokiu, kad jaunystė nėra amžina ir po kelerių metų ims keistis mano kūnas bei oda. Tačiau šiandien esu dėkinga genams ir savo gyvenimo būdui. Mėgstu aktyvų laisvalaikį, esu vegetarė, gyvenu gana sveikai. Dėl populiarumo socialiniuose tinkluose dažnai sulaukiu pasiūlymų nemokamai išbandyti brangias procedūras, kurios, tikėtina, taip pat padeda išsaugoti jaunystę.

Viename interviu sakėte, kad noras atitikti mados tendencijas ir suteikti įvaizdžiui seksualumo buvo klaida. Kokia jūsų grožio ir moteriškumo formulė?

Tai buvo straipsnis apie prieš daug metų blondiniškai nudažytus plaukus. Dar kirpėjo kėdėje suvokiau padariusi klaidą ir gailėjausi nuo pirmos akimirkos. Prireikė kelerių metų, kol atsiauginau natūralią spalvą. Paauglystėje mėgau eksperimentuoti (esu turėjusi raudonus, juodus plaukus, vėliau dredus), bet po bandymo būti seksy blondzinka lioviausi. Džiaugiausi galėdama mėgautis natūraliais plaukais. Ir šiaip esu labai konservatyvi įvaizdžio klausimais: niekada nesu pešiojusi antakių, darau tik prancūzišką manikiūrą jau kokius 8 metus pas tą pačią manikiūrininkę, patikusius drabužius bei avalynę iškart perku po kelis vienetus ir nešioju ne vienus metus. Nemėgstu didelių pokyčių (šypsosi).

Esate minėjusi, kad jums sunkiausia slėpti emocijas. Kodėl jų nenorite afišuoti? Mieliau slepiatės po kauke?

Manau, kiekvienas turime daug veidų. Vienose situacijose atskleidžiame vieną, kitose – kitą. Negaliu sakyti, kad tai yra kaukės. Taip, esu emocionali, tačiau emocijas stengiuosi laikyti viduje. Mielai išklausau kitų ir padedu, jei galiu, tačiau pati nemėgstu apkrauti aplinkinių. Net labai artimų žmonių. Esu iš tų, kurie žaizdas išsilaižo patys.
Gintarės Gurevičiūtės atostogų akimirkos/Asmeninio archyvo nuotr.
Gintarės Gurevičiūtės atostogų akimirkos/Asmeninio archyvo nuotr.
Ar yra šalia žmogus, prie kurio galite visiškai atsiverti ir būti savimi? Ar pavyko sutikti artimą sielą?

Aš visuomet esu savimi. Tačiau nebijoti būti pažeidžiama galiu tik šeimos rate. Tai yra žmonės, kurie visada bus šalia. Jų nuomonė ne visada gali sutapti su manąja, tačiau jie palaikys, kad ir kas nutiktų. Dėl to visada sakiau ir sakysiu, kad šeima gyvenime yra didžiausia vertybė. Su Dima kartu esame daugiau nei dvejus metus, ir jis taip pat po truputį tampa mano šeimos dalimi.

Nauji namai, mylimas žmogus šalia jau yra – gal planuojate ir vestuves?

Nors turiu labai gražų šeimos pavyzdį – mano tėvai kartu visą gyvenimą, labai myli, gerbia ir rūpinasi vienas kitu, manau, kad meilė ir santuoka tarpusavyje mažai koreliuoja. Prisiekinėti, kad visą gyvenimą praleisi su vienu žmogumi, ir žinant, kad labai realu, jog taip nenutiks, yra saviapgaulė. Ne tik Lietuvoje, bet ir didesnėje pasaulio dalyje kas antra šeima išsiskiria. Nors visi stovėjo prie altoriaus ir prieš Dievą prisiekinėjo, kad kartu bus džiaugsme ir varge amžinai. Mano nuomone, santuoka reikalinga tik dėl vaikų, kad visi turėtų tą pačią pavardę. Galbūt dėl socialinio ar finansinio saugumo. Tačiau šiandien mano gyvenime nėra nė vienos priežasties, dėl kurios turėčiau norėti tuoktis.

Kaip reagavote, paskelbus, kad jūs, investavusi į naują kriptovaliutos sistemą, uždirbote 3 milijonus? Ar dažnai pasinaudojama jūsų vardu?

Bandymas pasinaudoti mano vardu siekiant iš žmonių išvilioti pinigus išties skausmingas, tačiau tai jau ne pirmas kartas. Kadaise pavogtos nuotraukos buvo naudojamos lieknėjimo preparatų reklamai, paskui kinai pardavinėjo padirbtas sukneles... Kažkada bandžiau kreiptis į teisėsaugą, ieškoti teisybės, tačiau nesėkmingai, tad nuleidau rankas. Žinoma, tokio precedento dar nebuvo, kai žmonės yra tiesiog apgaudinėjami, perveda pinigus į kažkokią sąskaitą ir lieka nieko nepešę. Daug apie tai kalbėjau savo instagram story, apie tai rašė portalai, tačiau jau mėnuo, kai kasdien sulaukiu krūvos laiškų, kuriuose sekėjai klausia, ar tai tiesa, kad investavusi į kriptovaliutas uždirbau milijonus. Atvirai pasakius, iš pradžių buvo jų gaila, nuoširdžiai kiekvienam atrašinėjau, tačiau dabar liūdna ir kartu pikta stebint žmonių patiklumą. 

Ar jūsų gyvenime irgi „buvo visko“? Gal net mistinių dalykų?

Taip. Broliui Kęstučiui palikus šį pasaulį, išgyvenome daug vadinamųjų mistinių dalykų. Pamenu, kai buvo labai sunku, paprašėme jo duoti ženklą. Tuomet kamuolinis žaibas trenkė į greta stovėjusį apleistą negyvenamą namą. Kitą kartą važiuodami automobiliu su šeima stipriai išgyvenome skausmą. Kaip tik tuo metu paskambino buvusi Kęstučio mergina ir pasakė, kad jį susapnavo – Kęstutis jai pasirodė balto balandžio pavidalu. Tą akimirką priešais mus važiavo automobilis su baltu balandžiu narve, o ant jo buvo parašyta „balti balandžiai ypatingoms progoms“. Tokių momentų, kurių nepavadinsi paprastu sutapimu, būta ne vienas. Tikiu, kad mano brolis visada šalia, rūpinasi mumis iš aukščiau. Neabejoju, kad už savo sėkmę šiandien daugiausia turiu būti dėkinga jam. Svarbiausia nepamiršti, kad mūsų artimieji visada šalia. Ir kad gyvenimas nesibaigia po mirties...

Naujausi straipsniai