12 klausimų Indrei Kavaliauskaitei: apie šokius, svajonių šalį ir tai, ko niekada neišmoko

Indrė Kavaliauskaitė-Morkūnienė
Autorius: L. Samulė
Publikuota: 2019-07-27 08:54
Prie inovatyvaus projekto „Šokio revoliucijos“ vedėjos vairo naujame sezone stoja Indrė Kavaliauskaitė-Morkūnienė. Žinoma moteris džiaugiasi, kad pagaliau į jos gyvenimą grįžo išsiilgtieji šokiai. Be to, kiekvienas projektas Indrei – dar viena galimybė gyvenimą papildyti bičiuliais.

Trumpa dosjė

Mėgstamiausia spalva. Niekuomet vienintelės neturėjau, bet mano Marijos meilė mėlynai ima po truputį įaugti ir man.

Akių spalva. Žalia.

Svajonių šalis. Tokia, kurioje visi šoka ir dainuoja.

Geriausia šią vasarą perskaityta knyga. Marina Abramovič „Eiti kiaurai sienas“.

Žaviausia epocha. Žaviausia man visada bus šiandiena.

Prietaras. Kai pagalvoju ką nors negera, nusispjaunu per petį tris kartus.

Naminis gyvūnas. Šunys. Kuo jų daugiau, tuo geriau.

Autoritetas. Mama.

Koks gyvūnas būčiau. Liūtas.

Didžiausia baimė. Su baime seniai susitariau: ji nelanko manęs, o aš problemas išsprendžiu pati.

Mėgstamiausias metų laikas. Vasara.

Niekada taip ir neišmokau. Be graužaties pasakyti „Ne“.

Indrė Kavaliauskaitė
Indrė Kavaliauskaitė

Indre, tikriausiai neverta klausti, kuo šiuo metu esate labiausiai užsiėmusi...

Išties visa darbinė veikla šią vasarą sukasi apie LNK televizijos naująjį projektą „Šokio revoliucija“. Buvau labai pasiilgusi šokių tiek gyvenime, tiek ekrane. Tad labai džiaugiuosi, kad jie grįžta! Ir šį kartą šokiai – ne bet kokie, tai profesionalus pasaulinio formato projektas, kuriame varžysis geriausi Lietuvos įvairaus stiliaus ir amžiaus šokėjai. Atrodo, sunku nustygti vietoje stebint pasirodymus. Jau baigėme filmuoti atrankas. Dabar laukia kiti etapai ir dar daugiau šokių!

Ar mėgstate stačia galva nerti į avantiūras, pavyzdžiui, tapti projekto mūza, ar gavusi įdomų pasiūlymą esate labiau linkusi analizuoti, gerai viską apsvarstyti?

Šį kartą sprendimas imtis projekto vairo buvo sunkesnis, nes dėl jo teko pakeisti televizijos kanalą. Nugalėjo meilė šokiui. Man, turbūt kaip ir visiems, kada nors gyvenime prisilietusiems prie šokio magijos, galioja taisyklė – galima paimti šokėją iš šokių aikštelės, bet šokių iš šokėjos – niekada.

Šokių projekte sutiksite daug talentingų žmonių. Kokie talentai jus labiausiai žavi? Ką pati labai norėtumėte išmokti?

Mano mama lankė baletą, bet žavėjosi pramoginiais šokiais – ten penkerių metų nuvedė ir mane. Aš visą vaikystę ir jaunystę šokau pramoginius šokius, bet žavėjausi baletu. Gal mes visi norime to, ko neturime? Mano Marija šiuo metu prisistatydama sako, kad jos vardas – Marija Balerina. Taigi, ratas kartojasi (juokiasi). Kad ir kaip būtų, manau, meilė šokiui – paveldima. Projekte sulaikiusi kvapą žaviuosi baleto šokėjais ir modernaus šokio atstovų laisve.

Ar turite mėgstamiausią šokių stilių? Kaip manote, kokį sunkiausia įvaldyti?

Visai neseniai galvojau, kad labai norėčiau pašokti lindihopą – tai toks atsipalaidavimo ir geros nuotaikos šokis. Dar niekada nemačiau lindihopą šokančio ir nesišypsančio žmogaus.

Televizijos projektuose dalyvauja daug jaunų žmonių. Ką labiausiai norėtumėte jiems patarti, nuo ko apsaugoti, kur link pastūmėti?

Širdyje ramiau, kad nesu teisėjų kėdėse. Man norisi palaikyti visus šokėjus, visus apkabinti ir pasakyti, kad jie visi savaip nuostabūs. Manau, kad šokant neįmanoma pameluoti. Dainuodami nemeluoja vaikai, nes dar neišmoko, ir senjorai, nes jau nebereikia. Kitur gerai valdydamas balsą gali ir šiek tiek suvaidinti, o šokant tavo visas kūnas kalba, jei šokiu esi nuoširdus. To ir palinkėčiau visiems šokantiems: šokant atiduoti visą save, visiškai nesvarbu laimėjimai ar pralaimėjimai. 

Indrė Kavaliauskaitė-Morkūnienė / Organizatorių nuotr.
Indrė Kavaliauskaitė-Morkūnienė / Organizatorių nuotr.

Manote, kad pergalė ne taip svarbu?

Tie, kurie gavo galimybę pasirodyti didžiojoje scenoje, jau yra nugalėtojai. Pagaliau šokėjai yra pirmame plane ir visos šviesos nukreiptos į juos. Lietuvoje taip būna retai, nes čia profesionalūs šokėjai beveik visada lieka antrame plane.

Scenoje šįkart dirbsite be partnerio. Ar taip lengviau, nes nereikia su niekuo derintis, ar sudėtingiau, nes visas dėmesys nukreiptas į jus?

Vedėjas niekada nėra vienas: kol kas visi projektai, prie kurių teko dirbti, už kadro turėjo nuostabias kūrybines komandas. Ir kalbu ne tik apie prodiuserius, režisierius, redaktorius, bet ir apie operatorius, garso režisierius ar apšvietėjus. Gal kiek netradiciška, bet man patinka pažinoti priešais mane stovinčius operatorius, pakalbinti garso režisierių. O turint laiko mėgstu klausinėti jų darbo specifikos subtilybių, naujovių ir darbinių terminų.

Dirbdama tiesioginį darbą randate laiko ir pasimokyti?

Kam švaistyti laiką veltui, jei gali, turėdamas pertraukėlę, ko nors naujo išmokti? Niekada nežinai, kada laikas priešais kameras baigsis, o tada galbūt mielai pasitrauksiu į darbą už kadro. Patikėkit, ten tikrai labai linksma ir įdomu.

Būsite ne tik vedėja, bet projekto mūza. Ką tai reiškia?

Būsiu žmogus, kuris per visą projektą bus arčiausiai dalyvių. Mano užduotis – kiekvieną palaikyti, padėti ruošiantis pasirodymams, įkvėpti pasitikėjimo savimi, drąsos scenoje, o, nuolatos kalbinant šokių profesionalus, stengtis atskleisti kiekvieno jų individualumą ir išgirsti įdomiausias jų gyvenimo istorijas.

Minėjote, kad jums įdomi visa projekto komanda. Ar gerai pažįstate kolegas, ar dirbant tokį darbą pavyksta su jais suartėti ir tapti draugais?

Dar nebuvo projekto, kuriame nesusirasčiau bičiulių. Ir tai nuostabu! Visada esu ištikima tiems, su kuriais dirbu, o profesionalumas reikalauja išlaikyti tam tikras ribas, būti taktiškai ir laikytis diskretiškumo, bet kol kas viską suderinti, atrodo, man puikiai pavyksta. Nors darbas televizijoje labai dinamiškas, o kartais net neprognozuojamas, mano prioritetas visada yra išlaikyti puikius santykius su žmonėmis ir niekam nekenkti. Svarbu atlikti savo darbą taip, kaip gali geriausiai. Manau, tokios taisyklės galioja bet kokiame darbe ir net gyvenime.

Atrankų filmavimai labai intensyvūs ir tęsiasi iki vėlios nakties. Ar spėjate pasistiprinti?

Visa kūrybinė komanda šiuo metu tiesiog apsigyvenusi Vilniaus „Siemens“ arenoje. Juokavome, kad „Circus Du Soleil“ šią areną gali išsinuomoti penkioms dienoms, o prodiuserinė kompanija „Elitaz“ ją užsisakė dviem mėnesiams. Čia pakaitomis filmuojami „Šokių revoliucija“ ir „Lietuvos balsas“. Filmavimai vyksta nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro, tad pietų ir vakarienės pertraukos primena stovyklas: tiksliai nustatytu grafiku ir susėdus visiems kartu. Tos trumpos pertraukėlės – geriausias laikas vis artimiau susidraugauti ir geriau pažinti komandos narius.

Ar yra žmonių, su kuriais nesisektų sutarti? Kokios savybės jus labiausiai erzina?

Erzina žmonės kiaušiniai – tokie, kurie taip užsipildę savimi, kad daugiau po jų lukštu niekas nebetelpa.