12 klausimų Laurai Imbrasienei: apie svarbiausią gyvenimo įvykį, silpnybes ir laiką sau

Laura Imbrasienė / Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr.
Autorius: L. Grinkevičienė
Publikuota: 2019-12-08 09:22
„Darbas televizijoje – tik papildoma veikla mano gyvenime, kurios nelikus depresija nesusergu“, – atvirai sako po pertraukos į TV grįžtanti Laura Imbrasienė, privataus vaikų darželio „Išdykęs vėjas“ įkūrėja ir vadovė.

Trumpa dosjė

GIMIMO DATA. 1978 m. vasario 17 d.

ZODIAKO ŽENKLAS. Vandenis.

ĮSPŪDĮ PALIKĘS FILMAS. Kažkada rodytas kino festivalyje „Neliečiamieji“.

SUSIMĄSTYTI PRIVERTUSI VAIKO FRAZĖ. „Kodėl tu manęs nepasikvietei nuo debesies anksčiau“?

PATIKUSIOS KNYGOS. „Žali sausainiai. Knyga sveikiems neurotikams“, „Žarnyno žavumynai“ ir „Raidos psichologija. Integruotas požiūris“.

SVARBIAUSIAS GYVENIMO ĮVYKIS. Abu kartai, kai pasaulį išvydo mūsų vaikai.

DIDŽIAUSIA AVANTIŪRA. Trijų savaičių atostogos be atžalų.

SKANIAUSIAS PATIEKALAS. Kažkada vaikystėje mamos gamintas medaus tortas.

KALĖDOS. Jos man buvo ir, tikiuosi, liks kažkokios stebuklingos, kai sulėtinus pašėlusį gyvenimo tempą niekur neskubėdami galime džiaugtis vieni kitais, dovanoti dėmesį.

ĮSIMINTINIAUSIA DOVANA. Labiau mėgstu pati jas dovanoti nei jomis girtis.

MĖGSTAMAS POSAKIS. „Svarbiausi dalykai matomi širdimi.“

RAMYBĖS OAZĖ. Prie jūros arba savo vienkiemyje, kur nėra žmonių.

GROŽIO PROCEDŪRA. Labiausiai mėgstu masažą.

SPORTAS. Pilatesas ir užsiėmimai su kineziterapeute.

BLOGAS ĮPROTIS. Norėčiau atsikratyti priklausomybės nuo saldumynų ir išmokti gyventi be telefono.

Laura Imbrasienė/ Organizatorių nuotr.
Laura Imbrasienė/ Organizatorių nuotr.

Neseniai buvote pristatoma kaip buvusi TV laidų vedėja, šį darbą išmainiusi į verslą. Koks pasiūlymas jus sugundė grįžti? 

Privatus darželis „Išdykęs vėjas“ visada buvo ir liks mano prioritetų sąrašo viršuje. Manau, kol vienas kitam netrukdo, kodėl negali gyvuoti abu projektai?! Beje, dažniausiai pasiūlymų sulaukiu tuomet, kai jų nesitikiu. Tiesiog vieną dieną manęs atsiklausė, ar neprieštarausiu, jei pasiūlys mano kandidatūrą. O neilgai trukus pranešė, kad esu patvirtinta. Tad voila! Sveika, televizija, aš užsukau kuriam laikui (šypsosi)!

Ar neišgąsdino naujosios laidos tema – finansinis raštingumas? 

Jei atvirai, šiek tiek išgąsdino. Ar žinau pakankamai ir galiu apie tai kalbėti?! Bet pažvelgęs kitu kampu pamatai šviesiąją pusę ir baimės išgaruoja. Juk tai, kas tau nežinoma, bus puiki proga susipažinti ir išmokti. Laidoje „Mano pinigai“ nagrinėsime gyvenimiškas situacijas, susijusias su finansais ir ekonomika. Su pašnekovais aptarsime šeimos finansų valdymo subtilybes, aiškinsimės, kaip išmintingai pasinaudoti valstybės teikiamomis galimybėmis ir pan. Kaip planuoti biudžetą ir taupyti, patars ir specialistai. 

Šeimos nariai neatkalbinėjo bijodami, kad mamą rečiau matys namuose?

Visų pirma, aš pati įvertinu savo galimybes, nors kartais ir pamirštu, kiek paroje yra valandų (šypsosi). Iškilus didelėms dvejonėms, tariuosi su namiškiais. Tačiau dažniausiai šeimoje mes sprendimus priimame savarankiškai. Šiuo atveju vyras irgi neprotestavo.

Kaip manote, ar lietuviams trūksta finansinio raštingumo? 

Kiek esu girdėjusi, yra atlikti tyrimai, rodantys, kad Lietuvos gyventojai pasižymi gana žemu finansiniu ir mokesčių raštingumu. O tai reiškia, kad daugelis nelinkę planuoti asmeninio biudžeto ir taupyti ateičiai. Pati esu tos kartos, kuri augdama prasilenkė su finansiniu raštingumu. Tad natūralu, kad arba semiesi žinių pats ir per klaidas kaupi patirtį, arba slepiesi ir apsimeti, kad tau gerai ir taip. Dar ir burnodamas, kokioje siaubingoje šalyje gyveni. Mūsų šeimoje finansiniais klausimais aš linkusi pasitikėti ir konsultuotis su savo vyru.

Laura Imbrasienė / Organizatorių nuotr.
Laura Imbrasienė / Organizatorių nuotr.

Pritariate, kad toks dalykas turėtų būti dėstomas ir mokyklose?

Labai noriu tikėti, kad finansinis raštingumas kažkada bus tinkamai integruotas į mokinių ugdymo programas. Nors kol kas aplinkinių nuomonė apie ekonomikos pamokas 3–4 gimnazijos klasėms yra skeptiška. O finansiškai raštingą žmogų paruošti gyvenimui, manau, daug svarbiau nei išmokyti skaičiuoti tangentus ir kotangentus. Jau ir darželinukus galima mokyti pažinti pinigų vertę. Tokias pamokėles žaidimų forma taikome ir mūsų darželyje.

Mūsų vyresnėlis Mantas (16 m.) dienpinigius gauna kartą per savaitę ir pats sprendžia, kaip juos paskirstyti. Papildomai užsidirba atlikdamas neprivalomus buities darbus: pjauna žolę, kapoja malkas, kasa sniegą, talkina darželio renginiuose. Aš kategoriškai esu prieš, kai vaikams mokami pinigai už privalomas pareigas namuose.

Turite verslą. Kaip manote, kodėl nemažai žmonių bankrutuoja? Kokių patarimų duotumėte?

Mes šeimoje planuojame išlaidas pagal pajamas, palikdami galimybių taupyti. Atsargumas yra mano sąjungininkas. Nesu linkusi rizikuoti viskuo ir neteko labai nusvilti. Tačiau aplinkoje turiu ne vieną, patyrusį asmeninį bankrotą, likusį be namų, suluošintu gyvenimu. Ir vien dėl to, kad norėjo per daug, nei galėjo. Neįvertinus rizikos, pasekmės gali būti skaudžios ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams. Manau, pirmas žingsnis pokyčių link – norėti sužinoti daugiau, o tada – šeštadieniais įsijungti finansinio raštingumo laidą „Mano pinigai“.

Gyvenimo tempas vedant laidą dar paspartėjo. Ar lieka laiko sau, kaip atgaunate jėgas?

Sudėtingoji mano gyvenimo dalis yra mėginimas išlaikyti pusiausvyrą tarp darbo, laiko šeimai, studijų, poilsio ir pomėgių. O dar įsipynė TV. Na, o smagiausia dalis, kad darbas yra ir hobis, kad bendrų pomėgių turime ir visa šeima, todėl savaime atsiranda ta dermė. Vienintelio, ko pasigendu ir pritrūkstu, tai – miego. 

Moteriškoji mano dalis kartkartėmis pabėga vienišauti, bet tai būna retai (šypsosi). Dabar esu užsibrėžusi grįžti į sporto klubą ir tęsti užsiėmimus su kineziterapeute. Tikra atgaiva man ir pabuvimas prie jūros. Bet kokiu sezonu važiuoju jos įkvėpti. Kai pasiilgstu tylos, mane pasiruošęs sutikti mano vienkiemis. Dievinu maudytis anksti ryte – net kai būna šalta.

Laura Imbrasienė su dukra Saule Sofija / Irmanto Gelūno / 15min nuotr.
Laura Imbrasienė su dukra Saule Sofija / Irmanto Gelūno / 15min nuotr.

Viename interviu sakėte, kad buvo baugoka peržengti 40 metų slenkstį. Kaip manote dabar?

Dievai mato, kad yra daugiau dalykų gyvenime, dėl kurių galima verkti, bet tik ne dėl raukšlių! Aš tikrai jautri ir dažnai ašarojanti moteris, bet man smagiau, kai mano ašaros liejasi iš meilės, iš pasididžiavimo vaikais. Iš džiaugsmo, kai išleidi savo darželio vyriausiuosius į mokyklą, iš liūdesio žiūrint filmą, guodžiant nelaimės ištiktą… Dar betrūko sureikšminti raukšles, ir taip per akis turiu ką veikti – tik spėk suktis. 

Ar norite atitikti stereotipinius standartus, kad moteris turi būti liekna, protinga, daug uždirbanti...

Visada pagalvoju, kam bus lengviau, jei aš garsiai pasakysiu, kad nesu tobula?! Juk savo galvose susikuriame žmogų tokį, kokį norime matyti. Nesvarbu, ar aš esu matoma per televiziją, ar ne – esu su savo trūkumais, ydomis ir svajonėmis šiek tiek keistis, augti, mokytis. Taip, jei mane gyvenimas stumia į kampą ar taip susiklosto aplinkybės, aš labai daug galiu. Bet jei šalia turiu rūpestingą ir mylintį vyrą, kuriam yra garbė rūpintis gyvenimo moterimi, būti paslaugiam, mylėti su visais gyvenimo patirties vingiais veide, lai ir su keliais papildomais kilogramais, kodėl tuomet šiek tiek neatsipalaiduoti mėgaujantis asistavimu. Gyvenimas yra daug paprastesnis, tik mes patys linkę jį komplikuoti.

Kokių turite moteriškų silpnybių, ritualų? 

Gal tai nebūtinai vien tik moteriška silpnybė, bet dievinu naujų knygų kvapą ir perku jų daugiau, nei spėju perskaityti. Šiltuoju sezonu mėgstu užsukti į turgų ir paieškoti naujų gėlių ar augalų, kurių dar neturiu. Dar sunkiai atsispiriu neplanuotiems pirkiniams. Nors racionaliai mąstydamas supranti, kad tau kaip ir nieko netrūksta, žmogau, bet taip norisi (juokiasi). Smagu ir namiškius nudžiuginti be jokios progos, šiaip sau.  

Malonus ritualas – atsikelti vienai, kol visi dar miega, ir ramiai pasiruošti dienai. O ji jau daug metų prasideda vienodai: stikline šilto vandens su citrina ir vėsiu dušu. Energijos suteikia pusryčiai – balinta kava ir keli šaukštai maltų sėklų ir riešutų mišinio, mirkyto stiklinėje vandens. 

Laura Imbrasienė / Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr.
Laura Imbrasienė / Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr.

Jei ne paslaptis, kelintas santuokos metines jau atšventėte? Koks jūsų laimės receptas?

Vienas šalia kito esame jau 35 metus. Kartais atrodo, kad užaugome vienas dėl kito. Jei manęs paklaustų, koks didžiausias gyvenimo nuotykis, atsakyčiau – pabėgimas iš mados sostinės Milano, kur buvau išvykusi siekti modelio karjeros aukštumų. Tuomet, pamenu, atvažiavo vyras (tada dar draugas), susipakavo ir išsivežė namo (juokiasi). Ir štai šiemet atšventėme 17-as santuokos metines!

Koks receptas? Dabar jau žinau, kad dar iki santuokos svarbu išsiaiškinti abiejų lūkesčius. Juk mes dažnai ateiname iš gana skirtingų šeimų ir mūsų požiūris gali smarkiai skirtis. Dažnai tai suprantame išsisklaidžius serotonino smegenyse ir meilės kerams. 

Sakoma, tikra meilė – žiūrėti ne vienam į kitą, o viena kryptimi...

Pritariu. Labai svarbu iki santuokos pajusti, ar porą sieja bendros vertybės, ar atitinka temperamentas, seksualumas. Iš veidotyros seminaro prisimenu, kad svarbu atkreipti dėmesį į partnerio ausis. Labiau dera tie, kurių jos panašaus dydžio. Verta pasidomėti asmenybės bruožais. Jei menkiausias niuansas žmoguje erzina dar iki santuokos, tai neišnyks bėgant laikui savaime. O iškilus šeimyniniams sunkumams dar paaštrės. Ne mažiau svarbu, kiek žmogus nori būti laisvas ir kiek priklausyti kitam. Kiek jam reikia laiko saviraiškai ir kaip jis bendrauja įvairiose situacijose, kaip atsipalaiduoja... Gal dėl to, kad augau ne idealioje šeimoje, labai svajojau apie gražią, ramią ir laimingą šeimą. Tik man niekas niekada nesakė, kad tam reikia labai daug stengtis ir dirbti. Abiem.