12 klausimų Nijolei Pareigytei: apie brandą, vertybes šeimoje ir ko ją išmokė dukra

Nijolė Pareigytė-Rukaitienė
Autorius: A. Aleknaitė
Publikuota: 2019-09-01 08:03
Nors Nijolės Pareigytės-Rukaitienės gyvenimo tempas intensyvus, moteris pripažįsta, kad yra kur kas sėslesnė ir ramesnė nei anksčiau. „Dabar į viską žiūriu atsakingiau ir prilėtinau tempą, pakeičiau gyvenimo būdą. Su branda atėjo noras gyventi harmoningai“, – sako garsi dainininkė.

Trumpa dosjė

Gimimo data. 1984 m. lapkričio 27 d. 

Horoskopo ženklas. Šaulys. 

Svajonių šalis. Škotija. 

Mėgstamiausia knyga. Laurent Gounelle „Dievas visada keliauja incognito“.

Geriausias filmas. „Pianistas“.

Gražiausios gėlės. Lelijos.

Didžiausia avantiūra. Santuoka. 

Erzinanti žmogaus savybė. Negebėjimas prisiimti atsakomybės.

Kosmetikos priemonė. Blakstienų tušas. 

Drabužis. Džinsai. 

Prietaras. Jei eina juodas katinas per kelią, visada sustoju ir laukiu, kol pravažiuos kita mašina. Sykį kaimo keliuke stovėjau kone pusvalandį...

Silpnybė. Knygos. Svajoju turėti didžiulę namų biblioteką su židiniu. 

Patiekalas. Lašišų tartaras. 

Sveikas įprotis. Važinėti dviračiu, vaikščioti. 

Autoritetas. Tėveliai. 

Nijolė Pareigytė-Rukaitienė / Teodoro Biliūno/Žmonės.lt nuotr.
Nijolė Pareigytė-Rukaitienė / Teodoro Biliūno/Žmonės.lt nuotr.

 

Esate labai užimtas žmogus... Ar nuolatinė skuba jums priimtina net vasarą?

 

Tiesą sakant, pailsėti ir skirti laiko sau šiuo metu sudėtinga. Turime daug darbo, tačiau tuo džiaugiamės, smagu, kad yra paklausa. Kadangi vasara intensyvi, stengiuosi darbą derinti su poilsiu. Jei daug koncertų pajūryje, bandome ten pat pailsėti ir su vaikais, šeima. Be to, mano tėvai gyvena Klaipėdoje, tad ir juos norisi aplankyti. Nors esu įpratusi intensyviai gyventi, pastebiu, kad jaučiuosi pervargusi ir sunku užmigti naktimis. Reikės imtis kokių nors priemonių, gal arbatėlių. Mane turbūt sustabdytų tik nėštumas, ko visai norėčiau (juokiasi).

 

Labiau esate namų ar viešumos žmogus?

 

Man su žmonėmis gera, patinka bendrauti su jais. Jei būtų kitaip, negalėčiau dirbti tokio darbo. Mėgstu šiltą, nuoširdų bendravimą. Bet, matyt, kartais, kai daug savęs atiduoti kitiems, būtina skirti laiko tik sau, pabūti vienumoje. Neseniai pirmą kartą gyvenime viena išvažiavau pailsėti į sodybą ant ežero kranto. Pasiėmiau knygų, sėdėjau ant lieptelio, skaičiau, mąsčiau – jaučiau neapsakomą palaimą. Net nepastebėjau, kaip prabėgo laikas. Mums labai reikalinga gamta, kad sugrąžintų vidinę ramybę, padėtų atsipalaiduoti. Esu visiškas gamtos vaikas, tad be jos neįsivaizduoju gyvenimo ir poilsio. 

Ar užklumpa akimirkų, kai pagalvojate, kad norėtumėte būti nežinoma? 

Per visus tuos metus tikriausiai pripratau (susimąsto). Tačiau tikrai neslėpsiu, kad kartais jaučiuosi save išdalijusi ir išsekusi. Bet užlipu ant scenos, ir, atrodo, kad vėl iš kažkur gaunu nežemiškos jėgos, energijos, nuotaikos. Kaskart po tokių renginių suprantu, kad esu savo vietoje.  

 

Atsisakėte alkoholio, vartojate mažiau mėsos. Ar naujas gyvenimo būdas jums visiškai prilipo?

 

Buvo toks periodas, kai daugiau kaip trejus metus alkoholio nevartojau nė lašo. Tačiau supratau, kad turiu išmokti laikytis saiko. Viskas gyvenime turi būti su saiku. Aišku, kontrastai nėra gerai, tačiau jie kartais reikalingi, kad sudrebintų mąstymą, priverstų spręsti iškilusias problemas. Dabar mokausi gyvenime saiko. Mėsos neatsisakiau, tačiau labai ją riboju. Jei yra galimybė, renkuosi žuvį, jūrų gėrybes ar salotas. Daug domiuosi, iš kur atkeliauja mėsa, kaip ji gaminama ir kaip veikia žmogaus ne tik fizinę, bet ir psichinę sveikatą. 

Nijolė Pareigytė-Rukaitienė  su dukra Patricija / LRT nuotr.
Nijolė Pareigytė-Rukaitienė su dukra Patricija / LRT nuotr.

 

Nuolat sukatės tarp moterų. Ar jums svarbi moteriška bendrystė?  

 

Šiaip mėgstu mišrias kompanijas, tačiau džiaugiuosi, kad gyvenimas lėmė būti moterų apsuptyje. Kartu sprendžiame svarbius klausimus, patariame viena kitai, dalijamės patirtimi. Tiesą sakant, nesu labai moteriška moteris (juokiasi). Aš labiau berniukiška. Nuo vaikystės daug laiko praleisdavau su berniukais. Tad kartais reikia pasistengti prisiminti ir pasakyti sau, kad esu moteris, ir leisti daug kuo gyvenime pasirūpinti vyrui. 

Kuo tikite labiau: sėkme ar darbu? Ko jūsų gyvenime daugiau? 

Aišku, faktorius, kai atsiduri tinkamu laiku tinkamoje vietoje, yra svarbus. Tačiau manau, kad gulint ant sofos stebuklų neįvyksta. Net jei sekasi, vis tiek reikia daug dirbti ir prisiimti atsakomybę, kad pasiektum rezultatą. Manau, sėkmė ateina su darbu ir energija, kurią spinduliuoji. Taip pat reikia mylėti save, tada bus noras kažką pasiekti, turėti. 

 

Kaip bėgant metams keičiasi jūsų požiūris į gyvenimą?

 

Supratau, kad didžioji branda ateina tada, kai susilauki vaiko. Iki tol nejaučiau tiek atsakomybės. Vaikai į gyvenimą atneša daug prasmės. Kai kada sustoju, susimąstau apie save, gyvenimą. Jaučiu, kad mano branda atėjo su nėštumu. Pradėjau į viską žiūrėti atsakingiau ir tapau sėslesnė, ramesnė, prilėtinau gyvenimo tempą. Su branda atėjo noras gyventi harmoningai. 

 

Auginate dukrą Patriciją. Kokias jai vertybes skiepijate?

 

Skiepijame jai atsakomybės jausmą, pareigingumą, tad viena svarbiausių taisyklių „Ką pradėjai, tą pabaik“. Tačiau, be jokios abejonės, noriu, kad ji užaugtų laiminga. Patricija turi pareigų, atsakomybių, lanko meno mokyklą, o šįmet pradės eiti į pirmą klasę. Šiaip ji išties pareiginga, paklusni mergaitė, kol kas susišnekame. Gal tik šiek tiek bijau paauglystės, tačiau manau, kad jei su vaiku kalbi, aiškini, puoselėji ryšį, problemų nebus. 

Nijolė Pareigytė-Rukaitienė su dukrele Patricija / Erikos Majauskienės nuotr.
Nijolė Pareigytė-Rukaitienė su dukrele Patricija / Erikos Majauskienės nuotr.

 

Sakoma, kad vaikai taip pat daug ko moko tėvus. Ko dukra išmokė jus?

 

Aš vis galvoju, kaip savyje atrasti tą vaiką, kuris visko nori, yra labai smalsus. Deja, kartais su metais žmonės šią savybę praranda. Stebėjau dukrą, kai ji mokėsi atsistoti, eiti: nors krito daugybę kartų, neprarado noro ir stiprybės bandyti vėl ir vėl. Tikriausiai būtent to ji mane ir moko. Suprantu, kad jei kartą nepavyko, reikia bandyti vėl – tikrai ateis laikas, kai pasiseks.

 

Save dažniau giriate ar peikiate?

 

Nei labai peikiu, nei giriu. Dažnai analizuoju savo elgesį: kas ir kodėl nepavyko, gal reikėtų daugiau įdėti darbo, pastangų. Iš tikrųjų man ne visada viskas pavyksta, tačiau žmogus nėra tobulas. Svarbiausia – analizuoti, kas sekasi, patinka, kodėl kai kas pavyksta, o kai kada klumpi. Pavyzdžiui, iki šiol mokausi dainuoti, lankau pamokas, turiu vokalo mokytoją. Aš gyvenu iš dainavimo, galėčiau nesimokyti, netobulėti, galvoti, kad užtenka tiek, kiek moku, žinau, juk ir taip gaunu užsakymų. Tačiau man svarbu augti.

 

Tikriausiai apie save girdėjote daug gandų. Koks buvo pats juokingiausias?

 

Pamenu, kai žiniasklaidoje pasirodė žinia, kad pagimdžiau berniuką, nors dukra dar buvo pilve. Buvo įvardyti netgi kilogramai ir gramai (juokiasi). Tiesą sakant, net neįsivaizduoju, kaip galėjo išeiti tokia žinia. Aišku, dabar tai prisiminus juokinga. 

 

Kas jums yra moteriška stiprybė? Ar manote, kad esate stipri?

 

Jei atvirai, manau, kad esu stipri. Pasižiūriu į veidrodį ir tokią save matau. Labai vertinu išsilavinimą ir protą. Tad ir stipri, ir graži man tokia moteris, kuri yra išsilavinusi, kuri paduoda ranką su žavinčiu pasitikėjimu savimi. Pažįstu keletą tokių moterų ir matau, kad tas pasitikėjimas ateina su žiniomis, su pasiektais rezultatais, patirtimi. Tai man yra moters stiprybė. Buvo laikas, kai pasaulį valdė grožis, dabar manau, kad pasaulį valdo protas. Privalu skaityti, būti smalsiai, domėtis ir pasaulis tave priims kaip savą.