7 metus nepastojusi Agnė: „Visa gamtoje turi ritmą, moteris – irgi“

Aistė Samulienė/Kristinos Jasudaitės nuotr.
Autorius: Laima Samulė
Publikuota: 2020-03-08 08:24
Septynerius metus Aistei Samulienei nesisekė pastoti, ją vargino sunkiai pakeliami menstruacijų skausmai. Tik pradėjus eiti sąmoningumo keliu, pažinus savo kūną ir priėmus visas jo funkcijas, šios problemos natūraliai išnyko. Dabar trijų vaikų mama žiniomis apie menstruacijų ciklo dovanas dalijasi ir su kitomis moterimis.

Kai su vyru nusprendė susilaukti vaikų, Aistei buvo 25-eri. Iki tol dėl skausmingų mėnesinių, kartu ir dėl nėštumo reguliavimo ji kelerius metus vartojo kontraceptikus, kurie, kaip nurodoma aprašyme, buvo nauji, saugūs, o nustojus juos vartoti iškart galima pastoti, net nereikia daryti pertraukos ar valyti organizmo. Tačiau Aistės realybė buvo visai kitokia.

„Po trejeto mėnesių nesėkmingų bandymų pastoti kreipiausi į medikus. Atlikęs reikiamus tyrimus, specialistas pasakė, kad jokių priežasčių nevaisingumui nėra, nebent dar būtų galima padaryti laparoskopiją – jei per procedūrą bus rasta kas nors negera, paskirs reikiamą gydymą.

Grįžusi namo verkiau, nes jaučiau, kad labai nenoriu, jog mano kūnui būtų atliekama intervencija – operacija, kad ir tokia delikati. Gydytojas palaikė mano sprendimą – sakė, kad esu dar jauna, visaip gali būti. Taigi gyvenome su tuo, kad esame fiziškai sveiki, tačiau vaikų susilaukti negalime, – kalba pašnekovė. – Buvo labai daug skausmo, liūdesio ir kaltės, kad esu kažkokia ne tokia, neveikianti. Kėlėme klausimą, kodėl taip nutiko, pradėjome ieškoti priežasčių. Buvo smalsu – juk fiziškai viskas gerai, matyt, gali būti kitų, ne fizinio lygmens, priežasčių. Tas etapas, kai norėjome ir negalėjome susilaukti vaikų, buvo skaudus ir sunkus, tačiau mudu su vyru esame labai dėkingi, kad visa vyko taip, kaip vyko. Tapome naujais, sąmoningesniais žmonėmis.“

Daug ką išbandė

Moteris pasakoja, kad ši patirtis ir skausmas dėl to, kad negali susilaukti vaikų, atvėrė akis žiūrėti ir matyti plačiau. „Pradėjau domėtis meditacijomis, spalvota sielos terapija aurasoma, taip pat reiki, prisiminiau maldą. Drauge su vyru lankėmės pas bioenergetiką, homeopatę. Sąmoningai kitaip pradėjome rūpintis ne tik fiziniais kūnais, bet ir mintimis, atradome dvasines praktikas.

Kai išgyvenome sielvartą, išliūdėjome, išgedėjome, nukeliavome iki giliausios esmės, atsispyrėme iš sielvarto dugno, pasižiūrėjome vienas į kitą ir supratome, kad mudu galime gyventi ir be vaikų. Tuomet greitais laipteliais pradėjome grįžti į gyvenimą – džiaugėmės darbu, veiklomis, susitikimais su draugais, atsirado naujų gyvenimo tikslų. Prisiminėme, kaip draugystės pradžioje svajodami apie šeimą galvojome trečiąjį vaikutį įsivaikinti. Tuo metu, kai jau gyvenome džiaugsmu ir nebesiekėme žūtbūt susilaukti vaikų, nusprendėme pirmąjį vaiką įsivaikinti, – šypsosi Aistė. – Beje, mūsų šeimos istorijoje vyko daugybė stebuklų. Pirmas vaikelis į mūsų šeimą atkeliavo prieš dešimt metų – lygiai tuo metu, kai pradėjau studijuoti aurasomą, mokslą ir sielos terapiją. Kad laukiuosi, sužinojau tada, kai atsisakiau darbo sutarčių ir protui patrauklių darbo pasiūlymų ir užsisakiau aurasomos orakulą, t. y. apsisprendžiau eiti ten, kur kviečia širdis.“

Šeimos planavimas

Pagimdžiusi pirmą vaiką Aistė džiaugėsi, kad yra vaisinga ir bet kada gali susilaukti vaikų. Patyrusi kūno, proto ir sielos harmonijos sukurtus stebuklus, moteris net negalėjo pagalvoti apie kokias nors intervencijas į jos ir vyro kūnus, tarp jų – ir apie kontraceptines tabletes ar kitas priemones. Taip ji atrado natūralų šeimos planavimą.

„Tai – sąmoningas, sveikas, darnus šeimos planavimo būdas „už gyvybę“, taikomas ir norint susilaukti vaikų, ir norint daryti pertraukas tarp jų gimimų ar nusprendus nebesusilaukti vaikų. Šis šeimos planavimo būdas paremtas savęs stebėjimu ir pažinimu to, kas vyksta moters kūne. Atsižvelgus į tikslą – pastoti ar nepastoti – mylimasi atitinkamu metu. Šis būdas yra ekologiškas ir ekonomiškas, o jei pora neketina susilaukti vaikų, tuomet nėra jokio veiksmo, kuris žudytų kokią nors kūno dalį, elementą ar trukdytų organizmui veikti. Kasdienis naudojimasis termometru tėra smulkmena, palyginti su tuo, ką galima patirti jaučiant saugų, mylintį artumą, – sako A. Samulienė. – Taip gyvename jau septynerius metus. Tiesa, noriu pažymėti tai, kad siekiant, jog natūralus šeimos planavimas būtų veiksmingas, labai svarbu baigti specialius kursus pas patyrusius mokytojus, nepasitikėti informacijos nuotrupomis internete.“

 

Aistė Samulienė/Kristinos Jasudaitės nuotr.
Aistė Samulienė/Kristinos Jasudaitės nuotr.

Atradimai

Aistė pasakoja, kad natūralaus šeimos planavimo kursuose sužinojo apie pokyčius, vykstančius moters kūne. „Suvokiau, koks nuostabus moters kūnas: kokių didžiulių pokyčių jame vyksta kiekvieną mėnesį, kiekvieną dieną. Tada susiejau, kad tuo pat metu vyksta ir emocinio, mentalinio bei dvasinio lygmens pokyčių, – skirtingu ciklo metu jaučiamės labai skirtingai.

Prisiminiau savo pačios savijautą: vienomis dienomis jaučiuosi žydinti, kupina jėgų ir lengvai bendraujanti, o po kelių dienų – tikra žiežula. Panašiai būdavo ir darbe: skirtingu metu sekdavosi skirtingos veiklos. Daug vertingos informacijos šia tema radau Mirandos Gray knygoje „Raudonasis mėnulis“. M. Gray mokymai padėjo atrasti tai, kad moteriai jos ciklas yra didelė dovana, ir kiekvienas etapas, kad ir koks nepatogus ar nelogiškas atrodytų šiuolaikiniam žmogui, neša didžiules gyvybiškai svarbias dovanas, kad moteris gyventų visavertį gyvenimą.

Menstruacijos – ne vargas, ne liga, ne bausmė ar gėda, tai yra dovana, tik daugelis buvome pamiršusios, kaip naudotis, – mano pašnekovė. – Supratau, kad tuomet, kai negalėjau pastoti, buvau kaip dažna šiuolaikinė moteris – dariau viską, kad nepatirčiau savo buvimo moterimi požymių: kraujavimo (užmaskuoti kaip tik įmanoma, kad galėčiau veikti taip pat greitai kaip visada, „normaliai“), skausmo (jį slėpiau vaistais), lėtumo, vangumo, irzlumo tam tikru ciklo etapu. Natūralu, kad moteris, nepriimanti savęs, savo moteriškumo, negali tinkamai „veikti“, gyventi, gali tik egzistuoti arba veikti pagal išorės primestas programas.

Dar suvokiau tai, kad moteris gyvena kitokiu laiku nei vyras ir vaikai, t. y. vaisingo amžiaus tarpsniu moteris gyvena cikliškai: nuo orientacijos į išorę (į kitus žmones), didelio fizinio ir proto aktyvumo iki poreikio pabūti vienumoje, lėtumo – išgirsti, pamatyti, pajusti savo vidinį pasaulį. Per mėnesį (moters menstruacijų ciklą) energija kyla iki maksimumo ir po to leidžiasi iki žemumos. Turime dovaną kiekvieną mėnesį ir patirti dvasinę pasaulio pusę, ir grįžti į visuomenę, išorę – aktyviai veikti, kurti, dirbti, planuoti.“

Padeda kitoms

Prieš šešerius metus, vos grįžusi iš M. Gray mokymų, A. Samulienė kvietė moteris į pilnaties meditaciją, po poros mėnesių vyko pirmasis seminaras „Moters ciklo dovanos“. Aistė džiaugiasi tuo, kad gali dalytis atradimais su moterimis seminaruose ir konsultuoti individualiai. Dešimtį metų ji padeda moterims ir vyrams pažinti save, gyti ir keistis per spalvotą sielos terapiją aurasomą.

„Mūsų visuomenėje priimtinas šviesusis moteriškumo aspektas, tačiau tas tamsusis – tylus, ramus, turintis kūrybinių ir griaunamųjų galių – gąsdina. Dažnai nebežinome pačios, kaip su tuo gyventi, o ką jau kalbėti apie tai, kad kiti suprastų. Kai nuolat skamba „geriau“, „daugiau“, „veiksmingiau“, ima atrodyti, kad esame ne tokios „veiksmingos“. Gamtoje taip nevyksta – juk augalas pavasarį sužaliuoja, sužydi, veda vaisius, po to krinta, pūva, numeta lapus ir žiemą praleidžia tyliai. Visa gamtoje turi ritmą, moteris – irgi, – pažymi pašnekovė. – Kiekvienas menstruacijų ciklo etapas suteikia nuostabių dovanų: energingumą siekti tikslų, rūpintis artimaisiais, spinduliuoti meile, užsiimti kūryba, ugdyti vidinę išmintį. Lygiai taip pat kiekvienas etapas pateikia ir tam tikrų trikdžių, tačiau, kai moteris pažįsta savąjį ciklą, ji gali lengvai susirinkti dovanas ir apeiti trikdžius.“

Verta žinoti kiekvienai

Anot A. Samulienės, svarbiausia – pažinti save ir elgtis taip, kaip natūraliai lemia mūsų ciklas. „Vykstant kraujavimui, ilsėtis ir pakankamai išsimiegoti, pailsinti kūną ir protą, atidėti aktyvias veiklas, kurioms reikia daugiau fizinės ištvermės, ir didelio atidumo reikalaujančias užduotis, koncentruotis į pasyvesnius užsiėmimus. Naudinga skaityti dvasinę literatūrą, užsirašyti mintis, aplankančius sapnus, darbe tvarkytis stalčius.

Pasibaigus kraujavimui, prasideda aktyvi fazė, tada geriausia užsiimti veiklomis, kurios reikalauja atidumo detalėms, kruopštumo, analizavimo. Tai – palankus metas užbaigti pradėtus darbus, planuoti, siekti tikslų ir rezultatų, užsiimti sportu.

Per ovuliaciją, kai energijos turime daugiausia, dėmesys nukreiptas į išorę, verta planuoti viską, kas susiję su santykiais: susitikimus su draugais, kolegomis, giminėmis, artimaisiais, įvairius renginius, socialinius susibūrimus. Tuo metu spinduliuojame meile ir pasitikėjimu savimi.

Priešmenstruaciniu etapu svarbu užsiimti kūrybine veikla, tačiau koncentruojantis į procesą, o ne į rezultatą. Taip pat vertėtų užsiimti ir kokia nors „griaunamąja“ veikla: tvarkytis, išmesti senus daiktus, plėšyti senus popierius. Svarbu atminti tai, kad, jeigu šiuo etapu neišreiškiame savo kūrybinės energijos, ji pradeda brautis negatyviais pavidalais, pavyzdžiui, emociniais protrūkiais, konfliktiškumu. Patartina vengti darbų, kuriems reikia atidumo detalėms, nes per juos silpsta gebėjimas susikoncentruoti, tačiau dėl sustiprėjusios kūrybinės energijos naudinga užsirašinėti įžvalgas, patyrimus, idėjas ir kurti“, – atskleidžia Aistė.