Baltmė: kodėl ji vis dar stigmatizuojama?

Baltmė / 123RF.com nuotr.
Autorius: Ji24.lt
Publikuota: 2019-06-25 10:39
„Lietuvių oda yra šviesi ir dažnai ne visi pastebi atsiradusias šviesesnes ar baltas dėmes veido, plaštakų ar kojų srityse. Į tai nereikėtų numoti ranka – besiplečiantys balti odos plotai gali signalizuoti apie Vitiligo susirgimą, pas mus geriau žinomą baltmės vardu. Iki šiol Lietuvoje tikima, kad šios ligos išgydyti neįmanoma“, – sako Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentė prof. Matilda Bylaitė-Bučinskienė.

Birželio 25-ąją minint Pasaulinę Vitiligo dieną medikai kviečia nebijoti kreiptis pagalbos ir primena, jog negydoma liga ne tik progresuoja, bet ir sukelia nemalonius psichosocialinius padarinius.

Mūsų priešas – nuolatinis nerimas ir emocinis jautrumas

Pasak prof. M. Bylaitės-Bučinskienės, didžiausias mūsų priešas yra emocinis jautrumas, nestabilumas ir didelis vidinis stresas, įtampa.

„Ligos simptomai dažniausiai pasireiškia iki 30 metų. Labai dažnai baltmės susirgimas atspindi gilesnes vidines priežastis ar gretutinius autoimuninius susirgimus, tokius, kaip skydliaukės ligos, psoriazė, reumatoidinis artritas, cukrinis diabetas, uždegiminės žarnyno ligos, piktybinė anemija, Adisono liga, sisteminė raudonoji vilkligė“, – teigia profesorė.

Tiksli baltmės priežastis vis dar nėra aiški. Tyrimai rodo, jog tai lėtinė, uždegiminė, autoimuninė liga, pasireiškianti depigmentinėmis (baltomis) asimptominėmis dėmėmis odoje, plaukuose ar gleivinėse.

Ligos simptomai dažnai pasireiškia palaipsniui, tad ji neretai yra painiojama su dermatitu ar grybeliniu susirgimu. Svarbiausia yra nedelsti ir laiku kreiptis pagalbos.

„Ligai būdingi simptomai atsiranda dėl imuninės sistemos pokyčių, kuomet pats organizmas „puola“ savo pigmentines ląsteles melanocitus, tokiu būdu sumažėja melanino sintezė. Netikėtą melanocitų apoptozę gali sukelti nudegimas saulėje, trauma, hormoniniai pokyčiai, brendimo laikotarpis, nėštumas, įvairūs dietos pokyčiai, netikėti gyvenimo pokyčiai, stiprus stresas ir kt.“, – baltmės priežastis vardija prof. M. Bylaitė-Bučinskienė.

Liga yra sėkmingai gydoma

Pasak dermatologės, vis dar pasitaiko atvejų, jog mūsų visuomenėje ši liga stigmatizuojama, pacientai neretai jaučia socialinę izoliaciją, depresiją.

Profesorė ragina netikėti diagnoze, jog ant odos atsiradusios baltos dėmės yra neišgydomos. „Mokslas stipriai pažengė į priekį – kuo anksčiau liga diagnozuojama, tuo efektyviau galima slopinti odos uždegimą ir grąžinti buvusią repigmentaciją. Negydoma baltmė progresuoja ir ilgalaikėje perspektyvoje sukelia varginančių psichosocialinių padarinių ne tik sergančiajam, bet ir aplinkiniams“, – pažymi prof. M. Bylaitė-Bučinskienė.

Baltmė aktuali visam pasauliui

Indija, Kinija, Afrikos žemynas – tai regionai, kuriuose stebimas susirgimų baltme skaičiaus augimas.

Bendrai vertinant, sergamumas skirtingose šalyse varijuoja nuo 0.1% iki 2.0%. Ligos atsiradimui įtakos turi daugybė veiksnių, du iš jų yra genetinės mutacijos ir paveldėjimas, pavyzdžiui, asmenys, kurių pirmos eilės giminaičiai serga baltme, turi 5–6 kartus didesnę riziką ateityje susirgti šia liga.

Sergantieji baltme ligos pradžioje gali skųstis niežėjimu, atsiradusiomis įvairaus dydžio balkšvomis ar pieno baltumo dėmėmis įvairiose kūno srityse, kurios gali būti išsidėsčiusios simetriškai arba asimetriškai. Dažniausiai jos atsiranda veido, rankų ar genitalijų srityje. Neretai pažeistame plote auga apigmentiniai-balti plaukai.

Ji24.lt

Temos:

Savijauta Oda Liga

Naujausi straipsniai