Floristas Andrius Plindinas: „Gėlės jaučia žmonių nuotaiką“

Andrius Plindinas
Autorius: JŪRATĖ BRATIKIENĖ
Publikuota: 2019-08-04 12:24
Floristas, salono „Gėlės ir gvazdikai“ bendraturtis Andrius Plindinas sako, kad lietuvių gėlių pirkimo, dovanojimo, dekoro kultūra labai aukšto lygio. „Rengiant šventes, tokių aukštų reikalavimų kaip pas mus kitų valstybių žmonės nekelia“, – teigia gėlių kolekcininkas.

Kada gimė jūsų meilė augalams?

Vaikystėje, nors niekas iš artimųjų nejautė išskirtinės aistros šiam pomėgiui. Namuose turėjome gėlių, ir tiek. Mane viliojo ir pavieniai augalai, ir visos gamtos didybė. Gimiau ir užaugau miške. Visgi nemanau, kad vaikystės aplinka padarė didžiausią įtaką mano pasirinktam gyvenimo keliui.

Kada tapo aišku, kad savo gyvenimą siesite su augalais, gėlėmis?

Gal nuo kokių 10–12 metų jau pradėjo aiškėti, ką norėčiau veikti gyvenime. Tiesa, vaikystėje man viskas buvo įdomu: ir piešiau, ir dainavau, ir su gėlėmis eksperimentavau. Auginau įvairius sodinukus, sodinau prie namų gėlynus, o maždaug nuo penkiolikos metų ėmiau kurti puokštes. Skaitydavau apie tai straipsnius, nors tuo metu informacijos buvo mažai. Kai sesuo įsidarbino gėlių turgelyje, važiuodavau jai padėti. Buvo įdomu.

Esate vadinamas augalų kolekcininku. Smalsu, kokia kolekcija puošia jūsų namus?

Turiu nemažai kambarinių augalų, kurie keliauja visur su manimi. O namuose veši apie 500 įvairių grožybių. Dalis jų – bute uždaroje erdvėje, kiti augalai tarpsta balkone. Tai gyva, bet nuolat kintanti kolekcija – vienos gėlės nunyksta, pavyzdžiui, dėl netinkamų sąlygų, tada jų vietoje atsiranda naujų. Turiu ir visai mažų, ir didelių.

Tiesa ar mitas, kad su augalais galime kalbėtis, mūsų žodžiai gali padėti jiems vešėti?

Kiek pastaruoju metu teko domėtis, mokslininkai atlieka labai daug tyrimų šiais klausimais. Dažnai žmonės sako, kad pasikalbėjus su augalu jis geriau veši arba visai nunyksta. Augalai jaučia nuo žmogaus sklindančias elektromagnetines bangas, į jas reaguoja, todėl natūralu, kad aplinka, mūsų nusiteikimas turi įtakos jų vešėjimui. Augalas – gyvas organizmas, gebantis kaupti ir perduoti informaciją.

Kaip manote, su kuo susijęs stereotipas, kad su gėlėmis dirbti labiau tinka moterims?

Pirmiausia, svarbu suprasti, kad floristas nėra gėlių pardavėjas. Floristika yra be galo sunkus ir alinantis fizinis darbas. Tenka sunkiai kilnoti, nešioti didelius daiktus, o kur dar kojų, rankų apibraižymai, sužeidimai, apdraskyti drabužiai. Tai nėra labai romantiška, kaip kartais gali atrodyti. Floristo rankinė pilna varžtų, atsuktuvų, plaktukų ir kitokių įrankių. Tenka daryti brėžinius ir pasukti galvą, kaip techniškai įgyvendinti idėjas. Tiesa ta, kad didieji pasaulio floristikos meistrai visada buvo ir yra vyrai. Pasaulinėse floristikos parodose daugiausia dalyvauja vyrai, moterų būna vos 10 procentų. Be to, šeimos žmogus, kuriam rūpi daug laiko praleisti su žmona, vaikais, vargu ar rinksis šią profesiją, nes ir savaitgaliai dažnai būna suplanuoti darbui. Profesionalus floristas išeiginių neturi.

Ar vasarą floristo darbų rutina tokia pati, kaip ir kitais metų laikais, ar veiklos gerokai padaugėja?

Šiltuoju metu renginių daugiau, todėl ir darbo daugiau. Prie vieno renginio tenka dirbti ir daugiau nei savaitę. Bet per tą laiką dažniausiai ruošiesi ne vienai šventei, o kelioms. Aišku, tai nėra darbas nuo ryto iki vakaro. Per metus gali būti ir daugiau kaip 200 renginių. Dabar stengiuosi jų turėti mažiau ir darbą atlikti labai kokybiškai.

Pastaruoju metu daugelis klientų pageidauja kažko įdomaus, originalaus, dar nematyto, tad tenka daugiau planuoti, mąstyti, ieškoti. Užsakovai duoda laisvę floristui. Tai normalu, juk vienodi, nuolat pasikartojantys dalykai nusibosta.

Kokie renginiai, šventės ilgam lieka jūsų atmintyje?

Ne paslaptis, kad dabar žmonės nori švente visus nustebinti, šokiruoti. Man tai svetima, nes iš tiesų gyvenimas yra daug paprastesnis. Pats visada įsimenu ne gėles, dekoracijas, bet žmones. Man smagiausia dirbti tose šventėse ir vietose, kuriose jaučiuosi kaip namuose ir kur mane priima kaip savą. O kalbant apie dekorą, labiausiai įsiminė kurtas viename Vilniaus klube. Tiesiog pavyko transformuoti erdvę taip, kad visi, kurie joje anksčiau lankėsi, nustebo, jog ji atrodė iš esmės kitaip.

Kokios šiuo metu yra madingos švenčių dekoravimo tendencijos?

Dauguma žmonių pageidauja to, ką pamato socialiniuose tinkluose. Šiuo metu ant bangos yra kelios kryptys: žaluma, skirtingų spalvų deriniai ir neoniniai atspalviai. Daug klientų prašo sodrios žalumos savo šventės aplinkoje. Mėgstama ir žalius tonus paįvairinti baltais. Dalis užsakovų pageidauja vėl į madą grįžtančių neoninėmis spalvomis dažytų augalų. Daugelis mėgsta ir kuo įvairesnes, sodresnes, gilesnes spalvas – vieno atspalvio gėlės jau nebėra tokios geidžiamos. Derinama pilka su geltona, vyrauja tamsūs tiek augalų, tiek tekstilės tonai.

Nors pasaulio tendencijos diktuoja, kad šių metų madingiausia spalva – koralų, pas mus ji nėra labai geidžiama. Gal kitais metais išpopuliarės. Iš koralų atspalvių žiedų išties galima sukomponuoti originalius derinius.

Ar natūralumas, pievų augalai jau nebemadingi?

Jau nebe. Praėjusiais metais dar buvo norinčių natūraliais pievų augalais puošti savo šventę, o šiais nesulaukėme nė vieno tokio užsakymo.

Vis dėlto negaliu sakyti, kad minimalistinio, gamtinio stiliaus išvis nebėra. Tai tikrai egzistuoja, juk su ekologijos banga juda visas pasaulis, tai yra tiesiog neišvengiama. Tačiau pas mane tokių užsakymų pastaruoju metu nepasitaiko. Dažniausiai žmonės pageidauja kažko neįprasto, pavyzdžiui, vienoje šventėje ant stalo statėme alyvmedį, medinėse dėžėse puikavosi žaliosios citrinos ir jokių gėlių nebuvo. Daug kas yra pabodę, tad tenka ieškoti unikalių sprendimų.

Kasdien matote pačius įvairiausius gėlių žiedus, neįprastus augalus... Kaip pats dekoruotumėte savo asmeninę šventę?

Net nežinau... Atvirai pasakius, nesinorėtų nieko. Kai yra įtemptas sezonas, darbas veja darbą, visi augalai jau matyti, sunku sugalvoti ką nors ypatingo. Tikriausiai šventę rengčiau gamtoje, prie ežero, gal palapinė atsirastų, galima būtų viską gražiai suderinti.

Ar turite savo mėgstamiausius augalus?

Žinoma. Kolekcionuodamas augalus visada ieškau įdomesnių. Taip jau yra, kad kuo retesnis augalas, tuo labiau jo visi nori (šypsosi). Visgi turiu ir ne itin brangių, bet ypatingus sentimentus keliančių augalų. Dabar sukulentai mano kolekcijoje išstūmė daugelį kitų augalų, nes juos patogu prižiūrėti, o gražūs jie net tada, kai nežydi. Prieš kelerius metus auginau labai daug orchidėjų.

Ar norint sukurti dailią puokštę svarbu domėtis floristika, madingomis tendencijomis, o gal užtenka turėti puikų skonį ir gerą intuiciją?

Tarp šių dviejų dalykų galėčiau dėti lygybės ženklą. Galima lankyti kursus, gilinti žinias geriausiose pasaulio mokyklose ir neturėti vizijos, negebėti pamatyti, ką originalaus sukurti. Ir lygiai taip pat galima nebaigus jokių specialių mokslų kurti įspūdingiausius dekorus.

Ar Lietuvoje gėlių pirkimo, dovanojimo, dekoro kultūra aukšto lygio?

Taip, stovime ant to paties laiptelio, kaip ir Jungtinė Karalystė. Kiek stebiu socialines medijas, Rusijoje taip pat šiai sričiai skiriama daug dėmesio. Matyti, kad gėlių pirkimo, dovanojimo, dekoro kultūra stipriai kinta, tobulėja. Atsiranda daug stiprių floristų. Su savo individualiu požiūriu, stiliumi. Bet keista, kad, pavyzdžiui, Tenerifėje nėra nė vienos normalios gėlių parduotuvės. Arba kad ir Vokietijoje, kuri, regis, visai šalia, švenčių puošyba tokia, kokia pas mus buvo gal prieš dvidešimt metų. Mes labiau siekiame lygiuotis į skandinavus, kurie turi didesnį estetikos pojūtį. Lietuviai jau žavisi ne perkrauta sunkia klasika, bet ieško lengvumo, grynumo, švarumo.

Kokių visgi klaidų dar darome, dovanodami kitiems gėles?

Visada sakiau ir sakau, kad nėra gėlių, kurios būtų skirtos tik vestuvėms, laidotuvėms, gimtadieniams, vyrams ar moterims. Nereikėtų jų taip skirstyti. Svarbiausia – ką konkretus žmogus mėgsta. Gėlė yra tik gėlė, o etiketes joms sukabina žmonės. Kaip ir sugalvojo, kad lyginis gėlių skaičius nedovanojamas gyviems žmonėms. Jau daug kartų apie tai esu kalbėjęs, kad gyviems žmonėms – porinis gėlių skaičius. O kadangi mirštame po vieną, tai per laidotuves labiau tinka neporinis gėlių skaičius. Jei žmogus taip neįpratęs, iš pradžių galima jam dovanoti daugiau gėlių – aštuonias, dvylika ar keturiolika. Kai daugiau žiedų, nelabai kas ir skaičiuoja. Nors jaunimas noriai dovanoja ir keturias gėles.

Ar populiaru gėles dovanoti be progos?

Man pačiam smagiau gėles dovanoti be progos ir žinau, kad kitiems gera jų gauti tada, kai visai nesitiki. Visgi daug kas priklauso nuo žmogaus auklėjimo, įsitikinimų, pažiūrų. Tačiau daugėja tokių, kurie gėles perka ir be progos. Žmonės daugiau keliauja, tampa pasaulietiškesni.

Gal galite duoti keletą praktiškų patarimų mėgstantiems dovanoti gėles ir norintiems, kad spalvingi žiedai namuose džiugintų kuo ilgiau?

Neprašausite pro šalį dviem atvejais: pirmuoju – pirkite tokias gėles, kokias žmogus tikrai mėgsta, o antruoju – dovanokite vienos rūšies žiedų puokštę.

Kai gėlės jau puošia namus, kad ilgiau džiugintų, apskabykite lapus, įstrižai patrumpinkite kotus. Nestatykite gėlių ant saulės ar skersvėjų. Niekada nemerkite jų į ledinį vandenį, tik į drungną ar šiltą. Vandenį keiskite kas porą dienų, kaskart apie centimetrą patrumpindami gėlių kotus. Greičiau pūti linkusias gėles merkite į vandenį ir dar įpilkite šiek tiek audinių baliklio – chloruotame vandenyje tokios išsilaikys ilgiau. Gvazdikai gali jus džiuginti net visą savaitę. Jei norite dar ilgiau gėrėtis spalvingais gėlių žiedais, pirkite augančias vazonėliuose.  

Naujausi straipsniai