Gydytoja apie „madą“ ignoruoti ligą: pasekmės gali būti itin skaudžios

Negaluojanti moteris darbe / 123RF.com nuotr.
Autorius: Ji24.lt
Publikuota: 2019-11-22 16:10
Šiandien madinga sakyti, kad neturime laiko sirgti, todėl pajutę pirmuosius peršalimo požymius griebiamės simptomus malšinančių vaistų ir kaip įprastai einame į darbą ar tęsiame suplanuotą laisvalaikį. Tačiau gydytojai pastebi, kad ši mada veikiau žalinga nei naudinga mūsų sveikatai, o jos pasekmės gali būti itin skaudžios. Apie tai, kuo pavojingas neatsakingas simptominių vaistų vartojimas ir kaip iš tiesų reikia elgtis užklupus peršalimui, pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro šeimos gydytoja Inga Lapūnienė.

Ignoruodami peršalimą kenkiame ir sau, ir aplinkiniams

Pasak šeimos gydytojos I. Lapūnienės, ignoruodami užklupusį peršalimą ir nepristabdydami kasdienių savo veiklų tik darome sau meškos paslaugą. 

„Šiandien esame tokie užsiėmę, kad neturime laiko sirgti, – šypsosi gydytoja. – Net ir prastai pasijutę dar kurį laiką ignoruojame organizmo siunčiamus signalus, einame į darbą, nenorime atsisakyti suplanuoto laisvalaikio. Viena vertus, tai suprantama, nes po ranka turime ne vieną priemonę, galinčią padėti pasijusti geriau, tačiau iš tiesų taip elgiamės neatsakingai ne tik savo, bet ir aplinkinių atžvilgiu.“ 

Pasak gydytojos, ignoruodami tai, kad sergame, rizikuojame ne tik prailginti sirgimo laikotarpį, bet ir paskatinti peršalimo komplikacijų atsiradimą. I. Lapūnienės teigimu, dažniausiai į gydytojus kreipiamasi, kai iš pirmo žvilgsnio paprastas peršalimas komplikuojasi į sinusitą, ausų uždegimą ar bronchitą, rečiau ir į plaučių uždegimą, kurių gydymas jau kur kas sudėtingesnis ir ilgesnis. 

Be to, statistiškai vienas sergantis gali užkrėsti vidutiniškai dar keturis žmones, tie keturi – dar po keturis, ir virusas dauginasi tiesiog geometrine progresija. Kaip tik dėl šios priežasties praktikoje neretai pastebimi atvejai, kai į darbą atėjus peršalusiam kolegai po kelių dienų ištuštėja visas biuras. 

Inga Lapūnienė
Inga Lapūnienė

Simptomų malšinimas ligos priežasties negydo

Gydytojos teigimu, plinta ydinga praktika peršalimą maskuoti vaistais ir taip slėpti nuo kolegų blogą savijautą ir sveikatos būklę. 

„Peršalimo ligų gydymas simptominiais vaistais – gana dažnai pasitaikanti savigydos praktika. Šiandien rinkoje yra didelis tokių vaistų pasirinkimas, jų galima įsigyti bet kurioje vaistinėje be recepto. Pavartoję jų laikinai pasijuntame geriau ir atrodo, kad sveikstame. Tačiau iš tiesų tai tik leidžia pasijusti kiek geriau tuo momentu, – sako gydytoja I. Lapūnienė ir paaiškina: – nemalonūs peršalimo simptomai, tokie kaip varvanti nosis, pakilusi temperatūra, – tai organizmo atsakas į ligą. Taip mūsų imuninė sistema kovoja su į organizmą įsibrovusiais ligų sukėlėjais, sukurdama nepalankias sąlygas virusams daugintis. Išgėrus simptomus malšinančių vaistų, laikinai pagerėja prasta savijauta, tačiau kartu sukuriamos palankios sąlygos virusui toliau daugintis ir taip ne sutrumpėja, bet atvirkščiai, pailgėja sirgimo laikotarpis.“ 

Pasak gydytojos, peršalimo simptomus malšinančius vaistus reikia gerti tuomet, kai temperatūra šokteli iki 38 laipsnių ir daugiau, vargina stiprus galvos ar raumenų skausmas. Retais atvejais dėl itin aukštos temperatūros, virš 39 laipsnių, gali sutrikti ir vidaus organų veikla – padažnėti širdies ritmas ir kvėpavimas, sutrikti virškinimo sistema. Tokiais atvejais būtina ne tik mažinti temperatūrą, bet ir kreiptis į gydytoją. 

Pavojingiausi – vaistų kokteiliai

Pasak šeimos gydytojos I. Lapūnienės, pavojingiausia neatsakingai vartoti vaistus – ne tik dideliais kiekiais, bet ir maišyti tarpusavyje. „Neretai kovodami su peršalimu ir bloga savijauta žmonės griebiasi net kelių rūšių vaistų, manydami, kad, pavyzdžiui, paracetamolis padės sumažinti temperatūrą, ibuprofenas numalšins galvos skausmą, o išgėrus ir vieno, ir kito sveikata kaipmat pasitaisys. Tačiau tiesa ta, kad šitaip elgdamiesi rizikuojame perdozuoti vaistų ir kur kas labiau pakenkti savo sveikatai. Perdozavus simptomus malšinančių vaistų, gali kilti ūmių alerginių reakcijų, taip pat pykinimas, vėmimas ar viduriavimas. Tai rodo, kad organizmas bando pašalinti šių medžiagų perteklių. Rečiau, bet vaistų perdozavimas gali baigtis ir ūmiu kepenų nepakankamumu, ypač sergantiems lėtinėmis kepenų ar kitomis ligomis“, – pasakoja gydytoja. 

Didžiausia leistina paracetamolio paros dozė suaugusiam žmogui turi neviršyti 4 g, o viename pakelyje miltelių formos simptominių vaistų paprastai yra apie 1000 mg paracetamolio.  

Kaip elgtis užklupus peršalimui? 

„Susirgus nereikėtų niekur eiti, juolab užsiimti aktyvia veikla. Pirmiausia organizmas turi pakankamai ilsėtis, nes imuninė sistema ir taip kovoja su ligos sukėlėjais. Dėl to susirgę pirmiausia turėtume skirti laiko poilsiui ir miegui. Taip pat gerti pakankamai skysčių, nes pakilus temperatūrai organizmas greičiau jų netenka“, – sako gydytoja I. Lapūnienė. 

Jos teigimu, mūsų organizmas ir pats apie tai pasufleruoja – peršalę jaučiamės pavargę ir mieguisti, todėl tereikia įsiklausyti į siunčiamus signalus.  

Keletas patarimų, kaip elgtis užklupus peršalimui

 

  • Ilsėkitės ir gerai išsimiegokite. Taip padėsite savo organizmui mobilizuoti jėgas svarbiausiam – kovai su ligos sukėlėju. Net jei ir nesinori miego, geriau užsiimkite malonia ramia veikla, pavyzdžiui, pažiūrėkite mėgstamą filmą patogiai įsitaisę ant sofos. 
  • Gerkite pakankamai skysčių. Pakilus aukštai temperatūrai organizmas greičiau netenka būtinų skysčių. Štai kodėl susirgus rekomenduojama kuo daugiau gerti. Geriausia, jei tai bus nešaltas vanduo arba šilta arbata, bet ne kava ar kitas stimuliuojantis gėrimas. 
  • Rinkitės lengvesnį ir švelnesnį maistą – leiskite pailsėti ne tik kūnui, bet ir virškinimo sistemai. Kai virškinami sunkūs, riebūs patiekalai, organizmas išnaudoja nemažai energijos, o šiuo atveju ji reikalingesnė kovoti su peršalimo sukėlėjais. 
  • Dažnai vėdinkite ir valykite patalpas. Peršalimo ligas sukeliantys virusai sparčiausiai dauginasi uždarose, prastai vėdinamose patalpose. Dėl to ne tik sergant, bet ir visą žiemos sezoną svarbu nepamiršti reguliariai vėdinti patalpas. 
  • Jei temperatūra nekrinta kelias dienas, kreipkitės į gydytoją. Paprastai ilsintis temperatūra nukrinta ir savijauta kiek pagerėja jau per kelias dienas. Tačiau jei aukšta temperatūra išlieka ilgiau, o būklė negerėja arba blogėja, būtina kreiptis į gydytoją. Tai gali būti signalas, kad peršalimas komplikavosi į rimtesnę ligą. 

 

 

Ji24.lt

Naujausi straipsniai