Gyvūnų elgesio specialistas E.Brazys: „Neturite daug laiko? Rinkitės pliušinį šunį!“

Egidijus Brazys
Autorius: Lina Grinkevičienė
Publikuota: 2019-07-06 16:07
„Kai manęs paklausia, kokį šunį pirkti, nes esu užimtas ir neturiu jam daug laiko, atsakau – pliušinį iš žaislų skyriaus“, – sako šunų mokyklos „Reksas“ gyvūnų elgesio specialistas Egidijus Brazys, į kurį patarimų kreipiasi vis daugiau šunų šeimininkų. Ypač įsigaliojus baudoms už naminių augintinių keliamą triukšmą.

Ką patariate šunų šeimininkams, kurie nori išvengti gresiančių baudų už augintinių lojimą namuose?

Išties pastaruoju metu, kai įsigaliojo baudos už tai, daugelis ateina susiėmę už galvų. Sako: „Išdresuokite mano šunį. Darykite ką nors, kad tik nelotų, nes kaimynai pyksta, neišsimokėsiu baudų.“ Žodžio „dresuoti“ seniai nevartoju. Šunį reikia ne dresuoti, o tiesiog duoti jam kuo daugiau veiklos. Ir, žinoma, išauklėti, kad klausytų ir vykdytų keletą svarbiausių komandų, būtų socialus ir nepultų ant žmonių. Daugiau nieko nereikia.

Pratinti vieną likti namuose patartina pamažu. Iškart paliktas ilgam šuo greičiausiai be paliovos los, inkš ar kerštaudamas kažką sugrauš. Tai ženklas, kad jis patiria stresą arba jam liūdna. Ir kaltinti tuomet reikia ne šunį, o tik save.

Šunys, kaip ir žmonės, jaučia emocijas?..

Jau mokslo įrodyta, kad šunys išgyvena ir mums, žmonėms, būdingas emocijas. Jie liūdi, net serga depresija, jaučia kerštą, pavydą.

Kad kaimynams nekeltų triukšmo ir nesikankintų likęs vienas namuose, prieš išeinant šuniui būtina suteikti interaktyvų krūvį. Fiziniai pratimai ir protiniai žaidimai labai veiksminga prevencija, nes tuomet patenkinami svarbiausi jo poreikiai. Tai šeimininkui padeda užmegzti ryšį su augintiniu. Ypač svarbu išsilakstyti hiperaktyviems ir judriems šunims, tokiems kaip Sibiro haskiai, dobermanai, Džeko Raselo terjerai ir kt. Neužtenka tik pamaitint ir išvesti į lauką atlikti gamtinių reikalų. Atsižvelgiant į šuns veislę, amžių ir jo fizinį aktyvumą, su juo reikia lauke palakstyti.

Naudinga, pavyzdžiui, pamėtyti kamuoliuką ar skraidančią lėkštę, kad jis fiziškai išsikrautų. Tik jokiu būdu ne per karščius (labai karštą dieną geriausiai intensyviai pasivaikščioti anksti ryte ir saulei nusileidus). Išsilakstęs šuo – laimingas šuo. Kol jūs būsite darbe, gulės ir ilsėsis. Šunį išvargina ir greitas ėjimas vingiuotais takais, su įkalnėmis ir nuokalnėmis. Noriu atkreipti dėmesį, kad šalia dviračio šuo bėgti gali tik nuo 6 mėnesių amžiaus. Tiesa, yra veislių (pvz., buldogai, mopsai), kuriems iš viso negalima bėgioti, nes greitai kyla kvėpavimo takų problemų.

O jei tenka palikti aštuonioms valandoms? Ir jis pailsėjęs vėl ima triukšmauti, kankindamas kaimynus savo lojimu?..

Prieš išeinant iš namų, patariu šeimininkams savo augintiniams palikti protinės veiklos. Galima išmėtyti skaniukų, kuriuos jis turi surasti. Dabar gyvūnų prekių parduotuvėse galima įsigyti specialių interaktyvių žaislų, kurie padeda nukreipti jūsų augintinio dėmesį ir neleidžia jam nuobodžiauti. Pavyzdžiui, žaislas, kurį pasukus ar paspaudus iškrenta skaniukas. Yra įvairaus dydžio ir amžiaus šunims skirtų žaislų, kurie šokinėja, skleidžia garsus ir taip sumažina nuobodulį. Kai kuriuos galima ne tik kramtyti, bet ir į jų vidų pridėti skanėstų. Svarbu, kad šuniui jis patiktų – parinkti reikėtų pagal jo pomėgius. Dabar užsienyje populiarėja net specialios per TV rodomos programos gyvūnams. Paliekami ir vaizdo įrašai. Stebimi vaizdai, girdimi garsai nukreipia neramių šunų dėmesį.

O jeigu šunytis labai mažas, ką tik atsikraustęs į namus?

Tuomet pradėti palikti vieną namuose reikėtų nuo kelių minučių, kad nepatirtų streso ir neimtų nerimauti. Išeinate trumpam, pareinate, parodote jam dėmesį, pažaidžiate. Tą išėjimo iš namų laiką kas savaitę ilginkite. Paskui palikite vieną namuose pusvalandžiui, vėliau – valandai ir t. t. Kai šuo matys, kad šeimininkas sugrįžta, išliks ramus. Atsiradus naujam augintiniui, visa šeima turi susėsti ir aptarti, kas kada grįžta ir kas kada gali pabūti su juo, išvesti į lauką, kol įpras likti vienas ilgesnį laiką. Kad išsiskyrimo intervalas nebūtų per ilgas, galima paprašyti, kad ateitų pabūti kelioms minutėms patikima kaimynė, draugai. Svarbu nepamiršti, kad jauniems šuniukams gamtinius reikalus reikia atlikti dažniau nei suaugusiems guvūnams. Be to, mažiems šunims negalima iškart duoti aktyvaus fizinio krūvio, neskiepytų vedžioti lauke. Kelių mėnesių mažylius tinka nebent išleisti 10 minučių ant pievutės prie namo, jei nėra kitų gyvūnų.

Ką patartumėte šeimininkams, kurie neturi laiko ir galimybės užsiimti su augintiniu?

Tuomet sakau, kad jums reikia ne tikro, o pliušinio šuns (šypsosi). Tai – ne žaislas, nėra nė vienos veislės, kuri būtų išvesta tik gulėti ant sofutės. Net pačių mažiausių veislių keturkojams būtina atitinkama fizinė ir protinė veikla. Jeigu planuojate įsigyti augintinį, žinokite, kad mažiausiai po valandą tris kartus per dieną jį teks išvesti į lauką. Tuo metu mokyti komandų, žaisti, aktyviai lavinti. Būna, šeimininkai atveda šunį ir sako: „Piktas, neramus, neklauso, šokinėja ant žmonių, ką daryti?“

Kai paklausi, kaip užsiima su šunimi, sako, pavedžioju, kol surūkau cigaretę, ir grįžtame namo. Arba iš voljero išleidžia palakstyti tik kartą per savaitę. Be abejo, toks šuo bus nelaimingas, piktas, o kartais net agresyvus, nes jo niekas nemoko, kaip reikia elgtis. Kai vaiką vedamės, tai už rankutės, rodome, kad nebėgtų per gatvę, kai važiuoja mašinos ir t. t. Naminis augintinis irgi yra šeimos narys, kuris turi būti lavinamas, žinoti komandas („sėdėti“, „gulėti“, „stovėti“, „prieiti“). Ir, žinoma, klusniai vaikščioti greta lauke. Nes dažnai matau, kai ne šeimininkai vedžioja augintinius, o atvirkščiai. Reikia nepamiršti, kad šuo – socialus gyvūnas ir svarbu šeimininkui užmegzti su juo ryšį. Ne muštru (tai blogiausias auklėjimo būdas). Jei nebus kontakto, meilės, pasitikėjimo, šuo bus neprognozuojamas. Mušimas skatina jo nepasitikėjimą savimi, žaloja psichiką. Be to, dabar už žiaurų elgesį su gyvūnais numatytos baudos.

Jūsų mokykloje rengiamos šunų fitneso ir uoslės lavinimo treniruotės. Skamba įdomiai...

Taip, mūsų mokykloje vyksta ne tik fitneso treniruotės šunims su kamuoliais, vaikščiojimas per įvairias kliūtis, kad ne tik fiziškai sustiprėtų, bet ir išlietų energiją. Kaip jau minėjau, po fizinio krūvio šunys jaučiasi laimingi. Ir būna sveikesni, stipresni. Ne mažiau svarbūs ir kvėpavimo, uoslės lavinimo pratimai. Uoslė – vienas iš svarbiausių pojūčių, per kurį gyvūnai susipažįsta su aplinka, gauna informaciją. Todėl didžiausią klaidą daro tie šeimininkai, kurie neleidžia savo augintiniams lauke uostyti, kai šie kuo nors susidomi. Iškart tempia. Tai ypač svarbu jauno amžiaus, nuo dviejų iki penkių mėnesių, šuniukams, kurie dar tik pažindinasi su pasauliu.

Tad žaidimo forma galite liepti jam ką nors surasti, tarkim, paslėptą skaniuką ar mėgstamą žaislą (galima mokyti komandos „ieškok“). Beje, svarbu lavinti ne tik uoslę, bet ir nuo mažens vedžioti jį po skirtingas žmonių susibūrimo vietas (parkus, šalia parduotuvių, mokyklų...). Tai padeda šunims greičiau socializuotis, priprasti prie svetimų žmonių ir gatvės triukšmo, trikdžių. Kuo vyresnis šuo, tuo sunkiau koreguoti jo elgesį, ypač jei jautrios psichikos, visko bijo ar yra hiperaktyvus. Taigi vien pavedžioti miške, kur mažai praeivių ir pašalinių garsų, neužtenka.

Kaip išmokyti šunį, kad šis netemptų ir ramiai eitų lauke greta?

Jei šuo tempia, pirmiausia reikia sustoti ir atkreipti jo dėmesį į save. Tuomet duoti skaniuką. Kai šis vėl įsibėgėja pirmyn, vėl sustoti ir neleisti jam eiti toliau. Kaskart priminti komandą „greta“ arba „šalia“. Kitas būdas, kai šuo visai neklauso ir kažkuo susidomėjęs tempte tempia, sustoti, atkreipti į save dėmesį ir pradėti eiti priešinga kryptimi. Kuo toliau nuo to trikdžio, kurio pusėn veržiasi augintinis. Per kurį laiką šuo supras, kad nieko gero nepasieks, jei vilks paskui save šeimininką. Ilgainiui įpras eiti šalia ramiai, kol pasieks susidomėjimo objektą. Reikia laiko ir kantrybės. Kiekvieną kartą, žinoma, už gerą elgesį patartina paskatinti augintinį skaniuku, paglostyti, pasakyti „geras šuo“.

Prasidėjus atostogų sezonui, daugeliui šeimininkų kyla kitas galvos skausmas, kur palikti augintinį, ar jis nepatirs didelio streso...

Be abejo, kiekvieną kartą visi gyvūnai patiria išsiskyrimo stresą. Ypač jei juos vieną dieną staiga išveža ir palieka nepažįstamoje aplinkoje (pvz., šunų viešbutyje, su svetimais žmonėmis). Esu girdėjęs atvejų, kai šunys iš ilgesio nustoja valgyti, badauja, o palikti ilgesnį laiką net suserga depresija. Grįžus šeimininkams ima kerštauti, nepripažįsta jų, taip rodydami didelį nusivylimą. Kad taip neatsitiktų, patarčiau keturkojus augintinius palikti pažįstamiems žmonėms.

Geriausiai, kai lieka namuose ir kažkas ateina jį išvesti, pamaitinti, pažaisti. Arba reikėtų iš anksto, dar kurį laiką prieš kelionę, pratinti prie naujos vietos ir žmonių, kurie prižiūrės jūsų šunį, kol atostogausite. Gerai būtų palikti ir jo mėgstamų žaislų, nuvežti jo indus, pagalvėlę, ant kurios pratęs miegoti. Pažįstamas kvapas, daiktai slopina nerimą.

Kokių patarimų duotumėte keliaujantiems kartu su gyvūnu?

Norėčiau priminti, kad neleistų šunims važiuoti automobilyje iškišus galvą pro atvirą langą. Gresia ne tik kvėpavimo takų ligos, bet ir ausų uždegimas, kiti sveikatos sutrikimai. Taip pat augintiniams pavojingi dideli temperatūrų skirtumai. Gali pakenkti net kondicionieriai, jei nustatyta labai žema oro temperatūra ir pučia tiesiai į gyvūną. Ypač pavojingas šunims perkaitimas.

Negalima palikti vieno nevėdinamame automobilyje ar patalpoje, kur nėra ventiliacijos. Net jei pravertas langas automobilyje, šuo gali perkaisti ir numirti dėl didelio karščio, nes mašina labai greitai įkaista. Jeigu karšta vasara, patartina įsigyti specialius vėsinamuosius kilimėlius, kurie padeda augintiniui išlaikyti normalią kūno temperatūrą ir nepatirti šilumos smūgio. Padėti bent vėsų drėgną patiesalą, ant kurio per karščius mielai gulės jūsų augintinis. Galima pažastis, krūtinę kaskart sudrėkinti vėsiu vandeniu (tik ne nugarą, nes per kailį vyksta drėgmės išgarinimas, todėl nebus efekto). Pirmi požymiai, kad šuo perkaito: tampa vangus, neatsišaukia į vardą, labai dažnai lekuoja iškišęs liežuvį (tai būdinga ir patyrus stresą, kai labai kažko bijo).

Beje, sausa nosis nebūtinai yra ligos ženklas. Kaip ir apetito sumažėjimas, nes per karščius gyvūnai mažiau ėda. Jei kyla įtarimų dėl sveikatos, geriausiai pamatuoti augintinio kūno temperatūrą (išangėje). Normali svyruoja tarp 38,5–39,2 laipsnių.

Svarbu, kad būtų palikta švaraus kambario temperatūros vandens. Jeigu norite turėti patikimą draugą, rūpinkitės juo ir mylėkite kaip šeimos narį. Nes tai ne daiktas, kuriuo pasidžiaugus galima bet kada numesti ar atiduoti, palikti vieną uždarytą automobilyje...