Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Faktai, kurių nežinojote apie Vasario 16-ąją

Lietuvaitės su vėliavomis
Fotolia nuotr. / Lietuvaitės su vėliavomis
Šaltinis: Ji24.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Atrodo, apie Vasario 16-ąją kalbame kasmet, žinome daug. Bet ar esate girdėję, jog ta žiema buvo itin šalta ir speiguota, o vienas signataras vos nepramiegojo svarbiausio Lietuvai įvykio?

  • Pasirašyta pagal abėcėlę. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba paskelbė Lietuvą nepriklausoma valstybe. Tai skelbiančiame dokumente pasirašė 20 signatarų. Pirmasis pasirašė Jonas Basanavičius, kiti Tarybos nariai – abėcėlės tvarka.
  • Viena šalčiausių žiemų. Iki dabar yra prisimenama, kad 1917–1918 m. žiema buvo labai šalta, speiguota. Pasakojama, kad ir Jonas Basanavičius neturėjo kuo užkurti krosnies, nes tuo metu daugeliui trūko malkų. Lietuvos Tarybos nariai nusprendė susirinkti Vilniuje esančiame K. Štralio name, kur buvo kur kas šilčiau. O Stulginskis, prisiminęs tą šalčiu stingdančią naktį, sakė: „Oras bjaurus, kaip kad jis dažnai pas mus vasario mėnesį esti. Šlapias sniegas taip ir lipdo akis.“

TAIP PAT SKAITYKITE Nijolė Oželytė apie Kovo 11-ąją: „Atrodė, kad įžengėme į Mėnulį“

  • Namas, kuriame pasirašytas Aktas, išliko iki dabar. Iki dabar Vilniuje veikia Signatarų namai (anksčiau žinomas kaip Štralio namas). Jame 1918 m. vasario 16 d. dvidešimt Lietuvos Tarybos narių pasirašė Lietuvai svarbiausią dokumentą. Po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo namas priskirtas muziejui, kuris buvo atidarytas 2000 m. Nuo 2003 m. muziejus tapo Lietuvos nacionalinio muziejaus filialu. Signatarų namuose iki dabar vyksta kasmetiniai vasario 16 d. paminėjimai.
  • Vasario 16-osios Aktas pirmą kartą viešai buvo paskelbtas vokiečių kalba. Berlyne leistuose laikraščiuose „Vossische Zeitung“ (1918 m. vasario 18 d.) ir „Taegliche Rundschau“ (1918 m. vasario 19 d.) buvo paskelbtas vienas svarbiausių Lietuvai dokumentų.
  • Mįslingoji originalo istorija. Iki šiol nėra žinoma, kur saugomas nei vienas iš dviejų akto originalų (pasirašė originalą ir vieną dublikatą). Svarstoma, kur jie yra, o versijų yra įvairių: vieni mano, kad jis yra Lietuvoje, jį saugo Smetonos giminės, kiti – kad yra užsienyje, dar kiti vis viliasi, kad jis atsiras, nes pagal šaltinius, J. Basanavičius tą dokumentą įdėjo į knygą ir pamiršo. Viena labiausiai netikėčiausių istorijų, kad dokumentą sunaikino bitės, nes jis buvo įdėtas į avilį. Visgi, kad ir kiek ieškota – Akto nė pėdsako.
  • Signataras posėdį pramiegojo. Politologo R. Lopatos knygoje apie signatarą D. Malinauską teigiama, kad šis dokumentą pasirašė vėliau už kitus, nes posėdį pramiegojo. Ši versija nėra patvirtinta, tačiau akivaizdu, kad pasirašyta kita plunksna.
  • Lietuvos Tarybos nariams – viešbutis su dušu. Lietuvos Tarybos nariai daug keliavo. O ypač jų pamėgtas buvo Berlyne esantis viešbutis „Adlonas“. Įdomiausia tai, kad tuo metu tai buvo bene vienintelis Europos viešbučių, kurių kambariuose buvo įrengtas dušas.
  • Jauniausias Nepriklausomybė Akto signataras – Kazys Bizauskas. Tuo metu jam buvo tik 25 metai. Vyriausiasis signataras – Jonas Basanavičius tuo metu ėjo 67-erius metus.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Ji24.lt