Intuityvaus valgymo konsultantė: „Dietos – tiesiausias kelias į nutukimą“

Ingrida Augutė
Autorius: JŪRATĖ BRATIKIENĖ
Publikuota: 2019-10-26 15:51
Intuityvaus valgymo konsultantė, projekto „Taika su maistu“ autorė Ingrida Augutė atkreipia dėmesį į tai, kad svoris dažnai auga dėl netinkamo santykio su maistu. „Laikomės dietų, bijome nusižengti griežtoms taisyklėms, nors organizmas pats geriau žino, ko jam reikia“, – sako mitybos specialistė.

Ar nutukimo problema opi ir mūsų šalyje?

Žvelgiant iš jausminės pusės, reikia pripažinti, kad žmonės labai sunerimę dėl savo kūno svorio. Statistikos duomenys skelbia, kad daugėja nutukusių, taip pat antsvorį turinčių asmenų. Kita vertus, daug mokslinių tyrimų rodo, kad stambesni žmonės nebūtinai yra nesveiki. Atvirkščiai – jie gali būti net sveikesni už lieknus asmenis.

Akivaizdu tai, kad šiais laikais kai kurie iš mūsų per daug galvoja apie maistą, todėl mintys apie jį pradeda varginti. Nusprendus imtis mitybos pokyčių, nereikia tikėtis žaibiškų rezultatų – geriau lėčiau, bet užtikrintai keisti mitybos įpročius, kad jie įsitvirtintų visam gyvenimui. 

Kas lemia tai, kad nutukusių žmonių daugėja? 

Apie 80 proc. tokių žmonių priskiriami emocinių valgytojų grupei. Jie valgo ne jausdami biologinį alkį, o veikiami emocijų – maistas jiems dažnai tėra būdas, kaip tvarkytis su savo jausmais. Žmonės gali užkandžiauti tuomet, kai jaučia stresą, įtampą, pyktį, vienišumą, kai negeba susitvarkyti su greitu gyvenimo tempu. Maistas tokiais atvejais tampa gelbėjimosi ratu. Kitas veiksnys, skatinantis antsvorio problemas, – dietos. Kasdien tenka dirbti su žmonėmis, turinčiais antsvorį, todėl pastebiu, kad dažniausiai jie griebiasi dietų tikėdamiesi atsikratyti nereikalingų kilogramų. Tyrimai skelbia, kad 95–98 proc. žmonių, kurie laikosi dietų, po jų vėl grįžta prie buvusio svorio, o dviem trečdaliams asmenų tas svoris net padidėja. Visada pažymiu tai, kad dietos nepadės numesti svorio.

Stambesni žmonės paprastai sulaukia replikų, kad jie neturi valios, yra apsileidę. Tačiau tiesa ta, jog labai dažnai jie deda milžiniškas pastangas tam, kad būtų lieknesni, tik, deja, ne visada imasi tinkamų priemonių. Be to, dėmesys retai kreipiamas į genetiką, bet reikėtų prisiminti, kad ne kiekvienai lemta turėti vapsvos liemenį ar manekenės grakštumo kojas. 

Dar vienas mitas – galvojama, kad nevalgant visai arba valgant mažai svoris kris. Iš pradžių kilogramai gali ir kristi, bet, vertinant ilgalaikę perspektyvą, tenka susitaikyti su tuo, kad svoris tik augs. 

Kas gali padėti sprendžiant nutukimo problemas? 

Atkurti sveiką santykį su maistu gali padėti intuityvus valgymas. Šis būdas taip pat padeda nepersivalgyti, susigrąžinti sveiką alkio ir sotumo jausmą, liautis valgyti vadovaujantis emocijomis, įveikti potraukį prie tam tikrų produktų, pavyzdžiui, prie saldumynų. 

Dabartinė visuomenė jaučia įtampą dėl maisto, nuolat apie jį kalba. Valgymas yra tiesiog pervertinamas. Daugelis įsivarę baimių, kaltės jausmą, jaučiasi privalantys pasiteisinti, ką ir kodėl valgo. Jei leidžia sau pasimėgauti torto gabalėliu, vėliau save už tai baudžia. 

Panašiai yra ir su judėjimu. Žmonės sako, kad reikia mankštintis, bet nekenčia sporto ir sportuoja sukandę dantis. Taip, mes esame sukurti daug judėti, tačiau būtinas sveikas santykis su judėjimu. Nieko nereikia daryti per prievartą, nes tada jausime įtampą. 

Ar intuityvaus valgymo metodas pagrįstas moksliškai? 

Taip, šiuo metu atlikta daugiau nei 90 tyrimų, įrodančių tai, kad intuityvių valgytojų, kurie pagal savo vidinį jausmą orientuojasi, ką valgyti, mityba yra sveikesnė, jų kūno masės indeksas – mažesnis, o psichinė sveikata – geresnė. Tokie asmenys tampa atsparesni išorės dirgikliams. Blogiausia tuomet, kai žmonės pradeda kovoti su gamta, priešinasi jai, pavyzdžiui, baisiai išgyvena etapus, kai pagal amžių natūraliai keičiasi kūno formos. Tada patiriama vidinė priešprieša. 

Su intuityviu valgymu žmonės dažniausiai susipažįsta tada, kai jau būna išbandę daug kitų metodų. Minėtas metodas padeda susigrąžinti natūralų, konkrečiam žmogui sveikiausią svorį. Be abejo, jis nebūtinai yra toks, kokį diktuoja mados, bet su nutukimu jis taip pat neturi nieko bendra. 

Kai su pacientais kalbame apie lieknėjimą, pirmiausia aptariame lūkesčius. Paaiškinu, kad mes sieksime ne modelio figūros, o geros savijautos ir puikios sveikatos. Jeigu kūno svoris ir nukrinta iki tokio, koks žmogui yra natūralus (tai dažniausiai ir įvyksta), tai jau yra šalutinis poveikis. 

Gali susidaryti įspūdis, kad taikant intuityvų valgymą nuo ryto iki vakaro galima kirsti tortus, jei tik kyla poreikis. Bet šis mitybos būdas tikriausiai ne apie tai?

Kartais žmonėms atrodo, kad, jeigu leis sau valgyti viską, tuomet maitinsis vien tortais, nesveiku, greituoju maistu. Intuityvus valgymas – prigimtinis valgymas. Mūsų kūnas sukurtas valgyti vertingą maistą, todėl negalime visą laiką valgyti to, kas nėra natūralu. Tiesa, gali nutikti taip, kad, perėjus prie intuityvaus valgymo ir leidus sau valgyti viską, uždrausto, nesveiko maisto norėsis dažniau, bet ilgainiui kūnas ims prašyti vertingų produktų. Taikydami intuityvų valgymą ugdome įgūdį klausti savęs, kaip jaučiamės pavalgę. Labai svarbu savistaba. Kai kuriems atrodo, kad intuityvus valgymas yra chaotiškas, tačiau pasitelkus savistabą netvarkos, susijusios su maistu, pavyksta išvengti. Mūsų kūnas – labai protingas, tik reikia išmokti jo klausytis. 

Kokie turėtų būti intuityvaus valgymo žingsniai? 

Pirmiausia, ką siūlyčiau padaryti, – atsikratyti dietinio mąstymo, užmiršti tokias griežtas taisykles, kaip valgymą pagal valandas. Dietiniu laikomas toks mąstymas, kai nuo taisyklių nenukrypstama net tuo atveju, jei jaučiamasi blogai, jei kūnas šaukte šaukia, kad jam tai netinka. Žinoma, ne naujiena, kad kūnas geriausiai jaučiasi tada, kai maisto gauna reguliariai, tam tikru metu, tačiau visų organizmai labai skirtingi. Net jei esame įpratę valgyti kas 3 valandas, visiškai normalu, kad tam tikru gyvenimo laikotarpiu galime jausti poreikį maitintis kas 4 ar 2 valandas. Tai, ko norime, priklauso nuo įvairiausių dalykų, kad ir nuo besikeičiančio sezono ar patiriamo streso lygio tuo metu. Intuityvus valgymas skatina atsižvelgti į konkrečios dienos poreikius – visos mūsų dienos skirtingos. 

Ar lengva atskirti emocinį valgymą nuo biologinio? 

Emocinį valgymą nesunku atskirti – jis kyla staiga ir dažniausiai užsimanoma labai konkretaus maisto, dažniausiai saldaus arba riebaus. O biologinis alkis pasireiškia kitaip – dažnai gurgia pilvas, tiesiog norima valgyti. Emocinis alkis prasideda galvoje, o valgoma paprastai nesąmoningai, pavyzdžiui, vienas po kito kemšami sausainiai. Taip pavalgę žmonės jaučiasi dar prasčiau, nes užvalgiusius to, kas buvo po ranka (dažnai nesveiko maisto) neretai juos aplanko kaltės jausmas. Tiesa, po saldumynų puotos iš pradžių galima pasijusti geriau, tačiau tai labai laikina būsena – po kurio laiko pasidaro blogiau, o ilgainiui gali tekti tvarkytis ir su antsvorio ar sveikatos problemomis. Kai sveiku maistu numalšinamas biologinis alkis, pasitenkinimo, ramybės jausmas apima ilgam. 

Pirmas žingsnis atsidūrus stresinėse situacijose – ne griebtis maisto ir taip malšinti blogus jausmus, o pagalvoti, kas dar galėtų padėti jaustis geriau. Nusiraminimo metodų šiais laikais yra labai daug, todėl stresinėse situacijose kur kas palankiau ieškoti mūsų sveikatai draugiškesnių būdų. 

Ne visada paprasta įsivertinti alkio ir sotumo jausmą ir laiku sustoti valgyti...

Vaikai – geriausi pavyzdžiai. Jie dažniausiai žino, kada natūraliai nori valgyti, o kada pavalgius sustoti. Taikant intuityvaus valgymo programą siūloma stebėti savo alkio ir sotumo jausmą. Kalbant apie persivalgymą, galima nusakyti aiškias jo priežastis. Jos – individualios, bet daugeliu atvejų atsekamos. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmonės tik galvoja, jog persivalgė, tačiau iš tiesų paaiškėja, kad pavalgė labai nedaug. Jeigu galvosime, jog persivalgėme, tikrai galime pasijusti prastai. 

Žmonėms, kurie jaučia ryšį su savimi, geba suprasti savo pojūčius, rūpinasi savo psichine sveikata, nėra sunku įsivertinti alkio ir sotumo jausmą. O tiems, kurie neskiria laiko sau, savo poilsiui, kurie skuba, lekia, gyvena chaotiškai, pajusti alkį ir sotumą gali būti sunku. Intuityvaus valgymo tikslas – sugrįžti į save, gebėti išgirsti save, suprasti kūno siunčiamus signalus. Nuraminus vidinį triukšmą nesunku pajusti, kokio maisto norisi, koks mums sveikiausias. 

Ar tiesa, kad, kai valgome su malonumu, maistingos medžiagos įsisavinamos geriau? 

Visiška tiesa. Atlikta nemažai tyrimų, įrodančių tai. Valgymas su malonumu – svarbi intuityvaus valgymo dalis. Vieniems labiau patinka aštrus, kitiems – rūgštus, tretiems – sūrus ar saldus maistas. Žmonės labai skirtingi. 

Bet juk gali būti taip, kad žmogus labai mėgsta valgyti aštriai, nors toks maistas jam visai netinka.

Jei nesate tikri, ar tam tikras maistas jums tinka, vėl rekomendacija – sekite savo pojūčius ir žiūrėkite, kaip jaučiatės pavalgę, kaip reaguoja jūsų organizmas, kokius kūno signalus jaučiate ar net kokių emocijų kyla. Stebėdami save geriausiai suprasite, ar konkretus maistas jums tinka. Be to, gyvenime būna skirtingų etapų. Vienais jų gal norisi valgyti saldžiau, kitais – gal aštriau. Stebėkite save. 

Maitinantis intuityviai ne tik valgymas tampa malonumu, bet ir taip besimaitinantys žmonės pasijunta laisviau, nebejaučia įtampos rinkdamiesi maistą, vaikščiodami po maisto prekių parduotuves. Žinoma, ir fizinė savijauta tampa geresnė, aiškiau atskiriamas alkio ir sotumo jausmas. Be to, žmonės atranda kitų sveikų būdų, padedančių tvarkytis su įtampa, stresinėmis situacijomis: pradėjęs taikyti intuityvaus maitinimosi principus dažnas pamato, jog dirba visiškai nemylimą darbą, užsiima nemėgstamomis veiklomis, tad nusprendžia imtis svarbių gyvenimo pokyčių. Destruktyvus santykis su maistu gali kilti būtent dėl minėtų dalykų. Kartais tenka peržiūrėti ir šeimos santykius, daugiau laiko skirti sau. Mūsų mityba neretai išduoda, kokias sritis gyvenime reikia koreguoti. Būna, kad sureguliavę mitybą žmonės atranda ir mankštinimosi malonumą. Dar vienas svarbus dalykas – išmokstama atskirti savo tikrąją vertę nuo kūno vertės. Mūsų visuomenėje vyrauja lieknumo kultas, todėl stambesnieji natūraliai ima savęs nevertinti kaip asmenybių, jaučiasi ne tokie sėkmingi. 

Kokių patarimų turėtumėte tiems, kurie jau pradėjo sąmoningėti, ėmė sekti savo pojūčius, mitybą? 

Neskirstykite maisto į blogą ir gerą. Išmokite pasikliauti savo kūnu – jis tikrai yra įgalus pasufleruoti, ko iš tiesų nori ir ko jam reikia. Ir netiesa, kad tik išvalytas organizmas pasakys, koks maistas jums tinkamiausias. Tokios teorijos irgi skatina laikytis dietų, kažkokiais ypatingais būdais detoksikuoti organizmą, bet mūsų kūnas – tobulas, mūsų organai puikiai geba atlikti valomąjį darbą, reikia tik leisti jiems tai daryti. Kuo daugiau kišamės į natūralius kūno procesus, tuo daugiau painiavos kuriame. Gamta mums viską jau davė, todėl stebėkime save ir netrukdykime vykti natūraliems procesams kūne. 

Naujausi straipsniai