Kai tamsu viduje: kaip patys įsivarome į kampą ir ką daryti, kad būtų šviesiau

SVEIKA ŠVIESA
Autorius: Projekto partneris
Publikuota: 2019-11-12 11:08
Kai dingsta motyvacija, kai įprasti malonumai nebeteikia džiaugsmo, kai ima smaugti beviltiškumas ir trūkti jėgų net paprasčiausiems kasdieniams darbams, būtina reaguoti: nes lūkuriuodami „savaiminio“ pagerėjimo, galime įklimpti dar giliau.

Svarbiausia pripažinti problemas, ieškoti pagalbos ir kurti autentišką savo receptą savijautai gerinti, sako šviesos terapijos studijos SVEIKA ŠVIESA komanda.

Kodėl žmonės delsia ieškoti pagalbos, kai sunku?

Gal taip buvome išmokyti – nesiskųsti, dar pakentėti. Daugelio tėvai, seneliai tyliai kentė savas gyvenimiškas kančias, neieškojo jokios pagalbos ir nemanė, kad ji įmanoma. O mes dažnai tiesiog kartojame tėvų elgsenos modelius, net jei jie mums ir nenaudingi.

Deja, ir XXI amžiaus pasaulis negailestingas: pervargęs, susirgęs, „formą praradęs“ žmogus labai greitai tampa nereikalingu. Darbų konvejeris sukasi, iškritę pakeičiami naujais. Gal todėl ir „varoma“ iš paskutiniųjų, sukandus dantis, o sunkumai – tiek fiziniai, tiek emociniai – slepiami.

Vyrai čia dar labiau nuskriausti: vis dar gajos visuotinės nuostatos, kad jie visada privalo būti stiprūs, negali būti silpni, pavargę. Tie, kurie paiso šios nuomonės, delsia pripažinti ir spręsti problemas. Tačiau taip nutinka ir moterims, jos taip pat sunkumus slepia ir vengia spręsti. Problemos kaupiasi, auga nuovargis, vidinis spaudimas didėja, auga ir neviltis. Tai savotiškas užburtas ratas, iš kurio išeiti gali tik pats žmogus.

Ką daryti suvokus, kad esi duobėje?

Daugelis turbūt norėtų, kad būtų vienas, „stebuklingas“, visiems tinkantis receptas, „magiška piliulė“. Tačiau jei taip būtų, pasaulyje turbūt nebebūtų depresijos, išsekimo ir perdegimo? Juk kiekvienas atvejis yra individualus. Nėra dviejų vienodų žmonių, nebuvo dviejų vienodų kelių į duobę, nebus ir dviejų vienodų kelių iš jos. Todėl skatiname žmones ieškoti savų sprendimų, juos kurti. Kas padėjo kaimynei ar kolegei, nebūtinai padės mums. O kas padėjo mums, nebūtinai bus efektyvu brolio žmonai.

Svarbu suvokti priežastis, kaip įsivarėme į duobę. Ką tokio darėme, kaip gyvenome, kaip atrodė mūsų dienotvarkė, kaip dažnai atostogaudavome, kaip maitinomės, kiek buvome fiziškai aktyvūs, kiek laiko praleisdavome gryname ore ir kiek – prie kompiuterio, galiausiai, kaip mums sekasi suvokti ir reikšti savo emocijas? Juk kasdien „nuryjami“ įsiskaudinimai, neišreikštas ir į save nukreiptas pyktis, nuovargis, nepasitenkinimas taip pat kažkur kaupiasi. Tačiau tas atsiradimo „duobėje“ priežastis svarbu įvardinti ne savigraužai pamaitinti, o paprasčiausiai elgesio higienai: kad daugiau nesielgtume su savimi taip pat.

Svarbu būtų žinoti, ir kas ta „duobė“ konkretaus žmogaus atveju: depresija, perdegimas, nuovargis, sezoninis slogutis ar išsekimas? O gal žmogus buvo emociškai suluošintas mobingo darbe? Ar vis dar negali atsitiesti po skyrybų? O gal tai sutrikusi skydliaukės veikla, stipriai „kertanti“ per nuotaikas ir motyvaciją? Ir čia ne vieta spėlionėms ar „savidiagnozėms“. Į tokius klausimus atsakymų ieškoti verta su specialistu.

Tačiau ir diagnozė neturi būti savitikslė: vertėtų vengti apsiklijuoti medikų išvadomis kaip etiketėmis, gailėti savęs ir klimpti į bejėgiškumą. Bet kokia diagnozė tėra esamos situacijos įvardinimas. Svarbiausia, ką žmogus su tuo darys toliau, kaip sau padės. Ne tik emociškai, bet ir fiziškai.

O ką bendra fizinis kūnas turi su mūsų nuotaika?

Labai svarbu prisminti, kad mūsų mintys, nuotaikos, idėjos gimsta ne kažkur kitur, o mūsų kūne. Kai kūnui kažko kritiškai stinga, labai sunku, o kartais ir neįmanoma mąstyti šviesiai, optimistiškai. Kai serga kūnas, dažniau serga ir mintys. Ir čia kalbame nebūtinai apie kritines diagnozes. Kartais vos vieno vitamino stoka gali skatinti depresiją ar net suicidines mintis. O gal nuolatinio žieminio niūrumo ir potraukio užkandžiauti priežastis – per mažas serotonino kiekis?

Todėl, kai žmogus ima jausti tirštėjančias emocines sutemas, labai svarbu pasirūpinti ne tik mintimis, bet ir savo kūnu, organizmu. Verta pasikalbėti apie savo sunkumus su atidžiu šeimos gydytoju: galbūt įvertinęs situaciją jis rekomenduos vieną kitą kraujo tyrimą. Žinant konkrečias priežastis, bus daug lengviau gerinti situaciją. Nes vien tik iš paskutiniųjų „mąstyti pozityviai“ nesprendžiant kūno problemų gali būti pražūtinga.

Rudenį ir žiemą daugelį lietuvių, kaip ir kitus šiauriau gyvenančius žmones, gali pradėti kamuoti didesnis prislėgtumas. Krinta motyvacija, dažniau norisi saldumynų, trinka miegas. Tai gali būti sezoninio nuotaikų sutrikimo, arba vadinamosios „žieminės depresijos“ simptomai. Jos priežastys taip pat slypi ir mūsų aplinkoje, kai trūksta šviesos, ir mūsų kūnuose, kai dėl šviesos stygiaus gaminasi mažiau serotonino.

Moksliniai tyrimai rodo, kad tamsiuoju metų laiku lydinčią nemigą, depresyvias nuotaikas, apatiją ir nuovargį įveikti padeda ir speciali ypatingai ryški šviesa, veikdama būtent kūną, per regą. Ypatingai ryškios šviesos terapija skatina serotonino gamybą, ir pasaulyje ši šviesa vadinama sprendimu nr. 1 sezoniniams nuotaikų sutrikimams lengvinti. Lietuvoje tai dar labai naujas, tačiau jau taip pat labai sparčiai populiarėjantis sprendimas.

SVEIKA ŠVIESA
SVEIKA ŠVIESA

Kam šviesos seansai efektyviausi?

Mūsų studijoje šiandien galima rinktis iš trijų skirtingų šviesos rūšių, priklausomai nuo to, kokių rezultatų siekia žmogus. Itin pamėgtos odą regeneruojančios, kolageno gamybą skatinančios LED procedūros. Tačiau tamsiausiu metų laiku daugiausia dėmesio skiriame ypatingai ryškiai šviesai, skirtai malšinti sezoninio nuotaikų sutrikimo, arba „žieminės depresijos“, simptomus. Ilgainiui pastebėta, kad ši šviesa gelbsti ir kitų sutrikimų atveju. Dažnai padėkų sulaukiame už įveiktą nemigą ir sugrąžintą miegojimo malonumą, atgautą žvalumą ir darbingumą.

Pernai žiemą nepirkome jokios reklamos, o mūsų lankytojų skaičius vis tiek dvigubėjo kiekvieną mėnesį. Taip žaibiškai plito atsiliepimai apie ypatingai ryškios šviesos poveikį. Nuostabu tai, kad žmones pas mus vos po kelių mėnesių veiklos pradėjo siųsti ir medikai – šeimos gydytojai ir net psichiatrai, kurie teigiamai atsiliepia apie ypatingai ryškios šviesos terapiją ir jos naudą „žieminės depresijos“ atvejais.

O kaip į šviesos terapiją žiūri skeptikai?

Turbūt dalis negatyviau nusiteikusių žmonių į daugelį naujų dalykų žvelgia priešiškai, nepatikliai. Šviesos terapija – anokia išimtis. Tačiau ypatingai ryškios šviesos teigiamą poveikį daugeliu atvejų rodo moksliniai tyrimai. Juk šviesa veikia vienaip ar kitaip, nesvarbu, tikime tuo, ar ne. Galime eiti į saulėtą paplūdimį bambėdami, kad neįdegsime, tačiau saulės šviesa mus vis tiek veiks, nepaisant bambėjimo. Lygiai taip pat yra su ypatingai ryškia šviesa: galime bambėti, o ji greičiausiai vis tiek pagerins mūsų savijautą.

Įdomių atsiliepimų sulaukiame būtent iš skeptikų artimųjų. Būna, patys skeptikai sako, kad „nepastebi pokyčių“, tačiau jų artimieji pasakoja, kad anksčiau tam labai negatyviam žmogui po šviesos seansų staiga viskas pasidarė „daugmaž gerai“. Išsimiegojęs, žvalesnis, mažiau priešiškas, geriau nusiteikęs skeptikas – ir laimėjimas, ir natūralus rezultatas. Juk serotoninas gaminasi nepaisant skepsio.

Ar tokį prietaisą galima turėti namuose, biure?

Tikrai taip. Mūsų lankytojai, pajutę ypatingai ryškios šviesos efektyvumą, patys teiraujasi, ar galėtų iš mūsų įsigyti tokį pat prietaisą, kokiu naudojosi čia. Šiandien jau gali: studijoje SVEIKA ŠVIESA, Vilniuje, II PC „Helios“ aukšte, Savanorių pr. 1.

Kitus prieš perkant prietaisą kviečiame išbandyti, ar ši šviesa efektyvi jums asmeniškai. Nors kalbama net apie 80% jos efektyvumą, mums labai svarbu, kad ji veiktų konkretaus žmogaus atveju. Atvykite ir išbandykite! Laukiame Jūsų darbo dienomis, 10.00-19.00 val.

www.sveikasviesa.lt

Projekto partnerio inicijuotas ir parengtas turinys, už teksto turinį atsakingas partneris.

Naujausi straipsniai