Karantinas atskleidė kai kurių vaikų raidos sutrikimus: ko turėtų imtis tėvai

Tėvas ir sūnus žaidžia / 123RF.com nuotr.
Autorius: Ji24.lt
Publikuota: 2020-05-28 13:50
Karantino laikotarpiu šeimų gyvenimas intensyviau sukosi namuose ir vieni su kitais jų nariai leido daugiau laiko. Tėvai savo atžaloms buvo ne tik tėvai, bet ir auklėtojai, mokytojai, dažnu atveju – ir žaidimų draugai. Visa tai į savo vaikus leido pažvelgti iš daugybės vaidmenų, pastebėti jų stiprybes, kartu ir kylančius sunkumus. Gal net užfiksuoti galimus savo vaikų raidos sutrikimus, kurių iki tol buvo nepastebėję.

Turintys įtarimų dėl vaiko raidos sutrikimų tėvai turėtų kuo skubiau kreiptis į specialistą ir sužinoti, ar jų nuogąstavimai pagrįsti, teigia „Asmens sveikatos klinikos“ medicinos psichologė Danguolė Švedavičienė. Svarbu suprasti, kad kuo anksčiau pastebėtas ir nustatytas raidos sutrikimas, tuo greičiau ir efektyviau galima vaikui padėti.

„Vaikai auga ir vystosi labai sparčiai. Tinkama ir laiku suteikta pagalba gali padėti vaikui pasiekti maksimalias jo galimybes. Tyrimais įrodyta, kad taikant ankstyvąją kompleksinę pagalbą vaikams ir jų šeimoms, pasiekiami rezultatai būna geri. Dėl to tam tikri raidos sunkumai netampa sutrikimais arba stipriai sumažėja raidos sutrikimo laipsnis, būna lengvesnė adaptacija naujose aplinkose“, – teigia D. Švedavičienė

Kartais tėvus stabdo baimė

Medicinos psichologės teigimu, kartais tėvai neigia, kad jų vaiko raida gali būti sutrikusi. Jie ignoruoja darželio auklėtojos ar šeimos gydyto išsakomus, o gal ir pačių pastebėtus vaikui kylančius sunkumus. Dažnai laiku nesikreipiama pagalbos – tikimasi, kad gal vaikas išaugs. Kartais tėvai nesako apie vaikų turimus sunkumus vaikų darželio auklėtojoms, ar mokytojoms, baimindamiesi, kad tuo metu jų vaikas galbūt bus nuvertintas, „nurašytas“. „Vaikui kylančių sunkumų neigimas, situacijos nepriėmimas yra dažna ir normali artimųjų reakcija. Vis tik nereikėtų užsibūti neigime – tai vaikui tikrai nepadės“, – pabrėžia psichologė.

Dažnai pastebimas ir klaidingas įsitikinimas, kad vaikas su savo sunkumais turi pats prisitaikyti prie aplinkos, tačiau yra priešingai. „Tam, kad vaikas greičiau prisitaikytų, būtų greitesnė jo adaptacija, turime aplinką pritaikyti prie vaiko poreikių. Pavyzdžiui, jei darželyje vaikui sunku išbūti dėl ten kylančio triukšmo, turime jo darželio draugams papasakoti apie šiam vaikui kylančius sunkumus, pasiūlyti vaikui triukšmą slopinančius ausų kištukus ar imtis kitų prieminių“, – teigia specialistė.

Raidos kriterijai, kuriuos reiktų stebėti

Kiekvienas vaikas vystosi skirtingu tempu, labai individualiai. Ir jei jis savo raida skiriasi nuo bendraamžių, tai nebūtinai reiškia, kad tai sutrikimas. Tačiau tuo pačiu yra tam tikrų raidos kriterijų, į kuriuos svarbu atkreipti dėmesį vaikui vystantis. „Raidos sutrikimai, priklausomai nuo pobūdžio ir sunkumo pastebimi skirtingu metu. Įprastai tėvai sunkumus pastebi tarp vaiko antrųjų ir ketvirtųjų gyvenimo metų, kartais ir anksčiau. Gimus vaikui svarbu stebėti kelis pagrindinius aspektus: vaiko kalbą, socialinį kontaktą, motorikos vystymąsi, pažintinius procesus“, – vardija D. Švedavičienė.

Pasak jos, nuo pat pirmųjų dienų tėvai turėtų stebėti kūdikio maitinimosi įgūdžius, suvalgomo maisto kiekį, svorio augimą, aktyvumą ar vangumą maitinimo metu. Vertinant vaiko kalbinius įgūdžius, svarbu užfiksuoti, kaip vystosi kalba, kiek vaikas supranta kalbą, lyginant su bendraamžiais. Gal jis dar nemoka išsireikšti, bet geba vykdyti prašymus, parodyti į minimą daiktą. „Susirūpinti reikėtų tuomet, kai vaikas pagal raidos kriterijus jau turėtų kalbėti ir suprasti kalbą, tačiau to nėra, arba kuomet kalbiniai įgūdžiai regresuoja ir, rodos, jau turėti kalbiniai įgūdžiai sunyksta“, – sako D. Švedavičienė.

Kalbant apie vaiko socialinius įgūdžius, svarbu stebėti, ar vaikas palaiko akių kontaktą, ar džiaugiasi grįžusiais tėvais, rodo jų pasiilgimą, ar žaidžia vaidmenų žaidimus, ar, priešingai, būna atsitraukęs, jo žaidžiami žaidimai specifiniai, jis nesidomi bendraamžiais. Augant vaikui, svarbu atkreipti dėmesį ir į smulkiosios bei stambiosios motorikos vystymąsi, judesių koordinaciją, tikslumą tiek vaikštant, bėgant, gebėjimą išlaikyti pusiausvyrą, taip pat ir kruopštesnių darbelių atlikimą rankomis. 

„Atliekant kartu su vaiku įvairius darbelius, rekomenduojama pastebėti, kiek laiko vaikas geba išbūti prie darbelių, ar geba pabaigti veiklą nuo pradžios iki pabaigos, nerimą kelti turėtų vaiko negebėjimas susikaupti, tęsti ir pabaigti pradėtą veiklą, mokytis naujų įgūdžių, pavyzdžiui, naudojimosi valgymo įrankiais, tualeto įgūdžių ir kitų“, – sako psichologė.  

Kada jau kreiptis į specialistus?

Medicinos psichologė D. Švedavičienė teigia, jog į specialistus reikėtų kreiptis pastebėjus, kad vaikui sunku išsireikšti, nesivysto jo kalbiniai ar kalbos supratimo gebėjimai. Pavyzdžiui, dvimetis nemėgdžioja garsų, jo kalboje mažai prasmingų garsų, o trimetis dar nekalba kelių žodžių sakiniais. Taip pat jei vaikui sunku sutelkti dėmesį, susikoncentruoti į vieną veiklą, ją užbaigti. Jei yra akivaizdžių stambiosios ir smulkiosios motorikos vystymosi sunkumų: nerangūs, nekoordinuoti judesiai, vaikui sunku kirpti žirklėmis, lipti laiptais ir panašiai. Kreiptis į specialistus reikėtų ir tuomet, kai vaikas stokoja bendravimo įgūdžių, socialinių normų pajautimo, savisaugos jausmo, jis turi neįprastų, jo bendraamžiams nebūdingų pomėgių, baimių ar judesių, sensorinių jautrumų. 

„Vaiko raidos sutrikimai labai įvairūs, skirtingo sunkumo ir sričių, dėl to ir suteikiama pagalba, jos intensyvumas kiekvienam vaikui gali labai skirtis. Atlikę išsamų vaiko raidos išyrimą mes paprastai kartu su tėvais sudarome konkrečiam vaikui tinkamą pagalbos planą. Vienam gali prireikti tik logopedo pagalbos, kad jo kalbiniai įgūdžiai taptų stipresni ir jis galėtų save išreikšti, būti suprastas kitų vaikų. Ir to pakaks. Kitam vaikui gali prireikti intensyvesnės kompleksinės, kelių specialistų teikiamos, pagalbos“, – sako psichologė. 

Anot jos, vienas iš svarbiausių pagalbos būdų vaikui yra specialistų ir tėvų bendradarbiavimas. 

Naujausi straipsniai