Klimatologė V. Mačiulytė: „Nebeklauskime, ar klimatas šiltėja. Galvokime, ką daryti“

Viktorija Mačiulytė
Autorius: A. Aleknaitė
Publikuota: 2019-09-07 09:07
Klimato kaita – opus šiandienos klausimas. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vyriausioji klimatologė Viktorija Mačiulytė sako, kad šią diskusiją turėtume perkelti į kitą lygmenį – nesvarstyti, ar problema egzistuoja, bet spręsti, ką daryti, kad kuo mažiau terštume.

Ar apskritai dar reikia kvestionuoti, kad vyksta klimato atšilimas? 

Klimato kaita vyksta. Aišku, yra ir skeptikų, tačiau faktai iškalbingi. Išmetamas CO2 kiekis į atmosferą, be jokios abejonės, daro poveikį orų sistemai. Visame pasaulyje kyla temperatūra ir daugėja katastrofinių reiškinių. Ir tai paremta ne subjektyviu vertinimu, o kelis šimtus metų vykdomais meteorologiniais stebėjimais. Tiesą sakant, diskusiją apie klimato kaitą reikėtų perkelti į kitą lygį, nebeklausti, ar tai vyksta, o mąstyti, ką reikia dėl to daryti. Juk pastebime, kad pasaulyje daugėja įvairių katastrofų – tornadų, sausrų, perdėtai lietingų laikotarpių. Lietuvoje taip pat jaučiame klimato kaitos poveikį – karščio bangos, sausros, po kurių įsivyrauja liūtys.

Kiek įvairios katastrofos yra nulemtos šiltėjančio oro? 

Sausros, liūtys tikrai turi sąsajų su klimato kaita. Kalbant apie šį procesą, daugiausia akcentuojama, kad kyla vidutinė oro temperatūra, tirpsta ledynai ir panašiai. Bet kokią įtaką bendras foninis vidutinės globalios temperatūros kilimas daro apskritai visai klimato sistemai? Reikėtų pabrėžti, kad orų sąlygos tampa ekstremalesnės. Skirtinguose pasaulio regionuose tai pasireiškia skirtingai. Pavyzdžiui, Europoje dažnėja ekstremalių orų pokyčių – atsiranda sausesnių laikotarpių, po jų gali įsivyrauti drėgnesni. 

Tokias tendencijas gerai iliustruoja paskutiniai keleri metai Lietuvoje. Štai 2017-aisiais iškrito labai didelis kiekis kritulių, miestai skendo, ūkininkai negalėjo nuimti derliaus, o 2018-ieji buvo itin sausringi ir vėl nukentėjo ūkininkai, vyko gaisrai, kankino padidėjęs miestų užterštumas. Šiemet užklupo ankstyvoji sausra, kuri irgi rodo ekstremalius orus. Taip pat stiprėja vėjo greitis. Kitaip tariant, visa orų sistema šyla, o kai sistema keičiasi, meteorologiniai reiškiniai tampa ekstremalesni ir dėl to sunkiau prognozuojami.

Kokį orų laikotarpį buvo galima prognozuoti seniau ir kokį dabar?

Viena vertus, šiais laikais kur kas lengviau numatyti orus nei seniau, nes kompiuteriais galima atlikti detalesnius apskaičiavimus, yra įvairių darbą lengvinančių modelių. Kita vertus, šiek tiek kintant orų sistemai, jos pobūdžiui ir daug greičiau vykstant kai kuriems procesams, įvairių nuokrypių išvengti neįmanoma. Taip pat meteorologinių stebėjimų nevykdome kiekviename Žemės taške, todėl pasitaiko netikslumų. 

Žinoma, lyginant su sinoptikų darbu prieš kokius 50 metų, kai numatyti orus buvo galima tik porai dienų, dabar pateikiamos ganėtinai tikslios savaitės orų prognozės. Tačiau šiandien labai išaugę žmonių lūkesčiai: jie daug keliauja ir nori žinoti, kada, kurią minutę, kiek lis, kada planuoti atostogas. O gauti tokios tikslios informacijos nelabai įmanoma, nes yra daug ribojančių veiksnių. 

Kad ir kaip būtų, viena iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos misijų yra saugoti žmones nuo pavojingų hidrometeorologinių reiškinių ir juos perspėti. Tad tokių dalykų, kaip netikėta žiema ar kitos nenumatytos pavojingos anomalijos, išties nebūna. Visgi, norint konkretumo, reikėtų vadovautis ne ilgesnėmis nei savaitės prognozėmis – artimiausių dienų orai pateikiami gana tiksliai. 

Kokie klimato kaitos nulemti reiškiniai stebimi visame pasaulyje, Europoje?

Bendrai vertinant, daugiausia žalos atnešančiu meteorologiniu reiškiniu laikoma sausra, nes ji yra ilgalaikė ir apima didelę teritoriją. Visai kitaip yra su, tarkim, viesulu – jam praėjus iškart galima spręsti, kaip tvarkyti jo padarinius tam tikroje vietovėje. O sausra apima dideles teritorijas ir jos poveikis gali ilgai tęstis (Lietuvoje kelias savaites ir mėnesius, kitose šalyse ir kelerius metus). Dar vienas reiškinių – stiprėjantis vėjas (didėjantis jo greitis), siejamas su galingesnėmis audromis. Dėl jų žiemą nukenčia mūsų pajūris, nuplaunamas smėlis ir daromas poveikis ekologijai.

Kalbant apie visam pasauliui aktualius reiškinius, tai būtų tirpstantys ledynai ir kylantis vandens lygis. Beje, pastarasis daugiausia yra susijęs ne su ledo tirpimu, bet su oro temperatūros kilimu – dėl terminio plėtimosi savybės šylantis skystis (šiuo atveju pasaulinis vandenynas) plečiasi. Kylantis vandens lygis pakelia bendrą pasaulinio vandenyno bazinę ribą. Jei stiprėja vėjas, didėja jo greitis, siaučiant audroms vandens lygis dar labiau pakyla ir dar daugiau niokojamos teritorijos. Nukenčia ne tik jūrų pakrantės, bet ir į vandenynus įtekančios upės. Jų vandens lygis pakyla ir krantai užtvinsta, įvyksta visokių nelaimių. Taigi daug įvairių reiškinių yra susiję vieni su kitais.

Reikia pabrėžti, kad klimato kaita nėra tik orų sausėjimas ar karštėjimas, labai svarbus šių pokyčių padarinys – didėjantys orų kontrastai. Karščio bangos vasarą tampa vis dažnesnės ir stipresnės, tačiau taip pat stebimi pokyčiai žiemą: ne tik kyla vidutinė šaltojo sezono oro temperatūra (beje, Lietuvoje tai sparčiausiai šylantis sezonas!), bet ir susidaro tinkamos sąlygos šalčiui įsiveržti.

O ar seniau buvo fiksuojama didžiulių karščių, sausrų, liūčių?

Neturėtume manyti, kad praeityje nebuvo ekstremalių reiškinių – tiesiog tada jie būdavo retesni. O dabar, vykstant klimato kaitai, tokių anomalijų akivaizdžiai dažnėja. Šiais metais Lietuvoje birželis buvo karščiausias nuo 1961-ųjų. Karščiausia liepa pasitaikė 2001, 2010 metais. Rugpjūtis itin karštas buvo 2002-aisiais, tais metais fiksuota labai stipri sausra. 

Pastebime, kad ekstremalūs karščiai ypač pasireiškia paskutinius dvidešimt metų, todėl galime teigti, kad XXI amžius pasižymi jų gausėjimu. Pakalbėkite su savo seneliais ir jie jums papasakos apie šaltas žiemas prieš 50 metų, kai sniego būdavo iki kelių. Dabar pastovi sniego danga kartais išvis nesusidaro. Žiema – apskritai labiausiai šiltėjantis sezonas, tad klimato kaitos poveikis jai akivaizdus.

Kiek laipsnių dabar yra pakilusi globali oro temperatūra ir kuo tai gresia?

2018 metais oro temperatūra buvo pakilusi apie laipsnį, o 2019-ųjų pradžioje patvirtinta, kad 2015, 2016, 2017 ir 2018 metai buvo patys karščiausi pasaulyje, palyginti su priešindustriniu XIX a. pabaigos lygiu. Šiuo metu visos šalys bando susitarti, kad oro temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5 laipsnio. Mokslininkai teigia, kad jei laiku nebus priimti tinkami sprendimai, kils pavojus žmonių gerovei, ekosistemoms ir tvariai plėtrai. 

Nors yra daug teorijų, tiksliai negalime pasakyti, kas būtų, jei globali temperatūra pakiltų 2–2,5 laipsnio. Teigiama, kad ne tik visi reiškiniai dar labiau intensyvėtų, kataklizmų dažnėtų, bet ir ekosistema būtų suardyta negrįžtamai, o iššūkiai žmonijos gerovei taptų ypač sudėtingi.

Ar žmonėms reikia susimąstyti, kad reikia keisti gyvenimo būdą?

Tikrai taip. Turime pradėti galvoti, kaip gyventi keičiantis klimatui. Pirmiausia reikia pripažinti, kad jis šyla dėl žmogaus veiklos, į atmosferą išmetamo CO2. Būtina susirūpinti ekologija, CO2 emisijos mažinimu, didžiosios šalys turėtų spręsti, kaip mažinti žalos mastą. Tačiau tai yra gana ilgalaikis procesas. Jei šiandien visas pasaulis nustotų mesti CO2 į atmosferą (nebebūtų gamyklų, žmonės nevažinėtų automobiliais), vis tiek tai, kas joje yra, dar kelis dešimtmečius darytų poveikį, bet žala jau nebebūtų didinama. Sistema susireguliuotų savaime maždaug po šimto metų.

Taigi vienas aspektas – sąmoningai mažinti klimato kaitą saikingai vartojant, naudojant tvarią atsinaujinančiąją energiją, perdirbant šiukšles, o kitas – prisitaikyti prie vykstančių procesų. Kiekvienai teritorijai reikia skirtingų kompleksinių priemonių, priklausomai nuo kylančių problemų. Prisiminkime 2017-uosius, kai visas Vilnius skendo dėl liūčių ir žmonės gatvėmis plaukiojo baidarėmis. Vis dažniau per trumpą laiką iškrinta daug kritulių, o mūsų miestų nuotakynai pritaikyti prieš keliasdešimt metų buvusiam vandens kiekiui. Dabar jų pratakumas per silpnas, todėl reikia vamzdynus perprojektuoti – tai prisitaikymo prie klimato kaitos priemonė. Kita priemonė galėtų būti betoninių dangų paviršių mažinimas, žaliųjų zonų išsaugojimas ir plėtimas miestuose, nes jos natūraliai reguliuoja perteklinio vandens kiekį. 

Dar viena problema – dažnėjančios karščio bangos, per kurias žymiai padaugėja kietųjų dalelių, pavojingų kvėpavimo takams. Šią situaciją taip pat pagerintų žaliosios zonos, nes jos sulaiko daleles ir taip švarina orą. Svarbu apie kylančias grėsmes informuoti žmones, kad, padidėjus kietųjų dalelių kiekiui, jie saugotų kvėpavimo takus, mokėtų gintis nuo karščio bangų. Tikrai ateityje padaugės išlaidų oro kondicionavimo sistemoms, o kiek dar daug senų namų, kurie visai tam nepritaikyti. Miestuose turės būti įrengta pakankamai vandens stotelių, kad gyventojai galėtų atsigaivinti per karščio bangas. Būtina plėsti dviračių takus ir skatinti žmonių sąmoningumą, kad derėtų bent kartais išlipti iš automobilio. Didinamas fizinis aktyvumas naudingas ne tik mūsų sveikatai, bet ir padeda mažinti išmetamo CO2  kiekį į atmosferą ir švarinti miesto orą. Kitaip tariant, reikėtų pradėti apie tai mąstyti kompleksiškai, nes klimato kaita paliečia daugelį mūsų gyvenimo sferų.

Ką dar kiekvienas iš mūsų galime padaryti?

Pirmiausia visi galime tausoti elektros energiją, vandens išteklius. Atrodytų, kuo tai susiję, tačiau kuo daugiau vartojame, tuo daugiau teršiame. Svarbu taupyti vandenį: prisiminkime, kaip šiais metais per sausrą nuo to kentėjo Kaunas. Matome, kaip baigėsi netinkamas vandens resursų valdymas. Nei žmonės, nei politikai to nesitikėjo ir sausra akivaizdžiai parodė problemą. 

Taip pat svarbu rūšiuoti šiukšles – juk ekologijos sprendimai irgi susiję su aplinka, orais. Labai norėtųsi, kad gyventojų sąmoningumas didėtų, jie labiau domėtųsi tuo, kas vyksta aplink, pasvarstytų, ar reikia pirkti kiekvieną daiktą, kurio užsinori, o gal galima pasiskolinti, pasidomėti dalijimosi iniciatyvomis. Norėtųsi, kad žmonės suprastų, jog nebereikia diskutuoti, ar klimato kaita vyksta, o pripažintų problemą ir imtųsi priemonių.