Knygą apie vyriškumą parašęs Jaunius Mincevičius: „Daugybė vyrų moteriškėja“

Jaunius Mincevičius su šeima
Autorius: Ernesta Rilienė
Publikuota: 2020-02-08 15:43
Stovyklos, seminarai, dvasinės praktikos – moteriškumo tema mūsų šalyje jau keleri metai ant bangos. O štai vyrai tokia informacijos gausa apie savo prigimtį pasigirti negali. Šią spragą bent iš dalies turėtų užpildyti neseniai pasirodžiusi knyga „Vyriškumas yra gyvenimo būdas“, kurios autorius – lektorius, sporto treneris, Kazlų Rūdos savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius Jaunius Mincevičius (40).

Jaunius su šeima – 10 metų jaunesne žmona Julija ir dviem vaikais – sūnumi Matu ir dukra Tėja, gyvena Kardokuose, jaukiame name šalia miško. Tad vyriškų darbų tikrai netrūksta. Ir pašnekovo išvaizda byloja, kad apie vyriškumo ugdymąsi išmano ne tik teoriškai... Tačiau didžiausias įrodymas, kad žinias knygos autorius taiko praktikoje, – laime švytinčios jo moters akys. Juk geriausios vyro savybės atsiskleidžia šeimoje.

Tačiau Jaunius kuklinasi sakydamas, kad dar turi kur tobulėti ir ko siekti. Kas tas vyriškumas, kaip iš tiesų turi elgtis tikras vyras – ši tema jį domina labai seniai: perskaityta šimtai knygų, atidžiai išanalizuotos gyvenimo pamokos. Tai visada būdavo aktualu ir žmonėms, kurie dalyvaudavo vyro vedamuose seminaruose. Taip pamažu šūsniai straipsnių, knygų ištraukos, paskaitos ir įžvalgos įgavo sistemą, atsirado konkretus turinys ir aiški pirmosios knygos vizija. 

Jauniau, ar manote, kad šių dienų vyrams trūksta vyriškumo, jei jau ėmėtės tokios temos? 

Be jokios abejonės. Niekas šiuolaikinių vyrų nemokė vyriškumo, mes neturime vyriškumo ugdymo tradicijų, kokias turėjo senovės Sparta ir daugelis kitų tautų, kuriose buvo įprasta, kad vyru berniukas tampa tik perėjęs tam tikrus išbandymus. Neįmanoma nepastebėti nesveikų šiandieninės mūsų visuomenės tendencijų – daugybė vyrų moteriškėja, tampa silpni fiziškai ir dvasiškai, o moterys aktyviai tobulėja, ima užimti vyrams priklausančias pozicijas pačiose įvairiausiose srityse.

Rašyti vyrui apie vyriškumą turbūt yra ir iššūkis sau... 

Pats populiariausias klausimas, kurį girdžiu per savo paskaitas ir seminarus apie vyriškumą: kiek pats turiu vyriškų savybių, apie kurias rašiau knygoje. Viskas labai paprasta. Kai kurios savybės, jeigu vertintume dešimties balų sistema, siekia devynetą, o kai kurios – silpną ketvertą ar net trejetą. Taigi mano knyga yra tarsi vyriškų savybių tobulinimo instrukcija sau pačiam ir kiekvienam vyrui. Ir šis procesas tęsis visą gyvenimą – juk visada yra ką tobulinti. 

Perskaičiau jūsų knygą. Nors skirta vyrams, joje radau nemažai įdomių dalykų ir moterims. Ar rašydamas galvojote apie tokį poveikį?

Taip, ši knyga gali būti labai naudinga ir moterims. Visų pirma, moterys joje gali pamatyti aiškų vaizdą, kas dera vyriškam vyrui, koks turėtų būti jo elgesys su savimi, su moterimis, apskritai su žmonėmis, kaip jis turi spręsti kasdienines problemas. Knyga gali būti naudinga moterims, kurios dar tik ieško vyro tvirtiems ir harmoningiems santykiams. O toms, kurios jau turi antrąją pusę ar gyvena šeimoje, perskaityta informacija galbūt galės padėti konkrečiau kalbėtis apie įvairius vyriškus reikalus (savybes, elgesį) su savo vyrais ar sūnumis. Vyriškus vyrus traukia moteriškos moterys. Todėl supratimas, kas yra vyriškumas, moterims gali būti naudingas kaip motyvacija keistis ir tobulėti. Juk jei nori patikti, turi atitikti.

Jaunius Mincevičius su šeima
Jaunius Mincevičius su šeima

O jums pačiam teko kada nors nusižengti knygoje išvardytiems vyriškumo principams ir dėl to nukentėti? 

Daugybę kartų. Aš ir aptingstu, ir pavargstu, ir suabejoju, ir išsigąstu, ir prarandu motyvaciją. Esu juk gyvas žmogus ir neidealus vyras. Tai galbūt trukdo siekti tikslų, gerinti savo gyvenimą. Tačiau tai, ką parašiau knygoje, man yra kelrodis, bet kurioje situacijoje rodantis teisingą kryptį. Rodantis, kaip turėčiau elgtis, kad vėl tapčiau stiprus ir vyriškas.

Turite labai aiškią (ir dažnai – aštrią) poziciją vyrų ir moterų santykių tema. Ar ją suformavo skaudi patirtis? 

Mano patirtis su moterimis yra labai maloni ir pozityvi, išskyrus kelias situacijas, kurias vertinu kaip pamokas. Kiekviena mano sutikta moteris man kažką suteikė, padovanojo ar kažko išmokė. Šiuo metu esu laimingai vedęs ir mokausi toliau. Man labai įdomu stebėti žmonių santykius, moterų elgesį su vyrais, atpažinti klaidas ir manipuliacijas, kurių dailiosios lyties atstovės griebiasi ypač dažnai. Kita mano knyga bus būtent apie vyrų ir moterų klaidas, apie tai, kaip kurti harmoningus santykius. Greičiausiai ją pavadinsiu „Mes ir jos“. 

Kokią didžiausią problemą matote kalbant apie vyrų ir moterų tarpusavio santykius? Kokių klaidų dažniausiai daro tiek vieni, tiek kiti?

Mano pastebėjimu, vyrai labai nenori keistis ir tobulėti, nors būna akivaizdu, kad to reikia, o moterys dažnai prisikuria iliuzijų apie bendrą gyvenimą, santykius ir bando jas įgyvendinti tikrovėje įvairiai manipuliuodamos vyro jausmais. Taip elgdamiesi pralaimi ir nukenčia visi. O labiausiai – vaikai, jei jų yra.

Kaip vertinate šiandieninį moteriškumo mokyklų ir įvairiausių kursų bumą? Ar tikrai moteris reikia mokyti, kokioms joms būti? 

Manau, kad didžioji dalis tokių mokyklų yra komerciniai projektai. Girdėjau, kad tokie mokymai nemažai kainuoja. Tikrai žinau, kad moterys labiau domisi įvairiomis tobulėjimo praktikomis ir daugiau skaito nei vyrai. Todėl tokios mokyklos turėtų būti labai pelningos. Visgi esu įsitikinęs, kad tikrasis tobulėjimas gali vykti tik per kasdienį bendravimą su vyru. Ir turi augti abu partneriai. Antraip vyro ir moters keliai vėliau ar anksčiau išsiskirs, nes kažkuris jau nebegalės gyventi ir taikytis su sena ir destruktyvia tvarka. Nors jei moteris yra vieniša, galbūt tie moteriškumo kursai ir suteikia naudingų žinių, padedančių tinkamai pristatyti save, išsirinkti vyrą ir kurti su juo harmoningus santykius. To nežinau.

Jums pavyko išvengti klaidų ir sukurti laimingą šeimą. Kaip ir kur susitikote su žmona? Ar tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio? 

Su Julija susipažinau viename pažinčių portale internete. Nors tuomet man moterų dėmesio netrūko, naudojausi įvairiomis priemonėmis susipažinti. Julija užkalbino mane, aš jai atrašiau, ir išėjo labai gražus sniego gniūžtės efektas – kuo toliau, tuo jausmingiau ir prasmingiau. Esame vedę beveik 5 metus ir turime du nuostabius vaikus. Beje, savo knygą apie vyriškumą pristačiau per trečiąjį sūnaus gimtadienį kaip simbolinį ženklą, kad trejų metų sulaukusiu berniuku šeimoje daugiausia turi rūpintis tėtis, o ne mama.

Vedėte jau visiškai subrendęs kaip žmogus. Toks buvo jūsų sąmoningas pasirinkimas?

Neturėjau minties kurti šeimą. Ir be jos gyvenau gražiai ir įdomiai (šypsosi). Bet Julija mano gyvenimą dar labiau pagražino, nuspalvino jį įvairiausiomis spalvomis. Po pusės metų draugystės nusprendžiau jai pasipiršti. Tuo metu buvau išvykęs į Atėnus, kur, matydamas egzotiškas ir dailias graikes, vis pagaudavau save, kad mano mintyse sukasi lietuvaitė iš Vilniaus. Tada vienoje parduotuvėje pamačiau gražų žiedą, kuris buvo sudarytas iš aštuonių dalių. Mudu tuo metu labai gilinomės į aštuonias žmogaus gyvenimo rato sferas, ir šis žiedas man pasirodė tarsi simbolis, supratau, kad noriu visas tas gyvenimo sferas puoselėti su Julija. Po pusantro mėnesio abu išvykome į kelionę po Italiją. Su kuprinėmis ir palapinėmis. Norėjau pamatyti, kokia mano išrinktoji yra nepatogiose ir varginančiose situacijose. O ji buvo lyg spartietė. Todėl, kai nuvykome į Pompėją, Vezuvijaus papėdėje nieko nelaukdamas pasipiršau Julijai. Pompėja buvo dar vienas simbolis – nereikia laukti geresnių dalykų, reikia vertinti tai, ką turi, nes niekada nežinai, kada tavo gyvenime išsiverš ugnikalnis ir viską paskandins pelenuose.

Kokios pagrindinės taisyklės laikotės su žmona norėdami išsaugoti darną šeimoje ir gražius santykius? 

Pagrindinė mūsų taisyklė – kalbėtis. Apie viską. Norus, lūkesčius, jausmus, baimes, nusivylimus ir nesėkmes. Taip pat apie džiaugsmus, svajones, tikslus. Mums tai padeda pažinti, suprasti ir palaikyti vienas kitą. Mes turime daug bendrų pomėgių: kelionės, sportas, Lotynų Amerikos šokiai, mums patinka net tie patys stalo žaidimai, muzika ir filmai. Aišku, dabar šiuos pomėgius riboja rūpinimasis vaikais, tačiau stengiamės rasti laiko viskam – spontaniškam salsos ar bačatos šokiui namie, geram filmui ir pan. 

Turbūt ir dėl vaikų auklėjimo sutariate? 

Esu įsitikinęs, kad tėvų pavyzdys yra svarbiausias auklėjant vaikus. Tėtis visada yra vedlys ir vertybių mokytojas, o mama – saugus uostas, kur galima pasiguosti, paliūdėti ir nusiraminti. Labai svarbu, kad tėtis ir mama sudarytų tokią harmoniją. Mes su žmona esame susitarę, kad pagrindinis dalykas, ko turime išmokyti vaikus, – tai džiaugtis gyvenimu. Mylėti ir būti laimingiems. To jie neišmoks mokykloje ar internete, tik matydami gyvą pavyzdį šeimoje. Pavyzdį savo tėvų, kuriais pasitiki ir su kuriais draugauja. Nereikia net specialaus auklėjimo. Būk geras pavyzdys, ir vaikai tave patys kopijuos, tavo gerąsias savybes bei elgesį perims kaip tam tikrą modelį, kurį vėliau taikys gyvenime. 

Kaip manote, kur slypi dabartinio skyrybų vajaus priežastis? 

Manau, kad pagrindinės skyrybų priežastys yra egoizmas ir susireikšminimas. Mačiau ne vieną skyrybų kovą, kuri tęsiasi tol, kol kuris nors būna sužlugdytas. Niekaip negaliu suprasti, kaip žmonės, kurie neseniai bučiavosi, mylėjosi, dalijosi svajonėmis ir kūrė bendrus tikslus, kaunasi kaip ringe. Iš patirties, bendravimo, perskaitytų istorijų susidariau nuomonę, kad žmonės skiriasi dėl dviejų pagrindinių priežasčių: arba išsirenkamas netinkamas partneris (kaip techniškai netvarkingas automobilis), arba kuris nors metams bėgant netobulėja ir apsileidžia. Juk jei nekreipi dėmesio, kad genda automobilio stabdžiai, sunkiai užsiveda variklis ar streikuoja vairas, lauk bėdos. Lygiai taip pat ir poros santykiai: arba išsirenki netinkamą partnerį ir vargsti, arba nesirūpini tuo, ką turi.