Kokių žolelių prisirinkti birželį ir kaip jas džiovinti

Įvairios žolelės / 123RF.com nuotr.
Autorius: ji24.lt
Publikuota: 2019-05-22 10:30
Iki vasaros liko visai nebedaug, todėl primename: pats laikas rinkti įvairias naudingas žoleles. Nors kai kurių (garšvų, dilgėlių, kiaulpienių ir kt.) jau buvo galima prisirinkti ir pavasarį, yra dalis augalų, kuriuos geriausia rinkti būtent birželio mėnesį.

Kai kurie žolininkai teigia, kad geriausiai žoleles rinkti iki Joninių. Mokslininkai antrina, kad birželio gale daugelyje žolelių sukaupiamas didžiausias aktyvių ir naudingų medžiagų kiekis.

Todėl patariama žoleles rinkti tada, nes jos turi didžiausią gydomąjį poveikį. Aišku, tai labai sąlyginis laikas, nes gamta ir orai dabar neretai krečia pokštus, tad reikėtų patiems atidžiau stebėti pačius augalus.

Kokius augalus rinkti ir kaip džiovinti?

Paprastoji jonažolė. Renkama šio augalo antžeminė dalis – jonažolės žolė. Žydėjimo pradžioje (birželio–liepos mėnesį) pjaunamos 25–30 cm ilgio viršūnės. Augalas džiovinamas greitai, kad nepajuostų, laikomas taip, kad nepasiektų saulės spinduliai, gerai vėdinamose patalpose ar džiovyklose, maždaug iki 40 °C temperatūroje.

Liaudies medicinoje jonažolė vadinama vaistu nuo 100 ligų. Jonažolės preparatai malšina uždegimus, skatina šlapimo ir tulžies išsiskyrimą. Šis augalas padeda atsiradus virškinamojo trakto gleivinių uždegimui, esant skrandžio ar žarnyno opaligė, kepenų, tulžies, šlapimo pūslės ir inkstų ligoms, hemorojui, nudegimams. Būtina žinoti, kad jonažolę reikia vartoti atsargiai – preparatai gali būti vartojami ne ilgiau kaip mėnesį.

Dirvinis asiūklis. Tai laukų piktžolė, labai dažna Lietuvoje. Dirvinis asiūklis renkamas visą vasarą – pjaunami vasariniai ūgliai. Džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje maždaug 40 °C temperatūroje. Atsiminkite, kad švieži dirviniai asiūkliai gali būti pavojingi sveikatai, užpilams ir nuovirams ruošti vartojama tik džiovinta žaliava. Susidžiovinę asiūklio, turėsite vaistą sergant šlapimtakių uždegimu, inkstų akmenlige. Liaudies medicina asiūklio žolę pataria vartoti esant viduriavimui, žarnyno opoms, reumatui.

Paprastoji dilgėlė. Nors dilgėles renka ir pavasarį, birželį jų taip pat galite prisirinkti ir susidžiovinti. Pirmąkart dilgėlės žolė pjaunama dalgiu apie birželio mėnesio vidurį, kol augalas dar nepradėjęs žydėti. Džiovinama paskleidus augalėlius gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje maždaug 45 °C temperatūroje. Tinkamai paruošta žaliava turi būti trapi, tamsiai žalios spalvos, karstelėjusio skonio. Dilgėlės pasižymi kraujavimą stabdančiu poveikiu, didina hemoglobino kiekį (tinka mažakraujystei gydyti), skatina šlapimo išsiskyrimą.

Vaistinė medetka. Medetkų žiedai renkami pradėjus augalams žydėti. Beje, patariama vengti rinkti į plastikinius maišelius, geriau rinkitės drobinius, natūralaus audinio. Džiovinti patariama paskleidus plonu sluoksniu, pavėsyje arba specialioje džiovykloje maždaug 40 °C temperatūroje. Medetkų nuovirais skalaujama gerklė sergant angina, faringitu. Geriamaisiais preparatais gydoma opaligė ir kitos virškinamojo trakto ligos, šlapimo pūslės uždegimas.

Paprastasis čiobrelis. Čiobreliai žydi birželio-rugpjūčio mėnesiais, renkami, kai masiškai žydi, kerpama nesumedėjusi antžeminė augalo dalis. Jei norite susidžiovinti čiobrelių, paskleiskite surinktus augalėlius plonu sluoksniu vietoje, kur nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai ar specialioje džiovykloje maždaug 30 °C temperatūroje. Čiobrelis padės atsikosėti, numalšins peršalimo simptomus.

Paprastoji žemuogė. Šis augalas žydi gegužės–birželio mėn. Žemuogių lapai renkami žydėjimo metu, o vaisiai, jiems prinokus (birželio–liepos mėn.). Jauni lapai skinami rankomis be lapkočių ar tik su trumpais lapkočiais. Džiovinti, kaip ir kitas žoleles, reikia paskleidus plonu sluoksniu, pavėsyje ir ten, kur gerai vėdinama. Išdžiovinti žemuogių lapai būna susisukę, sveiki ar truputį aptrupėję. Žemuogių lapai pasižymi šlapimą varančiu, prakaitavimą skatinančiu, medžiagų apykaitą gerinančiu ir organizmą stiprinančiu poveikiu. Liaudyje patariama žemuoges vartoti, jei viduriuojate, peršalote, skalauti gerklę esant gerklės ar burnos ertmės uždegimams.

Vaistinė ramunėlė žydi nuo gegužės iki rugpjūčio mėnesio. Ramunėlių žiedynai renkami augalo žydėjimo pradžioje. Žiedynai skinami rankomis po vieną be žiedynkočio. Svarbu, kad surinkti žiedai nesukaistų ir būtų greitai sudžiovinami. Džiovinama paskleidus plonu sluoksniu pavėsyje, lauke arba gerai vėdinamoje patalpoje vengiant tiesioginių saulės spindulių. Svarbu, kad žolelės neperdžiūtų. Gerai išdžiovinti žiedai būna žalsvai geltoni, aromatingi.

Ramunėlės įeina į įvairių vaistažolių mišinių sudėtį, namų sąlygomis daromos inhaliacijos, ruošiamos vonios. Vaistinių ramunėlių preparatai gerina virškinimą, ramina, turi uždegimą slopinančių savybių. Vaistinių ramunėlių arbatas patariama vartoti esant peršalimui ir kaip raminančią priemonę prieš miegą.

Siauralapis gaurometis. Lietuviai jį liaudiškai vadina ožkarože. Šiame augale yra kelis kartus daugiau vitamino C nei citrinose. Gaurometis vartojamas prostatos profilaktikai, taip pat vertinamas dėl uždegimą slopinančių savybių. Šį augalą reikia džiovinti saugant nuo tiesioginių saulės spindulių, laikyti gerai vėdinamoje patalpoje. Sudžiūvusį augalą galite laikyti stiklainyje arba popieriniuose maišeliuose.

Ji24.lt