Kokių žolelių prisirinkti liepą?

Žolelės / 123RF.com nuotr.
Autorius: Ji24.lt
Publikuota: 2019-07-11 10:34
Jau rašėme, kokių žolelių prisirinkti birželio mėnesį. Nors daugelis žolininkų teigia, kad žoleles geriausia rinkti iki Joninių, kai kurie sako, kad ir liepos, ir rugpjūčio mėnesiais yra augalų, kurių galima prisirinkti. Štai keli jų.

Kokius augalus rinkti liepos mėnesį ir kaip džiovinti?

Liepą dar galima prisirinkti įvairių žolelių: ramunėlių, liepų, kraujažolių ir kt.

Paprastoji avietė. Žydi birželio–liepos mėn. Daugiausia aviečių auga drėgnesniuose miškuose, pamiškėse, paplitusi visoje Lietuvoje. Vaistinei žaliavai geriau tinka laukinės.

Prinokę aviečių vaisiai renkami liepos–rugpjūčio mėn. Pradžioje uogos gali būti apvytinamos saulėje, tada džiovinamos paskleidus plonu sluoksniu. Džiovinti reikia pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje.

Avietės pasižymi prakaito ir šlapimo išsiskyrimą skatinančiu, karščiavimą ir skausmą, uždegimą mažinančiu poveikiu. Prisirinkę aviečių turėsite vaistų peršalus, sergant gripu, angina. Avietės taip pat pasižymi sutraukiančiomis ir vidurius kietinančiomis savybėmis, todėl vartojama nuo viduriavimo. Liaudies medicinoje avietėmis gydoma mažakraujystė, hipertonija, virškinamojo trakto ir odos ligos.

Liepa. Liepų žiedynai renkami, kai dauguma žiedų jau yra išsiskleidę – birželio antrojoje pusėje ar liepos pradžioje. Džiovinama greitai pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje. Tačiau svarbu neperdžiovinti.

Liepos žiedų preparatai pasižymi raminančiu, šlapimą varančiu, prakaitavimą skatinančiu, karščiavimą mažinančiu, atsikosėjimą gerinančiu poveikiu. Vartojama sergant bronchitu, gripu, burnos ertmei skalauti esant gleivinės uždegimui.

Paprastoji bitkrėslė. Augalas paplitęs visoje Lietuvoje, auga pakelėse, paupiuose, pievose, mėgsta priesmėlio dirvas ir saulėtas vietas. Žydi liepos–rugsėjo mėn. Bitkrėslių žiedai renkami žydėjimo metu – liepos–rugpjūčio mėn. Džiovinti reikia pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje.

Bitkrėslė pasižymi prakaito išsiskyrimą skatinančiu ir karščiavimą mažinančiu, tulžies išsiskyrimą skatinančiu poveikiu. Lėtina širdies ritmą, didina kraujospūdį.Vartojama parazitams iš virškinamojo trakto šalinti, kai kurioms kepenų ir žarnyno ligoms gydyti. Voniomis ir kompresais gydoma podagra, sąnarių uždegimai.

Dėmesio! Augalas nuodingas. Jo preparatus vartoti galima tik gydytojui paskyrus. Beje, po rinkimo būtina gerai nusiplauti rankas, nes šis augalas turi medžiagų, kuriomis galima apsinuodyti.

Paprastasis čiobrelis. Čiobreliai žydi birželio-rugpjūčio mėnesiais, tad liepą taip pat galite jų prisirinkti. Renkami, kai masiškai žydi, kerpama nesumedėjusi antžeminė augalo dalis. Jei norite susidžiovinti čiobrelių, paskleiskite surinktus augalėlius plonu sluoksniu vietoje, kur nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai ar specialioje džiovykloje maždaug 30 °C temperatūroje. Čiobrelis padės atsikosėti, numalšins peršalimo simptomus.

Plačialapis gyslotis labai dažnas augalas visoje Lietuvoje, auga pievose, grioviuose, miškuose. Lietuvoje savaime auga 4 gysločių rūšys, kurios visos naudojamos medicinoje.

Gysločio lapai renkami žydėjimo metu nuo plačialapio ir siauralapio gysločių, džiovinami pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje. Lapai pasižymi uždegimą malšinančiu, gydo žaizdas, stabdo kraujavimą.

Vaistinė ramunėlė žydi nuo gegužės iki rugpjūčio mėnesio. Ramunėlių žiedynai renkami augalo žydėjimo pradžioje. Žiedynai skinami rankomis po vieną be žiedynkočio. Svarbu, kad surinkti žiedai nesukaistų ir būtų greitai sudžiovinami. Džiovinama paskleidus plonu sluoksniu pavėsyje, lauke arba gerai vėdinamoje patalpoje vengiant tiesioginių saulės spindulių. Svarbu, kad žolelės neperdžiūtų. Gerai išdžiovinti žiedai būna žalsvai geltoni, aromatingi.

Ramunėlės įeina į įvairių vaistažolių mišinių sudėtį, namų sąlygomis daromos inhaliacijos, ruošiamos vonios. Vaistinių ramunėlių preparatai gerina virškinimą, ramina, turi uždegimą slopinančių savybių. Vaistinių ramunėlių arbatas patariama vartoti esant peršalimui ir kaip raminančią priemonę prieš miegą.

Liepos mėnesį taip pat dar gali rinkti paprastosios jonažolės. Renkama šio augalo antžeminė dalis – jonažolės žolė. Žydėjimo pradžioje (birželio–liepos mėnesį) pjaunamos 25–30 cm ilgio viršūnės. Augalas džiovinamas greitai, kad nepajuostų, laikomas taip, kad nepasiektų saulės spinduliai, gerai vėdinamose patalpose ar džiovyklose, maždaug iki 40 °C temperatūroje.

Liaudies medicinoje jonažolė vadinama vaistu nuo 100 ligų. Jonažolės preparatai malšina uždegimus, skatina šlapimo ir tulžies išsiskyrimą. Šis augalas padeda atsiradus virškinamojo trakto gleivinių uždegimui, esant skrandžio ar žarnyno opaligė, kepenų, tulžies, šlapimo pūslės ir inkstų ligoms, hemorojui, nudegimams. Būtina žinoti, kad jonažolę reikia vartoti atsargiai – preparatai gali būti vartojami ne ilgiau kaip mėnesį.

Paprastoji kraujažolė renkama nuo birželio iki spalio mėn. Lietuvoje labai dažnas augalas. Auga priesmėlio ir priemolio dirvose, laukuose, ganyklose, pakelėse, pamiškėse.

Kraujažolės žolė renkama vos pradėjus augalui žydėti, pjaunamos maždaug 15 cm stiebų viršūnės. Džiovinamos pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje. Šia augalas kelia apetitą, mažina uždegimą, skatina tulžies sekreciją ir stabdo kraujavimą. Kraujažolės preparatai vartojami kaip apetitą gerinanti priemonė, kaip priemonė burnai skalauti, žarnyno, gimdos ligoms gydyti.

Taip pat liepos mėnesį galima rinkti ir paprastąsias sukatžoles, šalpusnius, takažoles.

Ji24.lt

Naujausi straipsniai