Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„Darom“ akcijai vadovausianti Kristina Baranovaitė: „Randame ne tik šiukšlių“

Kristina Baranovaitė
Asmeninio archyvo nuotr. / Akcijos „Darom 2017“ vadovė Kristina Baranovaitė
Šaltinis: Ji24.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Jubiliejinei, dešimtajai „Darom“ akcijai vadovausianti Kristina Baranovaitė sako, kad viskas, kas išmetama, vienokiu ar kitokiu būdu sugrįžta. „Paradoksas, kad žmogus nori kvėpuoti tyru oru ir maudytis švariame vandenyje, tačiau net nepagalvojęs teršia tiek orą, tiek vandenį“, – sako pašnekovė.

Jau dešimtą pavasarį Lietuvoje organizuojamos visuotinės talkos „Darom“ pradininkai – estai.

Jau dešimtą pavasarį Lietuvoje organizuojamos visuotinės talkos „Darom“ pradininkai – estai.

Tačiau Lietuva buvo viena iš nedaugelio šalių, greitai prie šio judėjimo. Pirmoji tvarkymosi akcija „Darom“ Estijoje ir Lietuvoje įvyko netgi tą pačią dieną.

„Esame pasaulinio judėjimo „Let‘s do it! World“ nariai. Šis judėjimas yra pripažintas Jungtinių Tautų Organizacijos, jam priklauso 113 valstybių. Kasmet vykstame į mūsų tinklo konferencijas, kur dalijamės patirtimi. Lietuva yra gerbiama narė, per dešimtmetį sukaupusi labai didelę tokių akcijų organizavimo patirtį.

Pirmoji „Darom“ akcija buvo labai ambicinga: siekėme ne tik padaryti Lietuvą švaresnę, bet ir konkuravome su akcijos pradininkais estais siekdami Gineso rekordo. Nors konkurentų neaplenkėme, pirmąja akcija pavyko sužadinti visuomenės atsakomybę už supančią aplinką“, – džiaugiasi K. Baranovaitė.

Tvarkančiųjų daugiau

„Darom 2017“ vadovė pasakoja, kad pirmaisiais metais (2008-aisisias) aplinkos tvarkyti susirinko apie 11 tūkst. žmonių. Antraisiais metais šis skaičius išaugo kelis kartus, trečiaisiais – dar padvigubėjo. „Pastaraisiais metais aplinkos tvarkyti susirenka apie ketvirtis milijono šalies gyventojų. Pastebima tendencija, kad dalyvaujančiųjų skaičius auga, o surinktų atliekų kiekis išlieka panašus, nedidėja. Tai rodo, kad lieka vis mažiau stipriai užterštų vietų. Nors dar tikrai yra ką tvarkyti“, – sako ji.

Asmeninio archyvo nuotr./Prie akcijos jungiasi šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų
Asmeninio archyvo nuotr./Prie akcijos jungiasi šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų

Pati nuo mažens mokyta susitvarkyti ne tik aplink save, bet ir pakelti kito žmogaus numestą šiukšlę, jauna moteris skatina aplinką tvarkyti su visa šeima. „Tėvų pavyzdys yra neįkainojama dovana besiformuojančiai asmenybei. Vaikai stebi, kaip elgiasi jų tėvai, tinkamas pavyzdys daro neįkainojamą įtaką – juk vieną kartą pakėlęs šiukšlę, kitąsyk veikiausiai jos nemesi, kur papuola, – svarsto pašnekovė. – Manau, kad žmonių sąmoningumas auga. Imame suvokti, kad esame pasaulio, Lietuvos kūrėjai ir turime prisiimti atsakomybę už savo šalį bei aplinką, kurioje gyvename.“

Švarinasi visa Lietuva

„Akcijoje dalyvauja visos Lietuvos savivaldybės, o tvarkymosi taškų nuolat daugėja. Kasmet oficialiuose akcijos vietose suskaičiuojama, kiek tonų atliekų surinkta. Po akcijos visi gauti duomenys pateikiami visuomenei. Kiekvienais metais bendradarbiaujame su savivaldybėmis, kurios organizuoja atliekų išvežimą, ir visais regioniniais atliekų tvarkymo centrais, Valstybine saugomų teritorijų tarnyba, Generaline miškų urėdija. Taip pat su Aplinkos ministerija, kuri kasmet skiria maišų atliekoms surinkti.

Šiukšlių daugiausia randame tose vietose, kur mažai šiukšliadėžių. Aplink gyvenamuosius rajonus, poilsiavietes gausu buitinių atliekų – įvairių plastikinių pakuočių, popieriaus, stiklinės taros, o aplink pramoninius rajonus – gamybinių, pramoninių atliekų. Dažnai pamiškėse, miškeliuose ar palaukėse stūkso padangų kalnai, pavirtę į mažus nelegalius sąvartynus. Tokioje jau užterštoje vietoje žmonės nevengia palikti dar daugiau atliekų. Jas siekiame kuo skubiau panaikinti, – pasakoja organizatorė. – Dažniausiai per akciją randamos pakuotės yra labai užterštos ir netinkamos perdirbti. Neretai jų kiekis santykinai bendrame sraute yra toks mažas, kad tiesiog neverta jų atskirti, geriau išmesti.“

Netikėti radiniai

Luko Balandžio / 15min nuotr./Monika Šalčiūtė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Monika Šalčiūtė

K. Baranovaitė atskleidžia, kad, be įvairiausių buitinių ir gamybinių atliekų, kartais randama ir kitokių daiktų: antrojo pasaulinio karo sprogmenys, sovietinė reaktyvinė granata, žiedas su deimantu, veikiantis laikrodis ir pan.

„Randama ir nelegaliai išmestų ar policijos ieškomų daiktų, tokių kaip pistoletai, galiojantys mašinų numeriai, asmeniniai dokumentai, kartą iš vandens ištraukėme net automobilį. Įdomu tai, kad minėtos transporto priemonės salone buvo gerai išsilaikęs šampano butelis. Nemaloniausi radiniai yra žmonių ir gyvūnų palaikai. Jų taip pat randama.

Per akciją tenka rinkti pačias įvairiausias atliekas: nuo smulkiausių iki stambiagabaričių, tokių kaip šaldytuvai, lovos, unitazai, spintos, durys, mašinų ir laivų dalys, statybinės atliekos, padangos, dviračiai, prekių vežimėliai. Žmonės išmeta netikėčiausių dalykų. Taip yra todėl, kad jiems stinga žinių ir sąmoningumo. Didžiųjų atliekų negalima palikti prie komunalinių atliekų konteinerių, kaupti namo teritorijoje ar bendrojo naudojimo patalpose, pavyzdžiui, koridoriuose, rūsiuose. Stambiagabarites atliekas gyventojai turėtų atvežti į atliekų priėmimo aikšteles. Iš fizinių asmenų stambiosios atliekos priimamos nemokamai“, – paaiškina moteris.

Svarbu žinomų žmonių palaikymas

„Šiemet atnaujiname „Darom“ patrulių komandą. Ji bus sudaryta iš žymių Lietuvos žmonių. Patrulių užduotis – užfiksuoti vykstančius pažeidimus ir sudrausminti apsukruolius. Kasmet būna piktavalių, vežančių asmenines atliekas į jau išvalytas „Darom“ akcijos teritorijas. Pažeidėjui atsisakius nutraukti neteisėtą veiklą, turimą informaciją patrulis turi perduoti teisėtvarkos institucijoms. Tvarką prižiūrinčiais asmenimis gali tapti visi aplinka besirūpinantys piliečiai, – kalba K. Baranovaitė. – „Darom“ akcijose kasmet dalyvauja ir svarbiausi šalies politikai: prezidentė, ministras pirmininkas ir Seimo pirmininkas, aplinkos bei kiti ministrai, Seimo nariai. Džiaugiamės, kad šalies lyderiai prisideda, palaiko akciją. Dėl to, kad jie prisideda, akcija plačiau nušviečiama mūsų šalies žiniasklaidoje. Šiemet nusifilmavo ir prisidėti prie „Darom“ akcijos kvietė net prezidentė. Socialinė reklama bus rodoma per nacionalinio transliuotojo kanalą.

Į akcijas susirenka gausybė pačių įvairiausių žmonių: nuo prezidentės ar miestų merų iki mokytojų ar statybininkų. Tai lyg skersinis Lietuvos visuomenės pjūvis. Visi susirenka dėl bendro tikslo – švaresnės aplinkos. Tokios tvarkymosi akcijos telkia ir vienija mūsų šalį. Pagalvokite, kiek daug pasiekiama, kai kartą per metus tokia daugybė Lietuvos gyventojų išeina kuopti aplinkos. Tai ne tik tvarkymasis, tai ir vienybės jausmo, bendruomeniškumo kūrimas, draugystės puoselėjimas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Algirdas Butkevičius su žmona Janina
Luko Balandžio / 15min nuotr./Algirdas Butkevičius su žmona Janina

Šiemet drauge su akcija pradedamas ir naujas mūsų projektas „Darom 1 000 projektų“. Juos registruoti mūsų puslapyje galima jau dabar. Projektas apima ne tik aplinkosaugą, bet ir kultūrą, sportą, socialinę veiklą, pilietiškumą. Keli pavyzdžiai: pastatyti spektaklį, filmą ar skulptūrą, suorganizuoti linksmųjų estafečių varžybas šeimoms, įrengti paplūdimio tinklinio aikštelę, nudažyti suoliukus, sutvarkyti miestelio parką ir t. t. Labai tikimės didelio bendruomenių, mokyklų ir organizacijų aktyvumo.“

Viskas prasideda šeimoje

Aplinkai neabejinga K. Baranovaitė atsimena, kaip būdama maža vaikščiodavo su mama po šilą ir drauge rinkdavo kitų išmestas šiukšles. „Jau tada puikiai supratau, kad gamtoje atliekų neturi būti. Augalines atliekas pakišdavome po velėna, kad greičiau supūtų, kitas sudėdavome į maišelį ir išmesdavome – suvokiau, kad taip elgtis yra gražu ir teisinga. Dabar, būdama gamtoje, stengiuosi pagriebti ir išmesti kokią į akis krintančią šiukšlę. Pavyzdžiui, plaukdama baidare iš vandens išgriebiu kelyje pasitaikiusias atliekas, nes, mano akimis, jos trukdo gamtos harmonijai.

Beje, poilsiaujant gamtoje, svarbu ne tik susirinkti savo šiukšles, bet ir paimti nors vieną svetimą. Jei kiekvienas sąmoningas žmogus taip elgtųsi, šiukšlių poilsiavietėse greitai neliktų. O teršti ten, kur švaru, gerokai sunkiau nei numesti dar vieną šiukšlę jau apšnerkštoje poilsiavietėje, – patikina pašnekovė ir priduria, kad kiekvienas galime padaryti dar daugiau. – Namuose rūšiuokime atliekas, susiręskime komposto dėžę, į kurią reikia dėti organines atliekas ir pan.

Dar manau, kad rūpinimasis aplinka prasideda ne nuo rūšiavimo, o nuo saikingo vartojimo. Imdami dar vieną vienkartinį maišelį parduotuvėje, paklauskite savęs: ar tikrai jo reikia? Ar bananus ir mangą būtina dėti į maišelį? Ar turite daugkartinį pirkinių krepšį?

Žinoma, pavyzdys su maišeliais – tik vienas patarimas, kaip vartoti saikingai. Kiekvienas turi galimybę prisidėti prie aplinkos tausojimo: vartoti daugkartines pakuotes, ne išmesti, o pataisyti sugedusį buitinį prietaisą, automobilį kartais pakeisti viešuoju transportu ar dviračiu, spausdinti ant abiejų lapo pusių, organines atliekas mesti į joms skirtą vietą, nepalikti įkroviklio elektros lizde, išeinant iš kambario išjungti šviesą...

Visi turime pradėti nuo savęs ir pasistengti saugoti gamtą. Siūlau vadovautis mūsų šūkiu: „Darom ir gamta mums padėkos!“

Juk taip gera pasitikti pavasarį atsinaujinus. Manau, sutiksite, kad širdyje tampa šviesiau, kai supanti aplinka yra švaresnė. Visus kviečiu susitikti „Darom“ akcijoje balandžio 22 dieną!“

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Ji24.lt