Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Įdomieji skaitiniai. Neįtikėtinas placebo efektas

Medicina
„Fotolia“ nuotr. / Medicina
Šaltinis: Žurnalas „JI“
0
A A

Skauda galvą, kamuoja nuovargis, nerimas, o gal trokštate pasiekti geresnių sporto rezultatų? Laimei, kiekvienai problemai spręsti sukurta po piliulę. Praryjate reikiamą ir pasaulis tampa gražesnis. O jei staiga sužinotumėte, kad vaistas, kuris jums ką tik padėjo, tebuvo paprasčiausias cukraus gabalėlis?

Tikriausiai visi yra girdėję istorijų apie placebo efektą – veiksmingą gydymą netikrais, jokio cheminio poveikio žmogaus organizmui neturinčiais vaistais. Tai vienas keisčiausių ir sunkiai paaiškinamų reiškinių, todėl paskutiniais dešimtmečiais kelia didžiulį mokslininkų susidomėjimą.

Atrodo, kaip gali medicinos požiūriu bevertė medžiaga, tarkim, cukrus ar kukurūzų miltai, daryti teigiamą poveikį žmogui ir net jį išgydyti. Skamba neįtikėtinai, bet tai ne pramanas. Dalis pacientų išgyja vartodami placebo piliules.

Lūkesčių galia

Medicinoje yra paplitusi praktika naujų vaistų veiksmingumą tikrinti naudojant placebą, tai yra netikrus vaistus. Tyrimai atliekami suskirsčius dalyvius į dvi grupes. Vieniems duodama išmėginti naujojo vaisto, kitiems – kontrolinei grupei – placebas. Kartais eksperimentas parodo, kad naujasis vaistas nebuvo efektyvus kokiam nors negalavimui gydyti, kitais atvejais – jo veiksmingumas pagrindžiamas, tačiau retkarčiais pasitaiko paradoksų. Paaiškėja, kad placebą vartoję pacientai pasijunta geriau negu bandomąjį cheminį vaistą gėrę eksperimento dalyviai. Nuo ko tai priklauso?

Tai, kad medicinoje placebas tapo priemone naujiems medikamentams patikrinti, reikėtų padėkoti daktarui, šio fenomeno tyrinėtojui H. K. Beecheriui. Antrojo pasaulinio karo metais jis dirbo karo lauke, sąlygos buvo prastos, gydytojas turėjo mažai morfino. Kai vaistas baigdavosi, suleisdavo fiziologinio tirpalo.

Didelei mediko nuostabai, net 40 procentų karių teigė iš tikrųjų pasijutę geriau. Negana to, daugiau nei pusė stipriai sužeistų vyrų sugebėdavo atsisakyti morfino, nes skausmą galėjo ištverti. Gydytojas iškėlė prielaidą, kad mūšio lauke atsidūrusių karių lūkesčiai visai kitokie nei gyvenančių taikos sąlygomis žmonių. Taigi patiriamo skausmo stiprumas labai priklauso nuo konteksto, nuo to, ko mes tikimės iš aplinkybių.

Netikros piliulės ir operacijos

Aiškindamiesi placebo efekto galimybių ribas, mokslininkai tiria ne tik tai, kiek menami vaistai gali padėti įveikti įvairius negalavimus, bet ir kiek įmanoma pagerinti sporto rezultatus. Kitaip tariant, ar placebas gali atlikti ne tik vaisto funkciją, bet ir būti naudojamas kaip dopingas? Bandydamas tai išsiaiškinti, gydytojas Ch.Beedie eksperimentuoja jau gerą dešimtmetį.

Kartą dviratininkams buvo pasakyta, kad jiems teks išmėginti dvi dopingo rūšis – gryną kofeiną ir jo mišinį. Apie netikras tabletes, kurios buvo pagamintos iš kukurūzų miltų, nutylėta. Sportininkai turėjo nuvažiuoti distanciją du kartus: pirmąjį nepavartoję tiriamojo maisto papildo, antrąjį – jo išgėrę. Ir nors dviratininkai po pirmojo rato atrodė labai išvargę, antrąjį daugelis nuvažiavo geriau. Vienas eksperimento dalyvis net pagerino asmeninį rekordą. Gydytojas juokdamasis sako – svarbu didelės tabletės.

Juokas juokais, tačiau piliulės dydis, forma, spalva, pakuotė – itin svarbūs veiksniai placebo efektui pasiekti. Kuo didesni lūkesčiai keliami medikamentui, tuo jis geriau veikia. Pagal šią logiką injekcijos poveikis bus stipresnis už piliulės, operacijos – už kitos medicininės procedūros. Neįtikėtina, bet norėdami kuo labiau suprasti placebo efektą ir jo poveikį, mokslininkai atlieka eksperimentus net vaidindami operacijas.

Tam ryžosi chirurgas D. Kallmesas, kuris įprastai stuburo lūžius gydydavo ypatingos rūšies chirurginio cemento injekcijomis. Imituodamas operaciją gydytojas pabrėžė, jog ypač svarbu, kad gydomas žmogus prieš procedūrą justų neva naudosimų priemonių kvapą. Eksperimento rezultatai šokiravo: tarp 130 pacientų, patyrusių tikrą ir suklastotą operaciją, gydymo rezultatų nepastebėta reikšmingų skirtumų.

Cheminiai mūsų organizmo procesai

Akivaizdu, kad placebas veikia, tik lieka neaišku, kaip. Kokių pokyčių atsiranda mūsų smegenyse, kaip į apsimestinį gydymą, pagalbą reaguoja organizmas? Į šiuos klausimus bando atsakyti viso pasaulio mokslininkai. Viena tyrimų laboratorija stovi Alpių kalnų viršūnėse ant Italijos ir Šveicarijos sienos. Kodėl reikalingas didelis aukštis? Kad būtų galima objektyviai patikrinti, kaip placebas veikia žmogų išretėjus deguoniui. Gal organizme jo atsiranda daugiau?

Profesorius F.Benedetti su tiriamaisiais išeina pakopinėti kalnuose, kai kurie dalyviai gauna netikrus deguonies balionus, jiems pasakoma, kad tiriama, ar papildomas deguonis prideda ištvermės. Keista, tačiau eksperimento metu žmogus, turintis menamo deguonies, išsiveržia į grupės priekį. Kas tai lemia: psichologinis pranašumas, o gal akivaizdūs pokyčiai organizme?

Stebint smegenų darbą, išaiškėja, kad visa esmė – tam tikro skausmą reguliuojančio neuromediatoriaus lygis. Kai organizme trūksta deguonies, jis pakyla. Gavus papildomo deguonies, šio neuromediatoriaus lygis krinta, sumažėja skausmas, gauname jėgų. Tačiau taip nutiko ir gavus placebą, nors deguonies kiekis kraujyje nepakito. Taigi pokyčiai apčiuopiami, ne įsivaizduojami. Žmogus, patiriantis placebo efektą, iš tiesų jaučia mažesnį skausmą ir tai nėra tik vaizduotės vaisius, tai objektyviai išmatuojamas neurobiologinis procesas.

Panašūs tyrimų rezultatai gaunami ir žmogų veikiant karščiu. Placebo kremu pateptas rankų vietas eksperimento dalyviams skaudėjo netgi mažiau negu padengtas tikrais anestetikais. Skenuodamas smegenis prof. Toras Wageris pastebėjo tam tikros medžiagos – tarsi natūralaus morfino išsiskyrimą smegenyse.

Placebas veikia tą pačią smegenų sritį, kuriai poveikį daro ir cheminiai vaistai nuo skausmo. Vadinasi, mūsų smegenyse gaminamos įvairias funkcijas galinčios sukelti medžiagos (dopaminas, opioidai ir pan.), tereikia jas sužadinti. O menamos tabletės, tepalai, papildomas deguonis yra tarsi raktas nuo mūsų vidaus vaistinėlės. Taigi placebo efektas yra paremtas cheminiais mūsų organizme veikiančiais junginiais, lygiai kaip ir modernioji medicina.

Ar būtina apgaulė?

Atrodytų, atrastas puikus būdas be cheminių vaistų įveikti daugelį negalavimų: skausmą, pykinimą, nemigą, dėmesio sutrikimą, net depresiją. Tačiau norėdami jį taikyti susiduriame su viena problema – placebas veikia tik tada, kai manome, jog jis – tikras vaistas. Tai susiję su mūsų lūkesčiais, nuo jų priklauso, kaip organizmas reaguoja į prarytą piliulę. Be to, jei medikai mums skirtų placebą, turėtų bėdų su etikos sargais.

Ar įmanoma placebo efektą išnaudoti be apgaulės? Keletas tyrimų rodo, kad galima. Kai kurie pacientai ir pasibaigus eksperimentams geria placebo piliules. Pasirodo, šiems žmonėms jos veiksmingos net ir žinant, kad yra netikros.

Kaip tai galima paaiškinti? Manoma, kad gijimo procesus mūsų smegenyse gali sukelti ne tik dideli lūkesčiai, bet ir su teigiama patirtimi susiję įpročiai. Tam tikra prasme mes apgauname organizmą. Kartodami veiksmą, kuris anksčiau padėjo pasveikti, priverčiame smegenis vėl išskirti reikiamas medžiagas.

Tyrimais nustatyta, kad gijimo procesui ypač svarbus ir bendravimas su pacientu. Malonus profesionaliai atrodantis gydytojas baltu chalatu, skiriantis pakankamai dėmesio, placebo efektą tik sustiprina. Kitaip tariant, kaip placebas gali veikti ne tik tabletė, tepalas, injekcija ar operacija, bet ir apsilankymas gydytojo kabinete, atviras pokalbis, gautas dėmesys ir tvirta mediko nuostata, jog pasveiksite. Svarbiausia, kad tuo tikėtumėte ir jūs.

Keli faktai apie placebo efektą

Tirdami šį reiškinį mokslininkai pastebėjo, kad vienos netikros gydomosios priemonės buvo veiksmingesnės už kitas. Kokios jos?

  • Kapsulės kur kas veiksmingesnės už tabletes.
  • Injekcijos veikia geriau už piliules.
  • Gydymas sudėtingu aparatu – stipresnis.
  • Operacija visada išgydo geriausiai.
  • Brangesni vaistai veiksmingesni už pigesnius.
  • Didesnė kapsulė veikia geriau nei maža.
  • Dvi tabletės, praryjamos kartu, veiksmingiau už vieną.
  • Dukart per dieną geriami vaistai gydo labiau nei vartojami vieną.
  • Tabletė su įspaustu pavadinimu stipresnė nei be jo.
  • Vaistai gražioje blizgioje pakuotėje veiksmingesni.
  • Raudonos kapsulės geriau įveikia skausmą.
  • Mėlynos labiau padeda nurimti, užmigti.
  • Gydytojo prisilietimas veiksmingesnis nei seselės.
  • Žodis iš daktaro lūpų svaresnis nei rezidento.

Kas yra nocebo?

Tai placebo efekto priešingybė. Žmogus suserga, nes mano, kad susirgs. Jaučia skausmą, nes tikisi jį pajusti. Nocebo efektą gali išprovokuoti draugų ar kolegų komentarai apie prastą jūsų išvaizdą, gydytojo netikusi pastaba.

Asmuo, nuolat girdintis, kad atrodo suvargęs, išsekęs, gali rimtai susirgti. Turbūt todėl medikai vengia sunkiam ligoniui girdint kalbėti apie jo diagnozę ir mažą tikimybę pasveikti. Verčiau vedasi artimuosius į koridorių, net jei žmogus palatoje guli be sąmonės. Būkite budrūs, nepasiduokite nocebo.

Žurnalas „JI“
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Ji24.lt