Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Krikštynų tradicijos, papročiai ir apeigos

Krikštynos bažnyčioje
Fotolia nuotr. / Krikštynos bažnyčioje
Šaltinis: Ji24.lt
0
A A

Vasara – daugelio didelių šeimos švenčių laikas. Krikštynos – viena iš jų. Nuo senų laikų ji buvo apipinta įvairiomis tradicijomis ir prietarais. Daug dėmesio būdavo skiriama krikštatėvių parinkimui, o krikštynų dieną laikytasi įvairiausių tradicijų, nes tikėta, kad nuo to priklausys vaiko gyvenimas.

Krikštynos nuo seno laikytos pirma ir svarbiausia vaiko gyvenimo švente, todėl joms skirtas toks didelis dėmesys. Anksčiau labiau buvo laikomasi įvairių tradicijų, šventei buvo suteikiama kur kas daugiau prasmės, atliekama daugiau įvairių ritualų. Galbūt daugelis jų dabar jau atrodo juokingai, tačiau pasidomėti, kaip senovėje buvo švenčiama ši šventė, kuo tikėta ir kodėl bei kokių tradicijų buvo laikomasi, vertėtų bent jau iš smalsumo.

Ko laikas nekeičia

Kad ir kaip laikui bėgant keistųsi daugelis tradicijų, kai kurie dalykai nesikeičia. Tai krikšto ceremonija bažnyčioje, o po jų didesnės ar mažesnės vaišės. Tačiau kad šventė būtų prasminga, neprarastų savo tikrosios reikšmės, vertėtų pasidomėti ir kitomis tradicijomis. Nes šiais laikais krikštynų puota neretai užgožia tikrąją šios šventės dvasinę prasmę, pamirštamas tikėjimas, o juk būdavo sakoma, kad vaikas po krikšto tampa mielesnis, tarsi šventas.

Anksčiau gyvavo tradicija pakrikštyti kūdikį kuo anksčiau, per kelias dienas nuo jo gimimo. Į bažnyčią jį veždavo tik krikšto tėvai, o lydėdavo gimdymą priėmusi bobulė.

Ar žinote, kad anksčiau gyvavo tradicija pakrikštyti kūdikį kuo anksčiau, per kelias dienas nuo jo gimimo? Ir į bažnyčią jį veždavo tik krikšto tėvai, o lydėdavo gimdymą priėmusi bobulė, nes mama paprastai dar būdavo po gimdymo nevisiškai atsigavusi ir su kitais artimaisiais pakrikštyto vaikelio laukdavo namuose. Sakysite, kam ta skuba? Seniau tokias tradicijas lemdavo pats gyvenimas, nes dar iki praėjusio amžiaus vidurio kūdikių mirtingumas buvo gana didelis, tad skubėta pakrikštyti, kad aplinkybėms nepalankiai susiklosčius dangų pasiektų mažas angelėlis, o ne nekrikštas. Daug tradicijų buvo susiję su vaikelio išlydėjimu į bažnyčią, pavyzdžiui, į vystyklus buvo beriama druskos, kad vaikas nebūtų nužiūrėtas, be to, dedamas ir pinigėlis – kad būtų turtingas ir laimingas.

TAIP PAT SKAITYKITE: Arbatos gėrimo tradicijos: ir gyvenimo filosofija, ir būdas atsipalaiduoti

Krikštatėvių vaidmuo buvo vienas svarbiausių, nes jie tampa tarsi antraisiais tėvais, kurie turėtų rūpintis vaiko tikėjimu, auklėjimu, o jei tėvus ištiktų nelaimė, turėtų netgi krikštavaikį užauginti. Todėl neatsitiktinai krikštatėviais tapdavo patys artimiausi žmonės, dažniausiai – giminaičiai. Tradiciškai jau nuo ruošimosi krikštynoms pradžios krikštatėviai turėdavo tam tikrų pareigų. Pavyzdžiui, krikštamotė prisideda renkant krikšto drabužėlius, krikšto žvakę, rūpinasi tortu. Na, o krikštatėvio pareiga – paaukoti bažnyčiai už krikštynas. Tačiau, žinoma, šiais laikais viskas priklauso nuo vaiko artimųjų ir krikštatėvių tarpusavio susitarimo.

Kad krikštynos būtų prasmingesnės, ir šiais laikais žaidžiami įvairūs žaidimai, pavyzdžiui, spėjamas vaiko charakteris, ant popieriaus lapelių surašant būsimas geras savybes. Taip pat mėgstama visiems drauge kurti pasaką ar rašyti linkėjimus, ar laiškus, kuriuos vaikui bus leista perskaityti, pavyzdžiui, būnant aštuoniolikos. Krikštynų proga ir šiais laikais kartais sodinamas medelis, pavyzdžiui, obelaitė.

Dovanojimo džiaugsmas

Nuo seno išlikęs paprotys per krikštynas dovanoti simbolines dovanas. Nors jos ir neturi jokios didesnės vertės, yra svarbios dėl savo simbolinės reikšmės. Tai krikštavaikio dovanų kraitelis. Tokį paprastai paruošdavo krikšto tėvai. Į atskirus maišelius buvo įdedama:

  • gabalėlis duonos, kad visad valgyti turėtų;
  • pinigėlis bei adata su siūlu, kad turėtų kuo apsirengti;
  • kruopų, kad gyvenimas būtų sotus;
  • cukraus, kad netrūktų saldumo;
  • muilas ir lininis rankšluostis, kad būtų švarus ir tvarkingas;
  • česnako skiltelė, kad apsaugotų nuo piktųjų dvasių;
  • šermukšnio šakelė – nuo nužiūrėjimo;
  • vilnonės kojinės, kad sveikas būtų;
  • angeliukas, kad angelas sargas visada globotų.
Fotolia nuotr./Dovanėlės krikštynų proga
Fotolia nuotr./Dovanėlės krikštynų proga

Krikštatėviai dažniausiai ne tik sukrauna tokį kraitelį, bet dovanoja ir didesnes dovanas. Populiariausios jų – gravituoti sidabriniai šaukšteliai, auksiniai kryželiai, angeliukai, nuotraukų albumai ar papuošalų dėžutės. Ne vienas suaugęs žmogus ir dabar dar turi tėvų saugotą tokią dėžutę, į kurią vėliau dedami ir laikomi visi ypatingi daiktai, pavyzdžiui, nukirpta pirmoji plaukų sruoga, pirmasis iškritęs dantukas, Komunijos kryželis ar kitoks papuošalas.

DAUGIAU SKAITYKITE: Kokia energija vaikus apdovanoja jų gimimo diena

Ar esate girdėję apie tokias tradicijas?

  • Verta išsaugoti vaiko krikšto drabužėlį kitam šeimos vaikui. Nuo seno buvo manoma, kad jei visi šeimos vaikai bus pakrikštyti su tais pačiais marškinėliais, gyvenime jie gerai sutars.
  • Krikšto tėvais kviečiami tik dori sąžiningi žmonės, nes vaikas esą bus panašus į juos.
  • Krikšto tėvai per krikštynas turi sėdėti susiglaudę, antraip vaiko dantys bus reti. Be to, jie negali pyktis, pernelyg daug kalbėti, iš ko nors stebėtis, nes užaugęs vaikas gali turėti neigiamų savybių.
  • Krikštamote negalima kviesti nėščios moters, nes tokiu atveju tiek jos nešiojamą, tiek krikštijamą vaiką gali ištikti nelaimė.
  • Sakoma, kad berniukas užaugęs bus panašus į savo krikšto tėvą, o mergaitė – į savo krikšto mamą, tad renkant krikštatėvius labai verta atsižvelgti į jų asmenines savybes.
  • Krikšto žvakę reikia saugoti visą gyvenimą. Ji palydi ir einant priimti pirmosios komunijos, ir per kitus bažnytinius sakramentus. O baigiama deginti prie mirusiojo karsto.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Ji24.lt