Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Mildos istorija. „Vieną kartą Paryžiuj... Susitiko vedusio vyro meilužė ir gėjus“

Eifelio bokštas
„Shutterstock“ nuotr. / Eifelio bokštas
Šaltinis: Ji24.lt
0
A A

Šie du paklydę žmonės susitiko Paryžiuje. Vedusio vyro meilužė ir šeimos pasmerktas gėjus. Šiame mieste jie išsigydė savo sielos žaizdas ir užmezgė nuoširdžią draugystę. Apie tai pasakoja istoriją konkursui „Vieną kartą Paryžiuj...“ atsiuntusi mūsų skaitytoja.

Sėdėjau jaukioje Paryžiaus kavinukėje ir gūžiausi iš mane apėmusio nejaukumo ir nevilties. Jaučiausi klaikiai. Aplink buvo šypsenų nutvieksti veidai, stilingos moterys, banalios įsimylėjėlių porelės. Išsigandau, kad netrukus nebesutramdysiu ašarų, ir slėpdama akis nudūriau jas žemyn. Prie grakštaus vienos efektingai apsirengusios moters batelio pastebėjau prilipusį kramtomosios gumos gabalėlį.

„Ir aš esu kaip ta kažkieno išspjauta kramtoma guma, ir aš buvau prilipusi ten, kur man visai nederėjo būti. Prilipusi prie svetimo gyvenimo, svetimos laimės“, – šmėstelėjo galvoje mintis. Pajutau, kad ašaros išdavikės jau užplūsta akis. Ir tik viena supratau – reikia greičiau dingti iš čia, kol viešai neapsižliumbiau. Nespėjau.

Prie staliuko netikėtai prisėdęs vaikinas švelniai palietė mano ranką ir prabilo angliškai: „Man atrodo, kad tau, kaip ir man, čia nepatinka. Gal einam pasivaikščioti prie Senos?“

Taip pat skaitykite: 10 sėkmės guru Robino Sharmos gyvenimo pamokų

Įsikibau į jį kaip skęstantis į gelbėjimosi ratą. Mane tiesiog nukryžiavo smalsūs žvilgsniai, kai aš jau verkdama ėjau iš kavinukės su kažkokiu nepažįstamuoju. Nežinau, kas man atsitiko, bet pirmą kartą gyvenime visai svetimam žmogui, springdama ašaromis prie nepakartojamos Senos, išklojau savo istoriją.

Turėjau čia, į meilės miestą Paryžių, atvažiuoti su savo draugu. Tai turėjo būti romantiškas ilgasis savaitgalis su jaukiu viešbučiu Kairiajame krante, su vyno taurėmis bohemiškose kavinėse...

Ruošiausi šiai kelionei gal mėnesį, investavau į drabužinę ir kūną visas mažytes savo santaupas. Nuojauta man kuždėjo, kad šioje kelionėje viskas išsispręs, kad būsiu laiminga. Deja, likus iki skrydžio vos vienai dienai, mano draugas pasakė negalįs vykti, nes susirgo jo žmona.

Taip, taip, taip, jis vedęs, o aš beviltiškai jį mylėjau. Mylėjau ir tikėjausi, kad jis išsiskirs su žmona. Mylėjau ir nenorėjau suprasti, kad jis tik naudojasi manimi. Mylėjau ir sutikau, kad man tektų trumpos laimės akimirkos, nubyrėjusios nuo jo šeimos. Ir į Paryžių atskridau viena... Tik nemaniau, kad čia man bus taip bloga...

Taip pat skaitykite: Meilužė – šeimos narys

Styvas, kuris pasisakė esąs iš JAV, nebandė manęs guosti ar raminti, tik nubėgo nupirkti popierinių nosinaičių ir padėjo nusivalyti išskydusį blakstienų tušą. Papasakojo apie save. Pasak jo, esąs iš gana garsios ir turtingos šeimos. Tos šeimos gėda, nes jis netalentingas muzikantas ir gėjus.

Mes tapom draugais. Styvas kažkodėl mane vadino smilga. Sakė, kad šiaip sau, ne dėl mano plonumo, kad kuriantis dainą apie smilgas.

Kai mama sužinojo apie jo netradicinę orientaciją, ją ištiko infarktas. Tėtis politikas, baiminasi, kad toks sūnelis gali pakenkti jo karjerai. Styvas turi du brolius, kurie jį tikrai myli, bet kartu ir jo gėdijasi. Visa šeima, kaip kalbėjo Styvas, jį myli. Myli ir gėdijasi, todėl nori, kad jis laikytųsi nuo šeimos atokiau. Ir Styvas myli juos visus. Ir kenčia dėl to, kad jie kenčia.

„Tai štai romantiškas savaitgalis Paryžiuje. Vedusio vyro meilužė ir gėjus“, – dramatišku tonu pabaigė savo pasakojimą tas vaikinukas, irgi nevyniojantis žodžių į vatą. Tuomet mes abu iškart prapliupom juoktis. Kvatojomės kaip bepročiai, o stilingi prancūzai mus lydėjo atlaidžiais žvilgsniais. Juoktis šiame mieste tikrai ne nuodėmė, tik rodyti savo skausmą nestilinga.

Tos trys dienos, praleistos Paryžiuje kartu su Styvu, man davė tikrai daugiau nei tas išsvajotas pseudoromantiškas savaitgalis. Bastėmės po siauras gatveles, kavinukėse gurkšnojom kavą, svaigom nuo aukščio Eifelio bokšte...

Ir kalbėjomės, kalbėjomės, kalbėjomės... Mes tapom draugais. Styvas kažkodėl mane vadino smilga. Sakė, kad šiaip sau, ne dėl mano plonumo, kad kuriantis dainą apie smilgas. Kartą susitikti su manim prie Luvro jis atėjo apsvaigęs. Su ironija pasakė, kad esąs ir narkomanas.

Jis palydėjo mane į oro uostą. Prižadėjom vienas kitam – ne, ne draugystę ar kažką panašaus. Aš prižadėjau, kad nutrauksiu bet kokius ryšius su vedusiu vyru. Jis prižadėjo, kad sugrįžęs namo atsiguls į kliniką, bandys atsikratyti priklausomybės nuo narkotikų.

Taip pat skaitykite: Įkvepiančios citatos, kurios išmokys gyventi ir mėgautis šia diena

Mes savo pažadus tesėjom. Baigiau savo purviną meilės romaną. Styvas gydėsi keletą mėnesių. Bendravom trejus metus internetu. Kartais Styvas tiesiog dingdavo. Sužinojau, kad vėl pradėjo vartoti narkotikus.

Prieš keletą mėnesių ant jo „Facebook'o“ sienos pamačiau žodžius: „Prie mamos namų tokios fantastiškos smilgos. Smilga žaliomis akimis Paryžiuje. Man per sunku. Kad aš galėčiau atsiremti į smilgą.“

Mes buvom prižadėję dar kartą kada nors susitikti Paryžiuje. Bet dabar žinau, kad antro karto nebus...


Šis tekstas dalyvauja portalo Ji24.lt ir „Gloria Brandy Black Edition“ rengiamame romantiškų, nuotaikingų, intriguojančių, įsimintinų istorijų konkurse „Vieną kartą Paryžiuj...“.

„L'Occitane“ dovanų čekis.
„L'Occitane“ dovanų čekis.

Trijų geriausių tekstų autoriams atiteks po „Gloria Brandy Black edition“ įsteigtą prizą – 250 Lt vertės „L‘Occitane“ čekį norimai kosmetikai įsigyti.

2015 m. sausio 5 d. (pirmadienį) portale Ji24.lt skelbiame istorijų balsavimą. Dvi geriausias istorijas atrinks Ji24.lt redakcijos sudaryta komisija, o trečiąją istoriją išrinks skaitytojai balsuodami.

Nugalėtojus skelbiame sausio 6 d. (antradienį) portale Ji24.lt.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Ji24.lt