Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Vaida Genytė: „Jau dešimt metų turiu vieną tikslą, gal šįkart pavyks įgyvendinti“

Vaida Genytė
Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr. / Vaida Genytė
Šaltinis: Žurnalas „JI“
0
A A

Atlikėjai Vaidai Genytei metų pabaiga – didžiųjų koncertų metas. Dainininkė džiaugiasi galėdama geras emocijas dovanoti kitiems. O prasidėjus naujiems metams ji su entuziazmu imasi kelti naujus tikslus. Apie vieną jų moteris svajoja seniai ir tiki, kad 2018 metais pagaliau pavyks įgyvendinti.

Kam sako TAIP

Per šventes šeimoje turime įprotį keistis dovanėlėmis. Vieni kitiems dovanojame praktiškus dalykus.

  • Praktiškoms dovanoms. Jau daug metų šventes sutinku scenoje. Tai tapo tradicija (šypsosi). Koncertuodama visada jaučiuosi gerai. Žiemos švenčių kulminacija man – Kūčių vakarienė. Šiemet pirmą kartą – mano namuose. Anksčiau visuomet švęsdavome pas tėvus. Tačiau daugiau nei prieš mėnesį netekau mamos, kuri ir buvo pagrindinė šios šventės organizatorė. Mama visada buvo šeimos jungiamoji grandis. Teoriškai visi žinome, kad neteksime artimųjų, bet kai tai iš tikrųjų nutinka, būna labai sunku. Tada supranti, kad šiame gyvenime viskas taip trapu, kad turime branginti artimuosius, džiaugtis menkiausiomis akimirkomis, kurias praleidžiame drauge. Taigi gyvenimas nestovi vietoje, viskas keičiasi. Pati gyvenu toliau ir džiaugiuosi, kad aplink dar tiek daug artimų žmonių. Per šventes šeimoje turime įprotį keistis dovanėlėmis. Vieni kitiems dovanojame praktiškus dalykus. Pati irgi tokius labiausiai mėgstu. Skanios, kvapnios dovanos visada sukuria teigiamas emocijas.
  • Svajonių kūrimui metų pradžioje. Prasidėjus naujiems metams, visada pasvajoju, ką norėčiau įgyvendinti, ko pasiekti. Jau dešimt metų turiu vieną ir tą patį tikslą – išlaikyti vairavimo teises. Prieš šešerius metus, kad būtų didesnė motyvacija mokytis, net automobilį nusipirkau. Tačiau ir tai nepadėjo – teisių neišlaikiau, bet mano automobiliu džiaugsmingai važinėja šeima. Net nežinau, ko man stinga: pasitikėjimo savimi, valios ar drąsos... Taigi šiais metais vėl turiu tą patį tikslą. Tikiuosi, gal jau dabar pasiseks (šypsosi).
V.Graužinytės nuotr./Vaida Genytė
V.Graužinytės nuotr./Vaida Genytė

  • Saikingam vartojimui. Net per šventes nesu linkusi prisipirkti labai daug maisto. Gaminu tiek, kad užtektų vienam kartui. Gaila maistą išmesti. Visada sakau, kad geriau mažiau suvalgyti, bet kokybiškesnio maisto. Labai mėgstu keptą vištą ar antį, krevetes. Tai mano geidžiamiausi patiekalai. Jie tinka ir kasdieniam, ir šventiniam stalui.
  • Nišinei parfumerijai. Dėl kvepalų esu tiesiog galvą pametusi. Apie šią mano aistrą žino ir šeimos nariai, ir draugai. Namuose turiu labai daug kvepalų buteliukų. Juos perku pati, čekiais apdovanoja ir kiti. Labiausiai mane vilioja nišiniai kvepalai, kurie yra alternatyva masiškai naudojamiems, nes suteikia galimybę būti išskirtiniam. Nišinė parfumerija nėra pavaldi sezoninei madai, todėl jau ne vienus metus su malonumu kvepinuosi mėgstamiausiais – „Portrait of a Lady“ ir „Excentric Molecules“ – kvepalais. Apie aromatus žinau tikrai labai nemažai – neretai net daugiau už pačias pardavėjas iš parfumerijos parduotuvių (šypsosi).

Dėl kvepalų esu tiesiog galvą pametusi. Apie šią mano aistrą žino ir šeimos nariai, ir draugai.

Kam sako NE

  • Pirkimui internetu. Apsipirkimas man – nuotaikos reikalas. Kartais prastai nusiteikus užsukti į parduotuvę labai norisi, o kartais net pagalvoti apie tai negaliu. Visgi turiu pripažinti, kad apsipirkinėjimas dažnai veikia kaip terapija. Tik niekada drabužių nesu įsigijusi internetu. Neįsivaizduoju, kaip galėčiau išsirinkti kokią suknelę. Juk net ir išsimatavus sunku apsispręsti, ar pirkti.
  • Matuotis drabužių nelabai mėgstu, nes tai man – didžiulis darbas. Turiu įdėti labai daug pastangų, kad parduotuvėje išsirinkčiau tinkamus. Matyt, todėl dažniau skubu pas siuvimo meistrę. Drabužio modelį sugalvoju pati. Profesionali siuvėja puikiai įgyvendina mano idėjas, rezultatas paprastai visada džiugina.
  • Tarkuotų bulvių patiekalams. Nesakau, kad jų nemėgstu, atvirkščiai – galėčiau juos valgyti labai dažnai, tačiau jie sunkiai virškinami ir dėl to dažnai būna negera. O daugiau viską valgau, tik saikingai. Ir nesilaikau mitybos režimo. Užkandu, kada noriu. Jokia problema man valgyti anksti ryte arba vėlai vakare. Tikrai nedarau jokios tragedijos, jei ko nors užsigeidžiu kone vidurnaktį. Svarbu – nepersivalgyti!
  • Sportui salėje. Plušėti sporto salėje ir dar griežtai suplanuotu grafiku tikrai – ne man. Labiau mėgstu judrias laisvalaikio veiklas. Mielai vaikščioju parke, važinėju dviračiu ar plaukioju natūraliuose vandens telkiniuose. Na, kartais užsuku ir į baseiną. Tiesa, paauglystėje lankiau aerobiką, patiko, bet dabar jau nenorėčiau lankyti jokio sporto būrelio.
  • Pykčiui. Lietuvoje mane skaudina daug negatyvių reiškinių. Nežinau, kodėl, bet daugelis žmonių – tokie pikti. Gal mūsų, lietuvių, toks jau charakteris – esame niūrūs, linkę viskuo piktintis. Taip pat esame ir pernelyg patiklūs, tikime tuščiais politikų pažadais, pavyzdžiui, patys išsirenkame valdžią ir paskui ant jos burnojame. Begalė konfliktų vyksta kiekvieną dieną. Dėl to nesijaučiu nei gerai, nei saugiai.
  • O gal pernelyg gerai gyvename, kad tiek problemų prikuriame. Juk sunkiomis gyvenimo sąlygomis žmonės labiau susivienija, tampa jautresni vieni kitiems. Norėčiau, kad visi būtume geranoriškesni, atlaidesni, labiau mylintys.

TAIP PAT SKAITYKITE: Kristupas Krivickas: „Tradicijos padeda būti geresniais žmonėmis“

Žurnalas „JI“
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Komentarai
Parašykite atsiliepimą apie Ji24.lt