Levandų ūkį plėtojanti Giedrė: „Provanso atmosferą kuriame Lietuvoje“

Giedrė Jankūnienė
Autorius: Aurelija Aleknaitė
Publikuota: 2019-06-29 09:16
Giedrę Jankūnienę vasaros dienomis galima sutikti Biržų rajone, Mockūnų kaime, kur yra jos levandų ūkis. „Šie augalai tiesiog pakeri, jie turi ypatingo žavesio“, – sako moteris, jau aštuntus metus auginanti levandas ir vis plečianti su jomis susijusią veiklą. Vasara – ūkyje pats darbymetis: reikia prižiūrėti derlių, jį nuimti, vesti edukacijas, gaminti produkciją.

Seniau matytos paveiksluose, kine, apie jas girdėta iš pasakojimų tų, kurie lankė Prancūzijos Provansą. Dabar levandos vis labiau skinasi kelią į dažno sodininko erdvę. Jų galima įsigyti beveik kiekviename prekybos centre ar turguje. Vis dėlto reikia mokėti auginti šiuos augalus ir panaudoti jų teikiamas gėrybes – neįgudusiam augintojui šių žinių trūksta, nors iš tikrųjų nėra nieko sudėtingo. Giedrė papasakoja, kuo ypatingos levandos, kokios jų gydomosios savybės ir ką iš jų galima pasigaminti patiems, o jei nepavyks, tuomet kviečia apsilankyti jos ūkyje ir ne tik pasigrožėti beribe mėlyne, bet ir pasisemti žinių.

„Levandų kvapas žinomas visiems. Iš jų išgaunamas eterinis aliejus, kuris yra universalus, labai plačiai naudojamas. Galima sakyti, kiekvienas privalėtų turėti jo savo vaistinėlėje, nes tai – pirmoji pagalba nusideginus ir ugnimi, ir saulėje: juo tinka patepti žaizdas, jis padeda nesusidaryti pūslėms ir greitina žaizdų gijimą. Aišku, levandos žinomos ir dėl raminamųjų, atpalaiduojamųjų, miegą ir virškinimą gerinančių savybių. Jų galima dėti net į maistą kaip prieskonį, tinka mėsos, ypač žvėrienos patiekalams gardinti“, – intriguoja levandų ūkio savininkė Giedrė ir pradeda pokalbį apie magišką augalą.

Paskatino sesuo

„Žinoma, ūkį pradėjome auginti ne iš karto“, – juokiasi Giedrė, prisiminusi pirmuosius žingsnius. Pirmiausia moteris susidomėjo hidrolatais, natūralia kosmetika, eteriniais aliejais, o tik vėliau – levandomis. Tačiau jau tada, prisimena, darželyje jų augo ir atsirasdavo vis daugiau. Ji žavėjosi šių gėlių skleidžiamu kvapu, grožėjosi jų žiedais – moteris neslepia, kad jų magija yra ypatinga. Išmokusi įvairių augalų hidrolatų gamybos paslapčių, pradėjo auginti ir daugiau levandų. Vis dėlto pati idėja užsodinti didesnį lauką kilo Giedrės sesei. „Ji, pavažinėjusi po Provansą, pasigrožėjusi laukais, tiesiog paklausė, kaip atrodytų visas laukas, apsodintas levandomis. Ir tada nusprendėme jų pasodinti daugiau“, – spontanišką sprendimą prisiminė moteris.

Tiesa, šiuo metu Giedrės auginamas levandų laukas nėra itin didelis – apie 40 arų, o pirmosios eilės pasodintos maždaug prieš aštuonerius metus. „Iškėlėme levandas iš gėlyno, išmėginome įvairius jų dauginimo būdus, šiek tiek nusipirkome iš sodininko. Vėliau pradėjome eksperimentuoti, išbandėme įvairias sėklas. Mūsų lauke yra keturių atspalvių levandų. Kvapams kurti tinka įvairių rūšių mišinys, jų derinys padeda sukurti nepaprastą aromatą“, – gero levandų kvapo paslaptį išduoda Giedrė.

Darbo reikia įdėti nemažai – juk būtina viską suspėti: ir pasodinti, ir prižiūrėti, ir nuskinti, rudenį – nupjauti. O kur dar edukacinės ūkio veiklos, įvairių produktų gamyba iš levandų, prekiavimas sukurtais gaminiais. „Be abejo, levandų grožis atperka visą darbą, vargą, kurį reikia skirti. Būna, vakare po darbo einu ir grožiuosi, ir tai padeda pailsėti, nusiraminti, atsipalaiduoti – tai yra levandų galia“, – šių augalų žavesiui iki dabar negali atsispirti ūkio savininkė.

Vertintos bajorų

Anksčiau moterys savo darželiuose augindavo ir puoselėdavo rūtas ir kitus augalus. O dabar atėjo levandų laikas. Kai kas galvoja, kad tai – trumpalaikė mada ir perdėtas dairymasis svetur. Tačiau Giedrė patikina, kad Lietuvą šie augalai pasiekę kur kas seniau, nei visi juos pradėjo auginti. „Lietuvoje levandos rimtai auginamos kokį dešimtmetį. Tačiau nemanyčiau, kad jos atsirado tik dabar. Mes ir pačios jau prieš maždaug dvidešimt metų jų auginome“, – prisimena ūkio savininkė.

Ji pasakoja, kad įvairiuose istoriniuose šaltiniuose teigiama, jog per pirmąją nepriklausomybę botanikos sode jau augo levandų, kuriomis buvo galima pasigrožėti, pasimėgauti jų skleidžiamu aromatu. „Kiek domėjausi, levandos jau mėgtos mūsų bajorų, kurie statydavo prancūziško stiliaus dvarus, o prie jų, aišku, būdavo įrengiami prancūziški sodai. Šiuose, be abejo, augdavo rožių ir levandų. Tie, kurie gyveno aplink tuos dvarus, tikrai turėjo levandų ir savo darželiuose. Galbūt kitaip vadino, gal jų pavadinimo tiksliai neištardavo, tačiau apie jas tikrai žinojo“, – nė neabejoja Giedrė ir sako, kad tai nėra tik dabar Lietuvoje išpopuliarėjusios gėlės.

Moteris sako pažįstanti seną žolininkę, kuriai jau daugiau nei 80 metų. Jos močiutė augino levandas ir daug ką iš jų gamindavo. „Vadinasi, žolininkės jau nuo seno žinojo apie jų naudingąsias ir gydomąsias savybes. Aišku, tai nebuvo labai populiarus augalas, tačiau tikrai naudotas“, – įsitikinusi moteris.

Edukacija – svarbu

Levandų ūkyje veiklos ir darbų – apstu. Čia atvažiavus, galima ne tik pasigrožėti mėlynais laukais ir pasisemti gamtos teikiamos energijos. Iš ūkio lankytojai išvažiuoja papildę žinių bagažą apie tai, kur pritaikyti, kaip naudoti levandas. G. Jankūnienė taip pat pastebi tai, kad Lietuvoje trūksta informacijos apie šias gėles.

„Rengiame įvairius užsiėmimus. Pagrindiniai yra tie, per kuriuos žmonėms siūlome plačiau sužinoti apie levandas. Matome, kad tikrai trūksta edukacijos apie tai, kuo šis augalas naudingas ir kodėl reikalingas, todėl pristatome, kaip levandas naudoti, kodėl jos yra veiksmingos. Siūlome pažintinę edukacinę programą „Nuo sėklos iki produkto“. Levandas užsiauginame patys iš savo sėklų, jokios žaliavos neparduodame ir neišmetame, nes ją panaudojame gaminiams. Esame įsitikinę tuo, kad kosmetika iš gamtos, natūralumas aplinkoje, buityje, sveikatos srityje susijęs su augalais“, – gėrybėmis iš gamtos skatina naudotis levandų ūkio savininkė. Galima užsisakyti tokias edukacijas grupėms, norintieji apsilankyti levandų ūkyje turi galimybę tai padaryti visą vasaros sezoną.

Daugelis galvoja, kad levandos – moteriški augalai, tačiau Giedrė skuba pataisyti. „Jų kvapas daug kam tinka, neerzina. Netgi kai kurie vyrai labai mėgsta jų aromatą, pas mus tikrai lankosi ir vyrai. Jie domisi, jiems patinka šių gėlių kvapas, jie naudoja levandų hidrolatą nusiskutę ir taip drėkina, nuramina odą. Tikrai yra vyrų, suprantančių, kas yra natūralumas, nauda“, – mitus neigia pašnekovė.

Vis dėlto G. Jankūnienė priduria, kad ūkis – ne tik levandų laukai, bet ir visa kuriama provansinė aplinka, prancūziškas sodas. „Džiaugiamės pirmaisiais gausiais damaskinių rožių žiedais. Kurdami aplinką, didiname sodą ir tai atima daug jėgų, laiko, tačiau džiaugsmas – begalinis“, – entuziazmu trykšta pašnekovė.

Universalus ir nereiklus augalas

Paklausta, kokių produktų ūkyje gaminama iš auginamų levandų, Giedrė vardija nesustodama – rodos, iš šių augalų galima gaminti kone viską, ką tik sugalvoji. „Pagrindiniai mūsų gaminami produktai yra levandų hidrolatas, arbatos maišeliai, žvakės su eteriniais aliejais, lūpų balzamai, kvėpikliai, muilai, o šįmet siūlome ir naujovę – medų su levandomis“, – vis besiplečiančia produkcijos pasiūla džiaugiasi pašnekovė. Be to, ūkyje galima paragauti išskirtinės jaunų levandų lapelių arbatos – ji ypatingo skonio ir aromato, jos išgėrus iškart pasijuntama tarsi Prancūzijos Provanse.

„Tie, kurie paragauja, iškart ją pamėgsta“, – susižavėjimo, kad iš levandų galima pagaminti kone bet ką, neslepia G. Jankūnienė. Net jei turite vos kelis levandų kupstelius, kaip sako Giedrė, jau galite iš jų susikurti savo gaminių. Tai – ir pramoga, ir nauda. „Tikrai galima prisidžiovinti ir pasigaminti puošnių puokštelių, kurios atrodys labai dekoratyviai, levandas galima naudoti arbatai kaip prieskonį, nors tai mums dar neįprasta, verta jų įsipilti į maišelius ir pasidėti, pavyzdžiui, miegamajame ar spintoje, – iš jų sklis malonus kvapas. Iš tikrųjų, levandos – universalus augalas, nes net turint nedidelį jų kiekį, jas galima panaudoti vertingai“, – aiškina ūkio savininkė.

Moteris prasitaria, kad levandos nėra tokios reiklios, kaip daugelis įsivaizduoja, nes gali atlaikyti net didelius karščius, kurie vasaromis vis dažnesni. „Pagrindinis mūsų patarimas – sodinti saulėtoje vietoje, taip pat svarbu, kad žemė nebūtų rūgšti ir kad neužmirktų, būtų šiek tiek laidi. Jei žemė sunkesnė, reikėtų įmaišytų tokios, kuri palengvintų“, – patarimus dalija pašnekovė.

Beje, ji akcentuoja tai, kad laistyti šiuos augalus reikia tik tol, kol jie prigyja, o paskui lieka tik stebėti, kokie orai, ir pagal tai laistyti. Iš tikrųjų levandos mėgsta karštą, saulėtą orą – tada sukaupia daugiau kvapo. „Praėjusią vasarą visi dejavo, kad sausra nualino laukus, pražudė derlius, o mes džiaugėmės, nes levandoms toks oras labai patiko. Beveik nelaistėme jų“, – prisimena ūkio savininkė.

Tie, kuriems norisi gražių ir ryškių žiedų, stengiasi augalus pamaitinti trąšomis, tačiau Giedrė pataria jomis nepiktnaudžiauti. „Tręšti reikia saikingai, nes pertręšus levandos užaugins mažai žiedų, o tai juk nedžiugina nė vieno. „Žinoma, jei norite gražių krūmelių, būtina genėti, formuoti, rudenį nukirpti žiedus iki lapų, pavasarį stebėti, kaip levandoms pavyksta atsigauti. Kitaip tariant, turite stebėti, kad suprastumėte, ko augalams reikia, kaip jie jaučiasi“, – tikina Giedrė ir priduria, kad, norint užauginti tikrai gražių ir malonų aromatą skleidžiančių levandų, reikia trupučio meilės ir rūpesčio.