Maisto ekspertai: ką įdėti vaikui į mokyklą, o ko ne?

Užkandžiai pertraukos metu / 123RF.com nuotr.
Autorius: Laura Kešytė
Publikuota: 2019-09-16 08:00
Gaminti sveiką, skanų ir įvairų maistą – užduotis ne iš lengvųjų, o, ypač vaikui, kuris neretai yra išrankesnis nei suaugęs. Kaip kūrybiškai pažvelgti į moksleivio valgiaraštį, o kartu ir padėti vaikui pažinti savo meniu?

Klausiame restoranų šefės ir maisto ekspertės Aidos Matulevičiūtės.

Aida Matulevičiūtė/ Asmeninio archyvo nuotr.
Aida Matulevičiūtė/ Asmeninio archyvo nuotr.

Aida, ką būtina žinoti, ruošiant vaikui maistą į mokyklą?

– Pirmiausia svarbu išsiaiškinti, ar mokykla suteikia galimybę maistą pasišildyti. Jeigu ne, tuomet reikėtų rinktis tik tuos patiekalus, kurie gerai išsilaiko, veikiant skirtingų aplinkos temperatūrų poveikiui, ir gali būti valgomi ir šalti.

Labai tinka visi rauginti, fermentuoti produktai, aišku, jie turi kvapą, tad ne visada gali būti laikomi uždarose patalpose. Žinoma, gyvūninis maistas patenka į didesnę rizikos zoną, tačiau nesakau, kad reikėtų rinktis tik augalinį. Vaikams reikia įvairovės.

Galite maišyti įvairias viso grūdo kruopas, rudus ryžius, ruošti juos su vis skirtingais priedais – mėsa, žuvimi, troškiniu, – ir niekada nepritrūksite įvairovės.

Taisyklė, kurios būtina laikytis – maistas, kurį vaikas nešasi į mokyklą, turi atitikti maitinimo aprašą.

Tinka ir įprasti patiekalai, kuriais maitinatės namuose, jeigu jie yra paruošti sveikai. Kotletus, blynus ar netgi sausainius galima maišyti su viso grūdo miltais, geresnės žuvies gabalėlį patroškinti grilyje ar orkaitėje kartu su šakninėmis daržovėmis.

Taisyklė, kurios būtina laikytis – maistas, kurį vaikas nešasi į mokyklą, turi atitikti maitinimo aprašą. Pavyzdžiui, saldintame produkte turėtų būti ne daugiau kaip 5 proc. cukraus, o 100 g paruošto maisto – 1 g pridėtinės druskos.

Vienų mokymų su virėjais metu darėme eksperimentą – pagaminome viską be pridėtinės druskos, ir, žinote, ką? Beveik visiems suaugusiems maistas išties patiko! O vaikai dar greičiau pripranta prie pokyčių nei suaugusieji

Taip pat negalima neštis rūkytų gaminių, produktų, kurių sudėtyje yra hidrintų riebalų, gmo, pridėtinių konservantų. Būna, dalis tėvų savo vaikams deda į mokyklą saldainių ir kitų neleistinų produktų. Tai yra ypač nesąžininga kitų vaikų atžvilgiu. Todėl kitų vaikų tėvai piktinasi, ir mokyklos nenori įsileisti tokio maisto.

Kaip gaminti, žinant, kad vaikai mokykloje maistu dalinsis?

– Teoriškai reikėtų vengti maisto dalinimo. Kai vaikas ateina į mokyklą su savo maistu, atsakingi tampa tėvai, o ne mokykla. Vadinasi, apsinuodijimo, maisto sukeltos alerginės reakcijos atveju atsakomybė tenka jiems.

Žinoma, dažniausiai dabar vaikai jau ir patys žino, ko negali valgyti. Tačiau visiems pravartu žinoti ES įtvirtintų 14-kos potencialių alergenų sąrašą. Tarkime, kai kurie tėvai į vaiko dėžutes įdeda ranka rašytą sąrašą, nurodydami kiekvieno patiekalo sudėtį ir juose esančius alergenus, jei tokių yra.

Kai vaikas ateina į mokyklą su savo maistu, atsakingi tampa tėvai, o ne mokykla.

Toks meniu aprašymas – labai naudingas ir pačiam vaikui. Jį skaitydamas kasdien vaikas mokosi atpažinti skirtingus maisto produktus, suprasti, kokie skoniai jam labiau patinka.

Galima eksperimentuoti, ruošiant mėgiamus patiekalus su skirtingais ingredientais, pagardais, sveikesniu būdu, kad tai būtų ne tik skanu, bet ir vertinga.

Pradinuko valgiaraštis / 123RF.com nuotr.
Pradinuko valgiaraštis / 123RF.com nuotr.

Klausiame „No Plastic World“ vadovės Rasos Butkevičiūtės.

Rasa Butkevičiūtė/ P. Rakštiko nuotr.
Rasa Butkevičiūtė/ P. Rakštiko nuotr.

Ką svarbu žinoti apie indus, kuriuose laikome vaikų maistą?

– Daugelis jau žino, kad negalime šildyti maisto plastikiniuose induose, nes kaisdamas plastikas į maistą išskiria mūsų organizmui itin kenksmingas medžiagas. Manau, kad ilgainiui mūsų virtuvėje tokių indų turėtų nelikti.

Dabar madinga neštis savo maistą daugkartiniame maišelyje, ant kurio galima paišyti, ar turėti gertuvę su vandeniu.

Šiandien turime jau ne vieną natūralią alternatyvą plastikui, pavyzdžiui, silikonius maišelius. Silikonas yra netoksiškas, bekvapis, jį galima perdirbti. Silikoniniai indai yra atsparūs temperatūros pokyčiams, todėl juose saugu maistą ne tik laikyt, bet šaldyti ar šildyti.

Verta paminėti ir vaško drobeles bei suyrančias bio pakuotes. Tai – sveika ir saugi alternatyva vienkartiniams maišeliams, kurie, kaip ir vienkartiniai plastiko gaminiai, daro neatlygintiną žalą gamtai.

Silikoniniai maišeliai/ „Stasher“ nuotr.
Silikoniniai maišeliai/ „Stasher“ nuotr.

O ar vaikams lengva perimti tokias alternatyvas?

– Pokyčius vaikai perima greičiau už mus. Beje, dabar madinga neštis savo maistą daugkartiniame maišelyje, ant kurio galima paišyti, ar turėti gertuvę su vandeniu. Sprendžiu pagal savo dukrą, kuriai trylika metų (šypsosi).

Pastebiu, kad ir jauniausiai kartai dabar svarbu, ar jų turimas daiktas neša kažkokią žinutę, kaip jis keičia pasaulį, galiausiai, kuo jis ypatingas.

Ji24.lt