Paslaptingoji Islandija: ištroškusiems kitokių atostogų

Islandija / „Scanpix“/„Caters News Agency“ nuotr.
Autorius: Ji24.lt
Publikuota: 2019-06-10 10:44
Visi puikiai žino, kad Islandija – iš žemės gelmių trykštančių srovių šalis. Tačiau, ar žinojote, kad bendrinis žodis „geizeris“ kilo iš Islandijoje esančio Geysir kaimelio vardo, kur iš žemės karštosios srovės trykšta kas penkios minutės? Sužinokime dar daugiau apie šią unikalią šalį.

Neturi įprastų pavardžių

Saloje-valstybėje, apsuptoje šiaurės Atlanto vandenyno, gyvenantys islandai neturi mums įprastų pavardžių. Vaikas, gimęs Islandijoje, gauna vieną ar du vardus bei tėvavardį (išskirtiniais atvejais motinos vardą). Tėvavardis susidaro iš tėvo vardo ir galūnės son(sūnus) arba dottir (duktė). Pavyzdys: Atli Snær Keransson, kai Atli yra pirmas vardas, Snær – antras vardas, o Keransson – tėvavardis. Mergina gautų Keransdottir tėvavardį.

Nors pavardžių sistema labai paprasta, tačiau vaikui išrinkti vardą kur kas kebliau. Pasirodo, Islandijoje norint vaiką pavadinti šalyje nepaplitusiu, negirdėtu vardu, reikia kreiptis į specialiai šiems klausimams spręsti įsteigtą Islandijos vardų komitetą.  Jei visgi norimas vardas bus pripažintas netinkamu, tėveliams teks iš naujo sukti galvą.

Kitaip nei visame pasaulyje, Islandijoje nėra abiem lytims tinkančių vardų – tik vyriški arba moteriški. Visame pasaulyje nuskambėjo istorija, kai penkiolikmetė Blaer Bjarkardottir per teismus išsikovojo teisę vadintis vardu, kurį jai davė mama. Iki tol visuose oficialiuose dokumentuose islandė buvo vadinama „mergaite“, nes jos vardas esąs netinkamas, vyriškas, reiškiantis „lengvas vėjelis“.

Geizeris/ Hveriro sala Islandijoje / 123RF.com nuotr.
Geizeris/ Hveriro sala Islandijoje / 123RF.com nuotr.
Apie banginių medžioklę nekalba

Islandija – puikiai gyvenanti šalis. Jau kone šimtą metų naudoja atsinaujinančių gamtinių išteklių energiją bei itin pelningai vysto turizmą. Net seniausias islandų pragyvenimo šaltinis – banginių medžioklė – sėkmingai buvo nukreiptas ir į banginių stebėjimą. Ilgainiui smalsuolių, atvykstančių pažiūrėti į didžiausius žinduolius, sunešamos lėšos ėmė viršyti gaunamas iš vis labiau ribojamos milžiniškų jūros gyventojų medžioklės. Beje, nuvykus į Islandiją patariama negvildenti dviejų temų – ekonomikos ir visame pasaulyje smerkiamos, tačiau Islandijoje vis dar vykdomos banginių medžioklės.

Darbšti tauta

Islandai gerai gyvena ne tik dėl dėkingos salos vietos ir reljefo ypatumų, jie labai darbšti tauta. Turistus dažnai stebina parduotuvėse ar degalinėse dirbantys paaugliai, nes Islandijoje oficialiai dirbti galima jau nuo 15 m. Jaunimas mielai dirba po pamokų, savaitgaliais ir atostogų metu. Kai sunkiai tempiate paskutines valandas iki darbo dienos pabaigos, prisiminkite, kad Islandijoje darbo savaitė trunka ilgiau nei bet kurioje kitoje Europos valstybėje – net 43,5 val.

Haukadalur slėnis Islandijoje / 123RF.com nuotr.
Haukadalur slėnis Islandijoje / 123RF.com nuotr.

Muziejus suaugusiesiems

Kaip sakėme, turizmas šioje šalyje puikiai organizuotas ir islandai nesikliauja vien gamtos grožiu, kurio pamatyti atvyksta ekskursijos iš tolimiausių pasaulio kampelių. Štai prieš dvidešimt metų buvo įkurtas analogų pasaulyje neturintis Falų muziejus. Viskas prasidėjo tada, kai muziejaus įkūrėjui prieš 50 m. buvo padovanotas jaučio lytinis organas. Nuo tada jis nutarė kolekcionuoti panašius eksponatus ir 1997 metais įkūrė muziejų, kuris dabar sutraukia tūkstančius lankytojų.

Muziejuje galima pamatyti 280 įvairiausių gyvūnų rūšių penių. Kadangi ir šiandien didžioji dauguma islandų tiki mistinėmis būtybėmis – elfais ir troliais, muziejuje esama ir jų pavyzdžių.

Kai kurie eksponatai yra žmogaus ūgio – net 170 cm siekiantis mėlynojo banginio pasididžiavimas ir vos 2 mm graužiko, kurį įžiūrėti galima naudojantis didinamuoju stiklu. Netikėčiausia tai, kad muziejuje yra ir vienintelis žmogaus lyties organas, priklausęs 95 metų islandui. Senukas šį eksponatą muziejui užrašė testamentu...

Islandijos gamta / Asmeninio archyvo nuotr.
Islandijos gamta / Asmeninio archyvo nuotr.

Talentingi žmonės

Statistikos duomenimis kas dešimtas islandas per gyvenimą parašo bent vieną knygą, daugelis užsiima tapyba, o muzikantai „Sugur Ros“, Bjork, „Mum“, „Gus Gus“ puikiai žinomi visame pasaulyje. Nenusileidžia ir sportininkai. Islandija dalyvauja visų populiariausių komandinių sporto šakų – krepšinio, futbolo, rankinio – didžiausiuose čempionatuose. Šaliai, kurioje vos per 300 tūkst. gyventojų, tai kone fantastiški pasiekimai. Islandai juokauja, kad menui juos įkvepia aplinka, kurioje gyvena – nepaprastai graži gamta ir magiškos Šiaurės pašvaistės. Na, o sportas puikiausias užsiėmimas baltųjų naktų metu, kai sudėti akių tiesiog nepavyksta.

Islandija / 123RF.com nuotr.
Islandija / 123RF.com nuotr.

Faktai ir skaičiai

  • Vidutiniškai kas ketverius metus Islandijoje išsiveržia ugnikalnis.
  • Islandai neturi tikrų miškų ir nėra akyse matę uodo.
  • Telefono knygoje islandai rikiuojami pagal vardus, o ne pavardes.
  • Šalyje nėra nė vieno restorano „McDonalds“, bet „Coca-Colos“ išgeriama labai daug.
  • 2010 m. Islandijoje uždrausti striptizo klubai.
  • Islandija buvo viena paskutinių vietų pasaulyje, kur apsigyveno žmonės.
  • Didžioji populiacijos dalis (daugiau kaip 60 proc.) gyvena sostinėje Reikjavike.
  • Išvertus iš islandų kalbos, „island“ – reiškia „sala“.
  • Lietuviai – antroji pagal dydį tautinė mažuma Islandijoje. Daugiau atvykėlių yra tik iš Lenkijos.
  • Islandai – vieni ilgiausiai gyvenančių žmonių pasaulyje.
Islandija / 123RF.com nuotr.
Islandija / 123RF.com nuotr.
Ji24.lt

Naujausi straipsniai