Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Erkės bunda. Kaip saugosimės?

Erkės
Fotolia nuotr. / Erkės
Šaltinis: Ji24.lt
0
A A

Pavasariop krypstantys vis malonesni orai – gera žinia ne tik mums, per žiemą išsiilgusiems šilumos. Tai, deja, signalas pabusti ir erkėms, kurios vos atkutusios būna ypač alkanos, piktos ir kibios.

Į ataką erkės kyla jau kovo mėnesį. Aukų jos tyko ne tik miškuose, bet ir parkuose, vejose šalia namų. Dažnas, radęs įsisiurbusią erkę, netgi negali įvardyti, kur ji galėjo prikibti: regis, nesilankyta jokioje vietoje, kur galėtų būti šių agresyvių gyvių, dažnai platinančių Laimo ir erkinio encefalito ligas.

Nuo erkinio encefalito galima skiepyti vaikučius nuo vienerių metų. Išskirtiniais atvejais gydytojas gali rekomenduoti paskiepyti ir kūdikius.

Nuo Laimo ligos apsaugos nėra. Nuo erkinio encefalito ir jo sukeliamų padarinių, dažnai suniokojančių sveikatą visam gyvenimui, apsisaugoti tikrai galima.

„Erkinis encefalitas – dažniausia Lietuvoje ūminė virusinė centrinės nervų sistemos infekcija“, – sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja infektologė G. Gaižutytė. Dalis ja susirgusiųjų pasveiksta. Dalis, deja, miršta arba visą gyvenimą lieka neįgalūs.

Liga gali tykoti ne tik gamtoje

Lietuvoje erkiniu encefalitu kasmet suserga vidutiniškai 12 iš 100 tūkst. gyventojų.

Ligos sukėlėją per seiles dažniausiai perduoda įsisiurbusi erkė pirmosiomis įsisiurbimo minutėmis. Kadangi įsisiurbimas neskausmingas, beveik pusė susirgusiųjų erkiniu encefalitu teigia nieko net nepastebėję. Lietuva yra endeminė zona erkėms, todėl miškuose, parkuose, sodybose yra didelė tikimybė užsikrėsti. Užsikrėsti erkiniu encefalitu labiausiai rizikuoja tie, kurių darbas ar laisvalaikis susiję su mišku: urėdijų darbuotojai, medžiotojai, gamtoje žygius rengiantys turistai. Dalis žmonių užsikrečia per termiškai neapdorotą karvių, avių, ožkų pieną ir jo produktus.

Vida Press nuotr./Erkė
Vida Press nuotr./Erkė

Pirmieji požymiai – kaip gripo

Gydytoja infektologė G. Gaižutytė sako, kad pirmieji erkinio encefalito simptomai pasireiškia praėjus 3–30 dienų po užkrato patekimo į žmogaus organizmą. „Dažniausiai erkinio encefalito eiga būna pasireiškia dviem etapais. Pirmosios ligos fazės požymiai: karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos skausmai primena gripą. Po jos būna tariamo pasveikimo periodas. Jis trunka apie savaitę. Po to liga vėl atakuoja. Antroji ligos fazė išsivysto apie 30 proc. užkrėstų asmenų, t. y. kas trečiam. Šiuo ligos etapu jau atsiranda centrinės nervų sistemos pažeidimo simptomų“, – sako gydytoja.

Liga palieka pėdsakų visam gyvenimui

Erkinis encefalitas, pažeidžiantis centrinę nervų sistemą, gali pasireikšti trejopai: meningitine, encefalitine ir mielitine formomis.

Meningitinė erkinio encefalito forma diagnozuojama tada, kai nustatomi tik smegenų dangalų pažeidimo požymiai: galvos skausmas, pykinimas arba vėmimas, sprando raumenų sustingimas.

Encefalitinė forma diagnozuojama, kai nustatomas smegenų pažeidimas, sukeliantis ligoniui sąmonės, orientacijos, mąstymo, kalbos sutrikimų, taip pat atsiranda nevalingas drebulys, sutrinka pusiausvyra ir ko­ordinacija, atsiranda traukulių ir kitų nekontroliuojamų sutrikimų.

Trečioji erkinio encefalito forma – mielitinė – pažeidžia nugaros smegenis, nervus ir nervų šakneles. Šios formos encefalitas dažniausiai pasireiškia rankų arba pečių juostos raumenų susilpnėjimu.

Susirgus erkiniu encefalitu, sveikimo periodas trunka apie metus. Beveik 10 proc. erkiniu encefalitu persirgusių asmenų nustatoma sunkių, neįgalumą sukeliančių liekamųjų reiškinių. Dažniausiai visam gyvenimui lieka įvairių formų paralyžius, raumenų silpnumas, drebulys, psichikos sutrikimai. Daugeliui po ligos lieka sutrikusi raumenų koordinacija, kuri gali turėti įtakos kalbai, akių judesiams, gebėjimui ryti, vaikščioti ir kt.

Maždaug 20 proc., tai yra net kas penktam persirgusiam erkiniu encefalitu, lieka vidutinio sunkumo liekamųjų reiški­nių, neigiamai veikiančių gyvenimo kokybę ir darbingumą. Dažniausi – atminties, dėmesio, miego sutrikimai, dirglumas, emocinis nestabilumas, galvos skausmas. Apskaičiuota, kad Europoje nuo erkinio encefalito miršta iki 2 proc. susirgusių šia liga.

Apskaičiuota, kad Europoje nuo erkinio encefalito miršta iki 2 proc. susirgusių šia liga.

Guostis galima tik tuo, kad išgijusiems nuo erkinio encefalito susidaro patvarus ir ilgalaikis imunitetas, pakartotinai šia liga nesergama.

Saugotis privaloma visais prieinamais būdais

Pati efektyviausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai. Gydytoja G. Gaižutytė sako, kad Pasaulio sveikatos organizacija skiepytis nuo erkinio encefalito rekomenduoja tuose regionuose, kur sergamumas didesnis nei 5 atvejai 100 tūkst. gyventojų. Taigi miškingoje Lietuvoje skiepai turėtų būti savaime suprantama apsaugos priemonė.

Susiruošus į gamtą pravartu prisiminti senolių posakį, jog atsargų ir Dievas saugo. Juolab kad tereikia bent jau tinkamai apsirengti: dėvėti šviesius rankas ir kojas dengiančius drabužius, kad galima būtų lengviau pastebėti ropojančias erkes; kelnių galus sukišti į kojines, naudoti repelentus, skirtus odai ar rūbams. Būtina užsidėti galvos apdangalą.

Tose vietovėse, kur daug erkių, rekomenduojama dažnai apžiūrėti visą kūną, įskaitant ir plaukus. Radus įsisiurbusią erkę, ją reikėtų ištraukti pincetu, o odą dezinfekuoti. Neverta panikuoti, jei, pašalinus erkę, odoje lieka straubliukas. Jis viruso perdavimo požiūriu jokio pavojaus nekelia, ilgainiui pats iškris. Kreiptis į gydytoją reikia tik tuomet, jei odoje likęs straubliukas supūliuoja. Tokiu atveju prireiks nedidelės chirurginės intervencijos.

Apdairiems reikia būti ne tik gamtoje. Kaip jau minėta, dalis žmonių erkiniu encefalitu užsikrečia nuo termiškai neapdoroto karvių, ožkų pieno, jo produktų. Renkantis tokius produktus dera pasverti riziką.

Kaip skiepytis, patars gydytojas infektologas

Nuo erkinio encefalito galima skiepyti vaikučius nuo vienerių metų. Išskirtiniais atvejais gydytojas gali rekomenduoti paskiepyti ir kūdikius.

Vaikai nuo 1 iki 16 metų skiepijami vaikams skirta vakcina. Vyresni nei 16 metų skiepijami vakcina, skirta suaugusiesiems. Ja, deja, negalima skiepyti asmenų, alergiškų kiaušinio baltymui.

Kad skiepai būtų veiksmingi, reikalingos kelios vakcinos dozės. Skiepai garantuoja apsaugą nuo erkinio encefalito praėjus 2 savaitėms nuo antrosios dozės suleidimo. „Dar labai svarbu, kad pasiskiepiję nuo erkinio encefalito ne tik apsisaugosime nuo ligos, bet ir išvengsime sveikatą sutrikdančių, visą likusį gyvenimą apsunkinančių liekamųjų reiškinių“, – pabrėžė gydytoja G. Gaižutytė.

Norint pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, dera kreiptis į gydytoją infektologą. Jis paaiškins skiepų seką, aptars galimą šalutinį vakcinos poveikį, jei neturite, išrašys Tarptautinį skiepijimo ir profilaktikos priemonių pažymėjimą.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Ji24.lt