Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ką rodo bendras kraujo tyrimas? Gydytojos komentaras

Kraujo tyrimai
Shutterstock nuotr. / Kraujo tyrimai
Šaltinis: Žurnalas „JI“
0
A A

Sušlubavus sveikatai, skubame į polikliniką. Be pradinės apžiūros, gydytojas gan dažnai skiria atlikti ir bendrą kraujo tyrimą. Vos keli lašai parodo daugiau nei išsamus pokalbis.

Apie kraujo tyrimo svarbą ir jo rezultatus kalbamės su UAB „Antėja“ direktore medicinai gydytoja Dangira Babenskiene.

– Papasakokite, kodėl kraujo tyrimai yra tokie svarbūs.

– Mūsų organizmas nuolat dirba. Ar miegame, ar dirbame, ar ilsimės, jame be perstojo vyksta tūkstančiai įvairiausių biocheminių reakcijų. Jų metu į kraują išskiriama tam tikrų medžiagų. Šių medžiagų pokyčius ir aptinkame atlikę kraujo tyrimus.

Organizmui normaliai funkcionuojant, kraujo parametrai nebūna peržengę leistinų normų. Tačiau kuriai nors jo funkcijai sutrikus ar atsiradus ligai, rodmenys tuoj pat pasikeičia.

Kraujo tyrimai yra labai svarbūs, nes akimirksniu leidžia pastebėti organizmo pokyčius arba pirmąsias ligų užuomazgas. Taigi, atlikus išsamius kraujo tyrimus, galima nustatyti įvairiausius uždegimus, alergijas, kraujo sistemos ligas ir ankstyviausius kitų ligų požymius.

– Ar verta kuo skubiau kreiptis į gydytojus sutrikus sveikatai? Galbūt nereikia panikuoti, nes daugelis negalavimų praeina savaime, be jokio gydymo.

– Mūsų organizmas yra labai protingas – kurį laiką pats kovoja su liga. Būtent todėl gan ilgai susirgę nejaučiame jokių simptomų. Būname darbingi kaip įprastai, jaučiamės sveiki, nors pokyčiai mūsų organizme jau vyksta. Dėl išvardytų priežasčių lėtinių širdies, kraujagyslių, kepenų, inkstų, skydliaukės, onkologinių ligų simptomų paprastai nejaučiame. Tačiau ilgainiui, nusilpus gynybinėms organizmo funkcijoms, išsekus jėgų ištekliams, nelaboji smogia visa galia.

Taip pat skaitykite: Kuo pavojingas žemas kraujo spaudimas?

Liga užklumpa mus, rodos, visai netikėtai, iš pasalų, nes daugelis net neįtariame, kad ji netrumpą laiką tūnojo organizme. Didžiausia problema ta, kad rimtas ligas pajaučiame tik joms įsisenėjus ir atsiradus komplikacijoms: insultui, infarktui, kepenų cirozei.

Onkologinės ligos apskritai nustatomos tik trečios arba ketvirtos stadijos. Jų gydymas yra sudėtingas ir ilgas procesas, o rezultatas kartais būna ne pats geriausias. 

– Vadinasi, kraujo tyrimas parodo ligą, net jei nesijaučiame blogai arba esami simptomai netrukdo užsiimti kasdiene veikla.

– Tikrai taip. Būtent todėl reikia reguliariai tikrintis kraują, bent kas metus atlikti išsamius jo tyrimus. Kadangi kraujo sudėtis ir fizinės savybės gan gerai ištirtos ir nustatytos jų normos ribos, bet koks nukrypimas rodo, kad organizmo veikla sutriko. Negana to, kraujas gali atspindėti tiek viso organizmo, tiek atskirų organų būklę.

Taip pat skaitykite: Kraujo grupė ir seksualinis suderinamumas

Visi žinome, kad ligos būna ūmios ir lėtinės. Ūmios, pavyzdžiui, gripas, pasireiškia tuoj pat ir aiškiai juntamais simptomais. Imame karščiuoti, atsiranda bendras silpnumas, kaulų, raumenų skausmai. Todėl greitai suprantame, kad sergame, ir puolame gydytis. Na, o lėtinės ligos ilgą laiką būna nebylios. Atsiradus pirmiesiems simptomams, liga, deja, jau būna įsisenėjusi... 

Plačiau apie tai, ką galima sužinoti iš kraujo lašo, skaitykite 5-ajame savaitraščio „Ji“ numeryje!

Redakcijos archyvo nuotr./Žurnalo „Ji“ viršelis (5) nr.
Redakcijos archyvo nuotr./Žurnalo „Ji“ viršelis (5) nr.
Žurnalas „JI“
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Ji24.lt