Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kaip nesuklysti ir išsirinkti tikrai sveiką maistą? Pataria mitybos specialistė

Pirkiniai
123rf.com nuotr. / Pirkiniai
Šaltinis: Žurnalas „JI“
0
A A

Vegetariškas sumuštinis, natūralios apelsinų sultys, ekologiškas jogurtas. Valgome jų, kiek širdis geidžia, nes tikime, kad toks maistas mums naudingas. Ar tikrai?

Kas slypi po visais žaliais ekologiškumą žyminčiais lapeliais ir ką turėtų žinoti kiekvienas sveikata ir gera savijauta besirūpinantis žmogus?

Konsultuoja sveikataipalankus.lt įkūrėja, maisto technologė ir mitybos specialistė Raminta Bogušienė.

Kokie yra dažniausi su sveiku maistu susiję mitai?

Jų yra ne vienas. Pavyzdžiui, bet koks veganiškas, vegetariškas, gurmaniškas, ekologiškas maistas dažniausiai laikomas palankiu sveikatai. Tačiau tai nėra tiesa. Tai, kad patiekalas išskirtinis ar be mėsos, nereiškia, kad jame bus nedidelis kiekis druskos, pridėtinio cukraus, naudoti kokybiški riebalai.

VšĮ „Sveikatai palankus“ ekspertė Raminta Bogušienė
VšĮ „Sveikatai palankus“ ekspertė Raminta Bogušienė

Ne mažiau svarbi ir gamybos technologija, t. y. būtina, kad ruošiant patiekalą būtų išsaugotos maistinės medžiagos, jis nebūtų užterštas kancerogeninėmis medžiagomis ir pan. Pervirtas, riebaluose apskrudintas gurmaniškas ar veganiškas patiekalas nėra sveikas.

Dažnai matome užrašus: „sveikesniam gyvenimui“, „iš gamtos“, „natūralus“, „kaimiškas“ ir pan. Tokie teiginiai nėra reglamentuoti ir apibrėžti teisės aktuose, išskyrus sąvoką „natūralus“.

Natūralus gali būti mineralinis vanduo, kvapiosios medžiagos, vaisių ir uogų vynas. Tačiau gamintojai daro viską, kad tik suviliotų pirkėją.

Kaip išsirinkti tikrai sveiką produktą? Į ką atkreipti dėmesį perkant?

Atėjęs į parduotuvę vartotojas turi atsakyti į tam tikrus klausimus.

  • Ar gaminys šviežias ir kokybiškas (įvertinti jo išvaizdą)? Tai visų vienakomponenčių produktų (daržovių, vaisių, uogų, grūdinių kultūrų, šviežios žuvies, mėsos, kiaušinių, pieno produktų, riešutų) vertinimo rodiklis.
  • Ar ilgas sudedamųjų dalių sąrašas? Jei produkto sudėtis begalinė, neverta skaityti – gaminys nėra sveikas ir visų maisto priedų, pažymėtų E raide, jums tikrai nereikia žinoti.
  • Kokia pirma sudedamoji dalis? Pagal ją galima spręsti, ko produkte daugiausia. Pirkdami avižinius sausainius tikitės, kad avižos bus pirma sudedamoji dalis (90 proc. pateiktų rinkoje dominuoja rafinuoti kvietiniai miltai). Nustebsite, kad dažnai ji yra beveik paskutinė. Ar žinojote, kad vos 20 proc. avižų (nuo visų grūdų kiekio) turintis produktas gali būti vadinamas avižiniais sausainiais?
  • Kokie riebalai naudoti? Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad turėtų būti mažinamas iš riebalų gaunamas energijos kiekis, vietoje sočiųjų riebalų reikėtų dažniau vartoti nesočiuosius ir vengti riebalų rūgščių transizomerų (transriebalų). Taip pat nesveiki yra rafinuoti riebalai, nes jie suteikia tik tuščių kalorijų.
  • Kokie maisto priedai? Reikėtų suprasti, kad maisto priedai iš esmės sudaro mažiausią produkto dalį ir ne visi E raidėmis pažymėti priedai yra blogi. Žinoma, vengti reikėtų konservantų, dažiklių, skatinančių vaikų hiperaktyvumą, skonio ir kvapo stipriklių, pavyzdžiui, natrio glutamato (žymimo E621), kuris skatina persivalgymą, ir dirbtinių saldiklių, kurie neturi kalorijų, bet, pastarųjų mokslinių tyrimų duomenimis, yra nutukimo kaltininkai.
  • Koks bendras cukrų, druskos, skaidulinių medžiagų kiekis? Rinkitės tą produktą, kuriame, palyginus su kitais tos pačios maisto produktų grupės gaminiais, mažiausias cukraus, druskos kiekis ir daugiausia skaidulinių medžiagų. Pavyzdžiui, duonoje bendras cukrų kiekis turi būti ne didesnis nei 5 g/100 g, druskos – iki 1 g/100 g, o skaidulinių medžiagų daugiau nei 6 g/100 g. Pridėtinio cukraus kiekis dažniausiai nėra nurodytas, nes to daryti neprivaloma. Taigi riboti reikėtų rafinuoto baltojo, rudojo, nerafinuoto cukraus, medaus, agavų sirupo, net sulčių iš koncentrato ir šviežiai spaustų sulčių (jose gausu laisvojo cukraus) kiekius. Žinoma, meduje ne vien cukrus, jame yra ir naudingų maistinių medžiagų. Tačiau reikia suprasti, kad laisvasis ir pridėtinis cukrus mūsų organizme greitai virsta gliukoze ir patenka į kraują. Kaip greitai gauname energijos, taip greitai jos ir netenkame.

Plačiau apie tai, kas slypi po visais žaliais ekologiškumą žyminčiais lapeliais ir ką turėtumėte žinoti, jei rūpi gera savijauta, skaitykite 2-ajame „Ji“ numeryje.

Redakcijos archyvo nuotr./Žurnalas „Ji“ (2 nr.)
Redakcijos archyvo nuotr./Žurnalas „Ji“ (2 nr.)
Žurnalas „JI“
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Ji24.lt