Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kas jūs – vieversys, pelėda ar balandis? Chronotipas lemia jūsų sveikatą!

Pora
Fotolia nuotr. / Vieversys ar pelėda?..
Šaltinis: Ji24.lt
0
A A

Vieni žmonės rytais jaučiasi pavargę, o vakare gali atlikti visus per dieną susikaupusius darbus. Kiti – atvirkščiai. Ar žinote, kad būtent jūsų chronotipas lemia sveikatą.

Mokslininkai seniai laužo galvas, kuris chronotipas yra pranašiausias, ir dažniausiai prieina prie nuomonės, kad vieversių gyvenimo ritmas yra kur kas palankesnis sveikatai nei pelėdų. Ir tai galima pagrįsti paros bioritmais. Štai kiekvienas organas turi savo laiką. Neretai sakoma, kad naktį reikia miegoti ir tai yra tiesa, nes naktį, tamsoje, skiriasi svarbus hormonas melatoninas. Moksliniai tyrimai patvirtino, kad kai tamsiuoju paros laiku nemiegama, šis hormonas nesiskiria ir tai daro didelę žalą organizmui. Tarp naktį nemiegančių vyrų nustatytas gerokai didesnis procentas sergančiųjų prostatos, o tarp moterų – krūtų, vėžiu.

Mažesnį ar didesnį polinkį anksčiau keltis ryte ar vėliau eiti miegoti vakare vis dėlto turi daugelis žmonių.

Anksčiau dienos režimą labiausiai formavo gamtos ciklai. Afrikoje ir dabar daugelyje vietų nėra elektros, todėl sutemus žmonės eina miegoti, o prašvitus keliasi. Taigi galima sakyti, kad visi yra vyturiai. Ar iš tiesų taip yra? Tyrimai rodo, kad išties chronotipą labiausiai lemia aplinkybės. Jei esate pelėda, tačiau kurį laiką turėsite keltis švintant, jūsų chronotipas ilgainiui tikriausiai pasikeis. Lygiai tas pats atsitiks ir tuo atveju, jei esate vieversys ir vakarais ilgai būsite užsiėmę bei tokiu režimu gyvensite ilgesnį laiką. Tačiau mažesnį ar didesnį polinkį anksčiau keltis ryte ar vėliau eiti miegoti vakare vis dėlto daugelis turi.

Fotolia nuotr./Sunkus rytas.
Fotolia nuotr./Sunkus rytas.

O kas gi tie balandžiai?

Kas vadinami vieversiais ir pelėdomis, visiems aišku. O kas gi yra tie balandžiai? Tai žmonės, kuriems ganėtinai lengva prisitaikyti prie skirtingo kėlimosi ir ėjimo miegoti laiko. Tačiau vis dėlto balandžiai irgi būna labiau prijaučiantys pelėdoms arba vieversiams.

​Norite nusistatyti savo chronotipą? Darykite tai atostogaudami, kai galite kada norite keltis ryte ir eiti gulti vakare. ​

Galbūt sakote: „Esu tikra pelėda.“ Bet ar tikrai žinote, koks jūsų chronotipas? Tai svarbu, nes žmonės skiriasi ne tik darbingumo lygiu, charakterio savybėmis, bet ir polinkiu į negalavimus, todėl žinant savo tipą, gerokai lengviau prisitaikyti prie aplinkos sąlygų, rinktis atitinkamą veiklą.

Norite nusistatyti savo chronotipą? Darykite tai atostogaudami, kai galite kada norite keltis ryte ir eiti gulti vakare. Tiesa, tai reikėtų daryti ne pirmąją atostogų savaitę, kada jus dar veikia įprastas režimas.

Taip pat chronotipą galima nusistatyti ir pagal kūno temperatūrą. Pasimatuokite ją vos prabudę, dar neišlipę iš lovos, ir praėjus gerai valandai. Jei temperatūra nepakito, jūs greičiausiai esate vieversys, o jei šiek tiek padidėjo – pelėda.

Ryto paukščiai dažniau jaučiasi pavargę
Nustatyta, kad maždaug iki trisdešimtojo gimtadienio vieversiai paprastai būna sveikesni nei pelėdos. Tačiau metams bėgant juos dažniau pradeda varginti širdies ir kraujagyslių sistemos negalavimai. Nes vaikų susilaukusius vieversius išsekina nuolatinis pervargimas. Naktį jie neišsimiega, o ryte vis tiek turi anksti keltis. Vieversiai neretai kenčia dėl kepenų negalavimų – tokie žmonės negali ilgai naktinėti, nes kepenų laikas yra 23–1 val. Taigi kai šiuo laiku nesiilsima, šio organo būklė dar labiau blogėja. Atsižvelkite į tai, jei norite pagerinti kepenų veiklą.

TAIP PAT SKAITYKITE: Įdomūs ir intriguojantys faktai apie žmogų

Pelėdos mėgsta persivalgyti ir skundžiasi prastesne atmintimi

Ankstyvas rytas šio chronotipo žmonėms yra labai sudėtingas, o visiškai atsibudę jie pasijunta tik apie vidurdienį. Iki tol jaučiasi pavargę, mieguisti, jiems sunkiau mąstyti. Pelėdas kur kas dažniau vargina gastritai, skrandžio opos ir hormonų svyravimai. Tai siejama su tuo, kad šio tipo žmonės pirmą kartą dažniausiai pavalgo tik gerokai įdienojus, o vakarieniauja dažnai net pusiaunaktį, tad jų mitybos režimas labai netvarkingas ir netinkamas. Be to, jie kur kas dažniau jaučiasi alkani, o tai lemia nuolatinį persivalgymą ir užkandžiavimą.
Dažniau nei vieversiai pelėdos miegodamos knarkia, jų prastesnė atmintis, nes dažniau būna sutrikusios miego fazės.
Kokia išvada? Vieversiai turėtų gyventi su pelėdomis! Taip jie pagoreguotų vieni kitų režimą, ir vieni, ir kiti priartėtų prie balandžių chronotipo ir... būtų sveikesni.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Ji24.lt