Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvos gyventojų Achilo kulnas: liga vadinama „tautos žudike“

Širdies sveikata
„Fotolia“ nuotr. / Širdies sveikata
Šaltinis: Ji24.lt
0
A A

Prieš mėnesį pristatytas Lietuvos širdies ir kraujagyslių ligų sergamumo bei mirtingumo nuo tokių ligų žemėlapis parodė: mūsų šalyje – nieko naujo.

Ir prieš penkerius, ir prieš dešimtį metų buvome viena pirmaujančių valstybių Europoje pagal mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL). Lietuva užima trečią vietą šioje mirtingumo lentelėje po Rumunijos ir Bulgarijos. Ar čia kaltas lietuvių genotipas, ar gyvensena ir elgsena?

Kardiologė profesorė Žaneta Petrulionienė patvirtina – Lietuva niekaip neišlipa iš skaičiaus: prieš keletą metų mirtingumas nuo šių ligų siekė buvo 55, o dabar – 56 procentus. Tad pagrindinė mirčių priežastis mūsų šalyje nesikeičia jau daugelį metų. Bet situaciją būtų galima pakeisti, jei žmonės rūpintis sveikata pradėtų ne ištikti pirmojo infarkto ar insulto, o iš anksto.

„Atlikome labai daug tyrimų, išanalizavome Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagylių ligų didelės rizikos programos (ji Lietuvoje veikia jau 10 metų) tyrimų duomenis. Pagrindinis atsakymas, kodėl nesugebame sumažinti mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL), tai labai plačiai Lietuvoje paplitę svarbiausi rizikos veiksniai“, – aiškina prof. Ž.Petrulionienė ir trumpai juos aptaria.

Svarbiausi veiksniai, lemiantys sergamumą ir mirtingumą

Pirmas veiksnys – labai daug programoje dalyvaujančių vidutinio amžiaus žmonių serga arterine hipertenzija (padidėjęs kraujo spaudimas). Pasak profesorės, dar blogiau, kad labai didelė jų dalis iki tyrimų apie tai nieko nežinojo. Tiesiog gyveno su aukštu kraujospūdžiu. Kita vertus, didelis sergančių procentas, diagnozavus ligą, nesigydo, netaiko ir nemedikamentinių priemonių. Be to, didelė dalis vidutinio amžiaus žmonių ir toliau rūko. Daugumai kraujospūdis ir toliau išlieka aukštas.

Antras faktorius – visiškai nemažėja padidėjusio cholesterolio paplitimas (dislipidemija). Trečias – antsvoris, nutukimas, ir ypač daug to „piktojo“ pilvinio nutukimo. Taip pat išlieka didelis cukrinio diabeto paplitimas. Blogiausia, kad daugybei žmonių būdingas metabolinis sindromas (keturių rizikos veiksnių derinys – pilvinio nutukimo, padidėjusio kraujospūdžio, padidėjusios kraujo riebalų ir gliukozės koncentracijos). Labai paplitusi nejudra ir nesubalansuota nesveika mityba.

Šių pagrindinių rizikos veiksnių paplitimas per 10 tyrimo metų visai nesumažėjo, išskyrus neženklų arterinės hipertenzijos atvejų skaičiaus pokytį.

Išvada paprasta: Lietuvoje žmonės nelabai kreipia dėmesį į šiuos rizikos veiksnius ir jų profilaktiką. Tol, kol pasibeldžia pati liga. Dažnas iš ištirtųjų turi visą rizikos veiksnių puokštę, visą derinį. Jei šalia tokio negero rinkinio yra dar ir šeiminė anamnezė (genetinis polinkis), situacija prastėja, rizika susirgti ŠKL didėja.

„Gydytojai ištirti kiekvieno žmogaus genų kol kas negali, tam neturime galimybės. Bet apie paveldimumą galite spręsti paklausinėję tėvo, mamos, brolių, seserų, pirmos eilės giminaičių. Jeigu giminėje buvo ankstyvų širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) atvejų, ir ypač jei buvo priešlaikinės mirties atvejų (iki 50–60 metų), vadinasi, genuose užkoduota neigiama informacija, ir esate linkęs į šias ligas“, – sako profesorė.

Galima išvengti 80 proc. mirčių nuo infarkto ar insulto

Remdamiesi užsienio patirtimi, Lietuvos kardiologai nuolat kartoja, kad 80 proc. širdies ir kraujagyslių ligų sukeltų mirčių galėtume išvengti, jei dar prieš pasireiškiant ligai, atsižvelgtume į įprastus rizikos veiksnius.

„Problema ta, kad visi nuolat skuba ir neranda laiko pagalvoti apie savo sveikatą, kol dar nebūtina įsikišti medikams, kol nereikia kviesti greitosios pagalbos. Daug lemia ne tik išvardyti rizikos veiksniai, bet ir socioekonominės bei psichosocialinės priežastys. Dažnai patyrusių miokardo infarktą paklausiame: kas galėjo lemti, kad TAI įvyko?

Europos kardiologų draugija patvirtino, kad kad šie rizikos veiksniai yra labai svarbūs, ypač tokiose pereinamosiose visuomenėse, kaip Lietuvos, kur daug įtampos ir nerimo, distreso, socialinės izoliacijos, stresinių situacijų darbe ar šeimoje. Miokardo infarktas ar insultas dažnai ištinka dėl nuovargio, nemigos periodo. Dažniausiai nėra vienintelės priežasties – lemia visas kompleksas. Nėra vieno rizikos veiksnio, yra jų deriniai, kuriuos paryškina psichoemocinis fonas“, – aiškina prof. Ž.Petrulionienė.

TAIP PAT SKAITYKITE: Kaip sumažinti kraujo spaudimą natūraliais būdais?

Šiaurės Karelijos projektas – puikus pavyzdys

Anot profesorės, kalbant apie užsienio šalių, sumažinusių mirtingumą nuo šių ligų, patirtį, labai tiktų Šiaurės Karelijos projektas:

„Tai – auksinis prevencijos standartas. 1960 m. Suomija pirmavo pagal mirtingumą nuo širdies ligų. Mirdavo labai daug vidutinio amžiaus vyrų, ypač Šiaurės Karelijos regione. Todėl čia 8-ajame dešimtmetyje buvo vykdoma prevencinė programa. Ji buvo sėkminga – pavyko sumažinti mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų 75 procentais.

80 proc. širdies ir kraujagyslių ligų sukeltų mirčių galėtume išvengti, jei dar prieš pasireiškiant ligai, atsižvelgtume į įprastus rizikos veiksnius.

Projekto metu buvo kontroliuojamas gyventojų arterinis kraujospūdis, prevencinėmis priemonėmis mažinamas tabako vartojimas, cholesterolio kiekis kraujyje. Ir, žinoma, keičiami mitybos įpročiai: mažinama sočiųjų ir didinamas polinesiočiųjų riebalų kiekis racione. Detaliai susipažinome su šia programa, skaičiau net knygą apie šį projektą: Karelijos gyventojai suprato, kad ne tik vaisiai ir daržovės, bet ir uogos gerina mitybos balansą bei turi prevencinę reikšmę. Suomiai pasauliui parodė, kaip be vaistų, o tik koreguojant rizikos veiksnius, galima pasiekti rezultatų“, – pateikia enciklopedinį pavyzdį profesorė.

Statistinės žirklės: serga daugiau vyrų, o miršta daugiau moterų

Jei pažiūrėtume į moterų ir vyrų mirčių statistiką Lietuvoje per daugelį metų, tai moterų mirtingumas nuo ŠKL yra didesnis. Tačiau jos miršta žymiai vyresniame amžiuje. Egzistuoja tokios amžiaus žirklės: vyrai pradeda sirgti ir miršta anksčiau nei moterys – vidutiniškai 10 metų. Bandoma paaiškinti, kad taip yra dėl to, kad moterys labiau kreipia dėmesį į savo sveikatą. Joms nueiti pas gydytoją yra mažesnis iššūkis negu vyrams. Nes vyrai nesikreipia į specialistus tol, kol juos prispiria didelė bėda, nors rizikos veiksnių turi jau nuo 30–40 metų (rūkymas, pilvinis nutukimas ir t. t.).

Labai svarbus ir specifinis „vyriškas“ požiūris: jei eisiu tikrintis, pagalvos, kad ieškau ligų. Eiti tikrintis, kol liga dar nepaguldė į lovą, yra nemadinga.

Sveikos širdies skaičiai: kodėl vyrai miršta „sveiki“

„Žmonės nesidomi savo sveikata, netgi sveikos širdies skaičių nežino. Todėl dažnai ir sakoma: va, buvo sveikas, nė karto pas gydytojus nesikreipė ir staiga mirė nuo infarkto. Kaip čia galėjo nutikti? – iškelia klausimą profesorė ir paaiškina šį „fenomeną“: – Žodis „sveikas“ yra reliatyvi sąvoka. Šis žodis dažniausiai reiškia, kad žmogus nesilankė pas gydytojus ir nedarė jokių tyrimų, nieko nežinojo apie savo sveikatą. Gal jam buvo aukšto kraujospūdžio epizodai, bet jis nematavo, nežinojo? O gal dėl nuolatinio streso jo širdies susitraukimų dažnis buvo aukštas? Gal buvo padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje? Jis todėl ir galvojo, kad yra sveikas. Bet organizmas vieną dieną pasakė STOP“.

Sveikos širdies skaičius būtina žinoti kiekvienam. Kraujospūdis – 120/80, bet ne daugiau kaip 140/90. Bendrasis kraujo cholesterolis ne daugiau kaip 5, o mažo tankio ne daugiau kaip 3, gliukozė pageidautina ne daugiau kaip 5,6, ideali liemens apimtis moterims ne daugiau kaip 80 cm (pavojus – jei virš 88 cm), vyrams idealiu atveju 94 cm (pavojus – jei virš 102 cm). Kiti sveikos širdies skaičiai: 0 cigarečių per dieną, 30–45 minutės fizinio aktyvumo. Kūno masės indeksas (KMI) – ne daugiau kaip 25.

Kaip pastiprinti širdį

Tačiau yra visiškų priešingybių tiems, kurie nesirūpina sveikata. Kai kurie atvirkščiai, vos suspurdėjus širdžiai, eina į vaistinę ir ieško, kuo ją pastiprinti, perka viską, ką pasiūlo vaistininkas. Bet tai dažniausiai nelogiška. Ką reikėtų žinoti tokiems žmonėms: kokie mikroelementai ar maistinės medžiagos svarbios širdies darbui? Kaip protingai ir kiek reikia gauti mikroelementų, padedančių dirbti širdies raumeniui?

Pasak profesorės, žmonės, kurie jaučia kraujo spaudimo padidėjimo simptomus ar širdies ritmo sutrikimus, dažną pulsą, pirmiausia turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją. Jis gali įvertinti jūsų būklę, jei reikia, siųsti pas kardiologą išsamesniems tyrimams.

Kardiologas taip pat įvertins fizinio krūvio toleranciją (juk daugelis dalyvauja populiarėjančiuose bėgimuose ar ištvermės žygiuose) ir patars, kokie mikroelementai būtų širdžiai naudingi. Dažniausiai, jei yra būtinybė, papildomai skiriami kalio ir magnio preparatai, kurie reikalingi kiekvienai širdies ląstelei, ypač po fizinio krūvio gausiai išprakaitavus. Tačiau labai svarbu neviršyti rekomenduojamos dozės. Taip pat reikia mažinti valgomosios druskos (natrio chlorido), ypač esant padidėjusiam kraujospūdžiui.

Nacionaliniai mitybos ypatumai

Įrodyta, kad širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos esmė – tinkama mityba, t. y. tai, ką mes kasdien suvalgome.

Anot prof. Ž.Petrulionienės, labai svarbios ir omega-3 polinesočiosios riebalų rūgštys. Europos širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) prevencijos gide rašoma, kad geriausia širdžiai ir kraujagyslėms, kai mes valgome nedaug sočiųjų riebalų (gyvūninės kilmės), teikiame pirmenybę polinesočiųjų riebalų turintiems patiekalams (augalinės kilmės ir jūros produktai), taip pat didiname vaisių ir daržovių kiekį bei skaidulų, kurios pagerina virškinimą. Ir nepadauginame natrio chlorido (druskos).

Taip pat rekomenduojama mažinti lengvai pasisavinamų angliavandenių (greitas saldus maistas), cukraus.

Kiti sveikos širdies skaičiai: 0 cigarečių per dieną, 30–45 minutės fizinio aktyvumo. Kūno masės indeksas (KMI) – ne daugiau kaip 25.

Tačiau mūsų nacionalinė mityba visad buvo labai gausi gyvūninės kilmės sočiųjų riebalų, esame kiaulienos valgytojai. Atsižvelgiant į tai, kad šiais laikais dirbame mažiau fizinio darbo, tų sočiųjų riebalų turime gauti nedaug. Taigi pagal dabartinį mūsų gyvenimo būdą turėtume keletą kartų per savaitę gausiai valgyti riebios jūrinės žuvies (tik diskutuojama dėl to, kokios kokybės žuvis pasiekia Lietuvą) arba vartoti omega-3 polinesočiųjų rūgščių turinčius papildus.

„Omega-3 poveikis mūsų sveikatai įrodytas labai seniai. Juk eskimai ir kitos tautos, mintančios šiaurės jūrų žuvimi, gerokai rečiau serga ir miršta nuo koronarinės širdies ligos. Atlikus tyrimus nustatyta: kuo daugiau ląstelės membranoje yra polinesočiųjų omega-3 rūgščių, tuo mažesnė mirties statistinė tikimybė. Taip pat italų atlikta studija „GISSI Prevenzione“ parodė, kad persirgusiems miokardo infarktu skiriant po 1000 mg omega-3 per dieną, pakartotinų ligos atvejų, ritmo sutrikimų, staigių mirčių rizika smarkiai sumažėjo.

Taigi žmogus pirmiausiai turi keisti mitybą ir gauti pakankamai polinesočiųjų rūgščių su maistu“, – apibendrina prof. Ž.Petrulionienė.

Pasak profesorės, pačių paprasčiausių rizikos veiksnių žinojimas ir korekcija yra esminės ŠKL prevencijos esmė. Tai jau įrodė pasaulio prevencinių programų patirtis.

Komentarai
Temos Sveikata, Širdis
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Ji24.lt