Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Panikos priepuoliai: kodėl ištinka ir kaip susidoroti?

Stresas
Fotolia nuotr. / Stresas
Šaltinis: Ji24.lt
0
A A

Besidaužant širdis, prakaitavimas, drebėjimas, kvėpavimo sutrikimai, skausmas krūtinėje, pykinimas, galvos svaigimas, dusulys... Nesunku šiuos simptomus priskirti net ir širdies smūgiui, tačiau šiuo atveju kalbame apie panikos priepuolius, kurie nėra tokie reti, kaip gali atrodyti.

Panikos priepuolius patiria vis daugiau žmonių

Specialistai pastebi, kad tokia savijauta nėra naujiena daugeliui žmonių – bent kartą per gyvenimą panikos priepuolius patiria net ketvirtis visų žmonių. Dažnai jie ištinka netikėtai, be jokio įspėjimo, o kai kurie tyrimai atskleidžia, kad tai gali būti susiję su itin didele įtampa, stresinėmis situacijomis.

„Pacientai, kurie turėjo panikos sutrikimų, prieš 6–8 mėnesius išgyveno ne tik stresą. Pats stresas buvo sukeltas tam tikrų gyvenimo aplinkybių pasikeitimo, pavyzdžiui, skyrybų, darbo netekimo, nėštumo ir kitų dalykų“, – tikino psichologas ir knygos Don't Panic: Taking Control of Anxiety Attacks autorius Reidas Wilsonas iš Šiaurės Karolinos.

„Kai kažką prarandate arba gyvenime viskas pernelyg greitai keičiasi, lengva prarasti tvirtą pagrindą po kojomis“, – teigia Pauline Boss, streso tyrinėtoja, terapeutė ir knygos Loss, Trauma, and Resilience: Therapeutic Work with Ambiguous Loss, autorė.

Problemas sunku išspręsti tada, kai kontrolė slysta iš rankų ir tai skatina dar prasčiau jaustis. Taip pat, jeigu esate linkę į panikos priepuolius, vidinė kančia gali kauptis tol, kol galiausiai išsiveržia siųsdama jūsų kūnui ir sielai labai aiškius fizinius signalus. 

Ekspertai iki šiol negali tiksliai paaiškinti, kodėl ištinka panikos priepuoliai, tačiau teorijų esti visokių. Pavyzdžiui, viena byloja, kad kai kurių žmonių smegenų sritys, atsakingos už emocijas ir baimę, yra perdėtai „jautrios“. Tai gali būti priežastimi, kodėl kasdienis stresas priimamas ir suvokiamas kaip itin pavojingas, todėl kūnui siunčiami ir fiziniai signalai, tam tikra reakcija. Kai kada tai gali būti net susiję su genetika. 

Taip pat skaitykite: Ką reiškia sapnai apie seksą

Sudėjus taškus virš „i“, gauname tam tikras išvadas: panikos priepuoliai gali ištikti dėl įvairiausių priežasčių: kai kamuoja stresas, įtampa, kokios nors fobijos, sergama tam tikromis ligomis. Pasak mokslininkų, astmatikai net du kartus dažniau patiria panikos priepuolių, be to, nikotinas, alkoholis, kofeinas, įvairūs narkotikai taip pat turi tam įtakos.

Kaip ištverti panikos priepuolius?

Jeigu esate linkę į panikos priepuolius, vidinė kančia gali kauptis tol, kol galiausiai išsiveržia siųsdama jūsų kūnui ir sielai labai aiškius fizinius signalus. 

Manote pakaks pasistengti nusiraminti, lankyti jogą ar išbandyti dvasines meditacijas? O štai specialistai sako, kad tai ne atsakymas į visus jūsų klausimus, tuo labiau, kad nėra moksliškai pagrįsta, jog stresą mažinančios technikos numalšins ir panikos priepuolius.

Tačiau ką galime padaryti?

Kai kuriuos panikos priepuoliai ištinka bet kada, o kitus – reguliariai. Todėl verta žinoti kai kuriuos dalykus:

Panikos priepuoliai nesužeidžia fiziškai. Kognityvinio elgesio terapeutė Kimberly Wilson iš Stanfordo universiteto San Fransiske tikina, jog: „Taip, panikos priepuoliai nėra malonūs, tačiau fizinei sveikatai jie nėra pavojingi“. Suvokimas, kad prasta savijauta praeis po kiek laiko, dažniausiai padeda pasijusti geriau. 

Leiskite, kad jums padėtų. Draugai, šeimos nariai ar net patikimi bendradarbiai gali jums padėti, jeigu supras, kas vyksta. Todėl papasakokite, kokie panikos priepuolio simptomai, kad reikiamu metu jie galėtų jus nuraminti.

Per panikos priepuolį stenkitės nejudėti. Įtempkite rankų, kojų, pilvo raumenis maždaug pusei minutės. Tai teigiamai veikia kraujotaką, pasijusite geriau.

„Fotolia“ nuotr./Poilsis vonioje
„Fotolia“ nuotr./Poilsis vonioje

Išblaškykite neigiamas mintis. Specialistai sako, kad užsiėmimas malonia veikla, tuo, kas mus džiugina, leidžia atsipalaiduoti, išties veikia. Tai gali būti geras filmas, valgio gaminimas, susitikimas su draugais, o gal įprasčiausia namų ruoša. Kai kuriuos itin efektyviai veikia masažas, gydomosios vonios.

Užtikrinkite sau malonią aplinką ir ramybę. Ryški šviesa, garsūs balsai, triukšmas gali kaip reikiant pabloginti savijautą. Venkite bet kokių konfliktų, santykių aiškinimosi.

Taip pat skaitykite: Alkoholio poveikis: kas blaiviam galvoj, girtam ant liežuvio?

Apsilankykite pas gydytoją. Kad žinotumėte, kokios iš tikrųjų bėdos kamuoja, kaip įveikti panikos priepuolius ir pasijusti geriau, nevenkite kreiptis pagalbos. Profesionalūs medikai įvertins jūsų sveikatą ir duos naudingų patarimų, kad panikos priepuoliai netaptų kasdienybe.

Specialistai sako, kad po panikos priepuolių reikia kaip įmanoma greičiau grįžti į realybę, t. y. vėl užsiimti savo įprasta veikla. Visiškai normalu leisti sau kiek atsipūsti, suvokti, kas įvyko, tačiau tam pakanka daugiausiai kelių dienų. Per ilgai užsitęsęs atsigavimo procesas neišeina į naudą. 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Ji24.lt