Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kokią arbatą vertina miestiečiai ir patyrę žolininkai? Naudingi patarimai iš pirmų lūpų

Arbata
Fotolia nuotr. / Arbata
Šaltinis: Ji24.lt
0
A A

Arbata – kaip mylinti širdis. Ryte tonizuoja, vidurdienį gaivina, o vakare atkuria fizinę ir emocinę pusiausvyrą. Ne veltui arbatos receptai yra žinomi tūkstančius metų, o dėl prekybos ja į karą yra pakilusi ne viena imperija.

Manoma, kad arbatą žmonės pradėjo gerti dar mūsų eros pradžioje. Pasak legendos, pirmieji šį gėrimą atrado piemenys, pamėgę ne tik malonų jo skonį, bet ir tonizuojamąjį poveikį. Per šimtmečius arbata apkeliavo visą pasaulį, o skirtinguose kraštuose susiformavo savita jos gėrimo kultūra.

Mitas, kad britai geria daugiausiai arbatos

Europoje arbatą pamėgo prancūzų aristokratija, o vėliau šią tradiciją perėmė ir britų salynas, kur šis gėrimas tapo nacionaliniu šalies simboliu. Tiesa, vis dar klaidingai manoma, jog Europoje daugiausiai arbatos išgeria britai. Jau kurį laiką pagal suvartojamus arbatos kiekius juos lenkia turkai, airiai, o pasaulyje pirmauja Pietų Amerikos šalių – Paragvajaus, Urugvajaus, Argentinos – gyventojai, liudija svetainės World Atlas, Jungtinių tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenys.

Jau kurį laiką pagal suvartojamus arbatos kiekius juos lenkia turkai, airiai, o pasaulyje pirmauja Pietų Amerikos šalių gyventojai.

Dar vienas mitas, jungiantis Didžiąją Britaniją su arbata, – tai arbatos pakelio istorija. Priešingai nei manoma, vienkartiniai arbatos maišeliai, kokie mums įprasti šiandien, buvo sugalvoti 1908 metais JAV ir yra siejami su Niujorko kavos ir arbatos prekybininko T. Sullivano asmenybe. Tiesa, tik šeštajame dešimtmetyje jie tapo įprasta, masinės gamybos ir vartojimo preke.

Pastaruoju metu taip pat nenutyla diskusijos dėl stimuliuojamojo arbatos efekto. Manoma, jog juodojoje arbatoje yra daugiau kofeino nei žaliojoje ar baltojoje arbatose. Tiesa ta, kad visos arbatos rūšys savo sudėtyje turi kofeino, kadangi visos jos yra gaminamos iš to paties arbatmedžio augalo.

TAIP PAT SKAITYKITE: Sočios sriubos. Net 28 receptai!

Fotolia nuotr./Moteris geria arbatą.
Fotolia nuotr./Moteris geria arbatą.

Nuo ko priklauso kofeino kiekis jūsų arbatos puodelyje? Priežasčių yra daugybė – tai ir vietovė, kurioje augo arbatžolė, jos lapų dydis, kaip augalas buvo auginamas, prižiūrimas ir apdorojamas. Galiausiai, kofeino kiekis varijuoja ir nuo to, kaip jūs ruošiate arbatą. Beje, tonizuojantis žaliosios arbatos efektas gali būti lygiai toks pats, kaip ir juodosios, rašoma britų sveikos gyvensenos tinklaraščiuose.

Gyvenimo būdo pokyčiai

Arbata daug kur yra vadinamas gėrimas, gaunamas plikant arbatžoles, ar įvairias vaistines, kvapnias žoleles, netgi vaisius.

Pavyzdžiui, britų šefas Jamesas Oliveris savo „klasikinę“ žolelių arbatą gamina plikydamas imbierą, apelsiną (ir jo žievę), citriną, čiobrelius ir medų.

Pastaruoju metu pastebima sveikos gyvensenos tendencija, kuri skatina miestiečius kavą keisti arbata, ieškoti ypatingų jos poskonių bei rūšių, netgi – atsigręžti į liaudies mediciną. Komunikacijos specialistė, kelių žurnalų redaktorė Inga Norkė pasakoja, jog nors mieste ji yra „kavos žmogus“, tačiau namuose daugiausia geria arbatą.

„Kadangi neturiu nei ypatingo kavos pasirinkimo, nei gero kavos aparato, ryte vietoj kavos pradėjau gerti japonišką matchą arbatą, kuri turi ne tik daug kofeino ir prikelia iš bet kokios tinginystės, bet ir daug mineralų, vitaminų ir antioksidantų“, – teigia pašnekovė.

Tuo tarpu ilgiems vakarams ji renkasi įvairius lietuviškų žolelių mišinius. „Mielai užsipilu turguje pas babytes pirktų žolelių – mėtų čiobrelių arba liepžiedžių. Man patinka ne tik jų skonis, bet ir vaizdas pro stiklinį puodelį“, – su šypsena pasakoja I. Norkė.

J. Balvočiūtė: turime kuo didžiuotis ir mes

Vienos žymiausių Lietuvos žolininkių bei vaistininkių – Jadvygos Balvočiūtės – teigimu, aromatinėmis ir gydomosiomis savybės pasižyminčias žoleles, tinkamas plikymui, liaudies medicina pažįsta ilgus metus.

„Lietuvoje yra daugiau nei 10 rūšių mėtų, kurias mūsų krašto žmonės vartoja jau seniai. Ypač populiari yra miškinė mėta, kurią galima ne tik gerti, gamybai, bet pasitelkti ir kulinariniams tikslams.

Lietuvoje yra daugiau nei 10 rūšių mėtų, kurias mūsų krašto žmonės naudoja jau seniai. Ypač populiari yra miškinė mėta, kurią galima naudoti ne vien arbatos gamybai, bet ir kulinariniais tikslais.

Kuo mėta yra ypatinga? Tai toks pusiausvyros augalas – jis padės esant virškinimo sutrikimams, jeigu viduriuose yra spazmai. Taip pat palengvins galvos skausmus, apramins ir netgi pakels nuotaiką bei tonusą“, – pasakoja žolininkė.

Kartu ji pamini ir raudonėlį, melisą ir paprastąjį kietį kaip žoleles, kurias užplikę gausime arbatos gėrimą, pasižymintį ne tik maloniu aromatu, bet ir nervus raminančiu poveikiu. Tuo tarpu juozažolės ir vaistinis šalavijas gali pagelbėti nuo gerklės skausmo, užklumpančio šaltymečiu.

Tačiau Lietuvoje augančios žolelės gali pasitarnauti ne tik esant emociniam sudirgimui ar peršalimui, bet ir kur kas rimtesniems sutrikimams. „Liaudies medicina žino, jog miškinė sidabražolė yra nenatūralias ląsteles neutralizuojantis augalas. Ja nuo seno buvo gydomas vėžys – tiek gėrybiniai, tiek piktybiniai augliai“, – pasakoja vaistininkė.

„Kiekvienas augalas atlieka skirtingą funkciją, tad ir arbatas galima pasiruošti, priklausomai nuo to, ar norite gydyti, ar raminti, ar tonizuoti. Na, o tiems, kurie nori sukurti savo „firminę“ arbatą, rekomenduoju išmėginti tokių, nuo seno žinomų žolelių, derinius, kaip kalakutžolę, erškėčio, žemuogių lapus, gyslotį“, – vietoj išvadų patarimus dalija J. Balvočiūtė.

TAIP PAT SKAITYKITE: Nenorite sirgti? Stiprinkite imunitetą!

Sekite naujienas ir mūsų „Facebook“ puslapyje!

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Komentarai
Parašykite atsiliepimą apie Ji24.lt