Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kodėl šąla rankos ir kojos? Priežasčių ne viena

Šąlančios kojos
Fotolia nuotr. / Šąlančios kojos
Šaltinis: Ji24.lt
0
A A

Net vasarą miegate po pūkine antklode? Amžinai vaikštote sustirusi, o kojos ir rankos šaltos it varlės? Ar reikia nerimauti, kaip sau padėti, o kada svarbu kreiptis į gydytojus.

Dažniausiai šąla galūnės, ima blykšti veidas, nes dėl deguonies nepakankamumo kraujyje pamėlynija oda, taip pat padidėja jautrumas šalčiui.

Turbūt nė nesusimąstėte, kad dėl šio diskomforto kalta sutrikusi kraujotaka, t. y. susiaurėjusios kraujagyslės. Dėl to į kai kurias kūno vietas priteka mažiau kraujo ir organai prasčiau aprūpinami maisto medžiagomis. Dėl sutrikusios kraujotakos organizmas nepajėgia palaikyti pastovios kūno temperatūros. Atšalus orui, kraujagyslės dar labiau susiaurėja, o širdies varinėjamas kraujas plūsta į vidaus organus. Taip organizmas stengiasi išsaugoti šilumą, todėl greičiau atšąla toliau nuo širdies esančios kūno dalys, ypač rankos ir pėdos.

Kaip teigia gydytojai, išskiriami dvejopi – funkciniai ir arterinės kraujotakos – sutrikimai. Funkciniai kraujotakos sutrikimai nėra pavojingi, tiesiog galite padėti patys sau (nors dėl viso pikto praverstų pasikonsultuoti ir su šeimos gydytoju). Kokie simptomai? Dažniausiai šąla galūnės, ima blykšti veidas, nes dėl deguonies nepakankamumo kraujyje pamėlynija oda, taip pat padidėja jautrumas šalčiui. Kai kuriuos vargina ir kraujagyslių spazmai.

Susirūpinti ir kuo skubiau kreiptis į gydytoją turėtumėte sutrikus arterinei kraujotakai. Tai išduoda ne tik nuolat šąlantys, bet ir pabalę, kai kada net skausmingi pirštai, kūno drebulys, smarkiai išblyškusi oda ir susilpnėjęs arterinis pulsas. Arterinės kraujotakos sutrikimų nevalia gydyti patiems, nes tai gali būti sunkių ligų simptomas ir sukelti pavojų gyvybei – trombozę (kai krešulys užkemša veną ir sutrikdo veninio kraujo tekėjimą) ar emboliją (kai kraujo krešulys užkemša plaučių arteriją).

TAIP PAT SKAITYKITE: Kokį paltą pirkti šaltajam sezonui?

Fotolia nuotr./Karšta kava
Fotolia nuotr./Karšta kava

Kas lemia?

Kai kurių žmonių galūnės būna ledinės nuolatos. Šąla ne tik žiemą, bet ir būnant šiltame kambaryje, apsiklojus antklode, nors viso kūno temperatūra išlieka normali.

Plaštakos, pėdos turi mažiau riebalinio ir raumeninio audinio, sulaikančio šilumą, be to, prasčiau aprūpinamos krauju, todėl jos greičiau reaguoja į aplinkos poveikį nei kitos kūno vietos ir atvėsta. Tačiau kai kurių žmonių galūnės būna ledinės nuolatos. Šąla ne tik žiemą, bet ir būnant šiltame kambaryje, apsiklojus antklode, nors viso kūno temperatūra išlieka normali. Šalančių galūnių priežastys gali būti įvairios: ne tik kraujotakos sutrikimai, bet ir organizmo išsekimas, mažakraujystė, arterijų kalkėjimas, susilpnėjusi inkstų veikla, labai mažas kraujospūdis (hipotonija), kuris dažniausiai būna įgimtas.

Kaip teigia gydytojai, nuolat šaltos galūnės gali išduoti ir esant Reino sindromą. Sergant šia liga, pažeidžiamos smulkiosios pirštų kraujagyslės ar nervai. Šis sindromas pasireiškia smulkiųjų arterijų spazmais, kurie sukelia galūnių, rečiau nosies ar ausų spenelių pabalimą ir pamėlynijimą. Kadangi sergant Reino sindromu kraujagyslės praranda elastingumą, esant šaltam orui ar patyrus stresą, galūnių kraujagyslės neišsiplečia, į jas nepriplūsta kraujo, todėl juntamas šaltis. Vyresnio amžiaus žmonėms dažniausiai kraujotaka trinka dėl padidėjusio blogojo cholesterolio kiekio kraujyje. Negydant ir siaurėjant kraujagyslėms gresia insultas, infarktas ir kitos širdies bei kraujagyslių ligos.

Funkcinius kraujotakos sutrikimus lemia genetika, paveldėjimas, konstitucinis tipas. Didelės įtakos turi ir migrena, netaisyklinga laikysena, stuburo pažeidimai, nejudrus gyvenimo būdas ar nesveika mityba.

Kraujotakos sutrikimus gali sukelti ne tik šaltis, bet ir nervinė įtampa, kuri tiesiogiai veikia vegetacinę nervų sistemą, dėl to keičiasi kraujagyslių spindis, kyla kraujagyslių spazmai.

Anot gydytojų, moterys dažniau skundžiasi šąlančiomis galūnėmis nei stiprioji lytis. Pasirodo, šilumą gaminti padeda ištreniruoti raumenys. Kuo jų daugiau ir kuo stipresni, tuo organizmas geriau geba palaikyti normalią viso kūno temperatūrą. Nesistebėkite, kad amžinai vaikštote sustirusi ir tuomet, jei laikotės dietos, ribojate sveikuosius riebalus. Jei gyvenate pusbadžiu, organizmas tiesiog neturi iš ko gaminti šilumos, sutrinka termoreguliaciniai procesai.

Naudingi patarimai

  • Reguliariai valgykite, šaltuoju metų laiku nevenkite ir sveikųjų riebalų.
  • Kasdien apsiliekite kontrastiniu dušu (karštu ir šaltu vandeniu). Pradėkite nuo pėdų karšta srove, ją kreipkite aukštyn iki kirkšnių, paskui pakartokite tą patį šaltu vandeniu ir taip iš viso 5–6 sykius. Procedūrą baikite šaltu vandeniu.
  • Nerūkykite – nikotinas trikdo normalų kraujo krešėjimą ir kraujotaką, nes siaurina kraujagysles.
  • Gerkite pakankamai gryno, paprasto vandens iš čiaupo, galite jį paskaninti citrinų sultimis. Kai organizme stinga skysčių, lėtėja ir kraujotaka, nes tirštėja kraujas.
  • Taisyklingai sėdėkite dirbdami kompiuteriu ar prie darbo stalo, nes iškrypęs stuburas trikdo kraujotaką.
  • Vartokite vitamino C – stiprina kaujagyslių sieneles. Dienos norma – iki 500 mg.

Treniruokite kraujagysles

Kasdien mankštinkite kraujagysles: darbe, namuose, laisvą minutę atlikite po keletą pratimų.

Patrinkite delnus, keletą kartų sulenkite ir ištieskite pirštus, tada pamiklinkite juos imituodami grojimą pianinu, tegul pirštai greitai juda įsivaizduojamais klavišais.

Pasistiebkite ant pirštų galų, paskui atsistokite ant kulnų. Taip keisdami padėtį, tai ant kulnų, tai ant pirštų galiukų, pavaikščiokite apie 3 minutes.

Remdamiesi kulnais į grindis kelkite pėdą į viršų ir leiskite žemyn. Kartokite po 15–20 sykių. Ypač gerina kojų venų kraujotaką.

Jei dirbate sėdimąjį darbą, vaikštant sugrubo rankų ir kojų pirštai, padarykite 10–15 įtūpstų. Trisdešimt pritūpimų kas kelias valandas suaktyvina kraujotaką, mažina venų varikozės riziką.

Vakarais ar dieną, jei yra galimybė, pamasažuokite pėdas. Pradėkite nuo vidurio kojų pirštų link, paskui pamasažuokite kiekvieną pirštuką atskirai. Procedūrą baikite švelniais paglostymais nuo pirštų blauzdos link. Arba, kai tik turite laisvą minutę, pamindžikuokite ant masažinio kilimėlio.

Kojų kraujotaką skatina toks pratimas: kojų pirštais stenkitės suimti ir pakelti nuo žemės kokį nors nedidelį daiktą ar medžiagos skiautę. Kartokite po 10–15 sykių kasdien.

Dirbant kompiuteriu, mechaniškai atliekant vienodus judesius vargsta rankos, trinka jų kraujotaka, tad nepamirškite reguliariai pamankštinti sustingusias plaštakas, ypač pirštus. Jokiu būdu alkūne nesiremkite į stalo kraštą, ant stalo paviršiaus dėkite visą ištiestą ranką. Riešai irg neturi remtis į stalą. Antraip gali išsivystyti bursitas – sąnario tepalinio maišelio uždegimas, sutrikti kraujotaka.

Valgykite aštraus maisto

Pasak kinų medicinos žinovės prof. Dalios Sekmokienės, aštrų ir kartų skonį turintys produktai skatina kraujotaką, šiek tiek skystina kraują ir šildo organizmą iš vidaus. Toks maistas padeda šalinti gleives, toksinus, taip pat tonizuoja.

Tad jei nesergate virškinimo trakto ar kitomis ligomis, į valgiaraštį įtraukite imbierų, garstyčių, aitriųjų paprikų, krienų, anyžių, gvazdikėlių, ridikų, česnakų. Gerkite cinamonu ar ciberžole paskanintą arbatą, desertui pasmaližiaukite kartumo turinčiais greipfrutais ir kt.

Pasirinkite tinkamą avalynę ir drabužius

Jei šaltuoju metų laiku ypač šąla ir stingsta galūnės, svarbu tinkamai pasirinkti drabužius ir avalynę. Neavėkite ankštų batų, nes blogina kraujotaką, todėl greičiau šąla pėdos. Rinkitės natūralios odos, laisvoką avalynę, kad oda galėtų kvėpuoti. Per šalčius mūvėkite ne odines, o vilnones ar pusvilnės pirštines, venkite nailoninių pėdkelnių, nes sintetika trukdo įšilti pėdoms. Atminkite, kai šilta kojoms ir rankoms, šilčiau visam kūnui.

Anot medikų, kur kas didesnis pavojus nušalti galūnes, kai esant žemai oro temperatūrai pučia stiprus vėjas. Taigi, net atlėgus dideliems šalčiams, vėjuotą ir drėgną dieną apsirenkite šilčiau. Veido ir rankų odą patepkite apsauginiu riebesniu kremu. Aptirpusias rankas įtrinkite šviežio apelsino skiltele – jame esantis eterinis aliejus įsigeria į odą ir aktyvina kraujotaką.

Dažniau šąlančiomis rankomis ar kojomis skundžiasi žmonės, sergantys cukriniu diabetu, anemija, širdies bei kraujagyslių, skydliaukės ligomis, taip pat moterys, vartojančios hormoninius preparatus.

TAIP PAT SKAITYKITE: Jei darosi šalta, nešiokite stilingą kepurę! 2017-ųjų madingiausios

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Komentarai
Temos: 3 Ranka Ruduo Kojos
Parašykite atsiliepimą apie Ji24.lt