Specialistai: kaip nepraleisti pirmų ženklų, išduodančių vaiko autizmą

Berniukas žiūri per langą / 123RF.com nuotr.
Autorius: Ji24.lt
Publikuota: 2020-04-02 09:57
Balandžio 2 dieną minima pasaulinė autizmo diena. Anot specialistų, pirmuosius šio sutrikimo bruožus galima pastebėti anksti ir laiku ėmus ugdyti vaiką padėti jam kiek įmanoma labiau prisitaikyti ir gyventi savarankiškesnį bei kokybiškesnį gyvenimą.

Tėvams, kurie karantino laikotarpiu daugiau laiko praleidžia su savo vaikais ir turi galimybę iš arčiau pažinti savo atžalas „Asmens sveikatos klinikos“ (VšĮ „Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras“) specialistės – vaikų ir paauglių psichiatrė, porų ir šeimos konsultantė Elvyra Mažukaitienė ir ABA terapijos arba Taikomosios elgesio analizės (ang. Applied behavior analysis) specialistė Eglė Kairelytė-Sauliūnienė – pasakoja, kaip pastebėti pirmuosius autizmo signalus ir tinkamai padėti vaikui bei sau.

Pirmuosius ženklus galima pastebėti dar iki trejų metų

Vaikų autizmas – įvairiapusis raidos sutrikimas, dažniausiai pasireiškiantis vaikams iki trejų metų amžiaus. Pasireiškus autizmui netinkamai vystosi kognityvinės ir pažintinės vaiko funkcijos, jau pirmaisiais mėnesiais išryškėja vadinamojo bendro dėmesio (angl. Joint attention) deficitas, t. y., gebėjimas dalintis dėmesiu su kitu žmogumi (pirmiausia mama ir tėčiu) socialiai bendraujant. Pvz., pastebėti, kur rodo mama, ir nukreipti savo žvilgsnį ten arba pamačius ką nors įdomaus žvilgsniu ieškoti kito žmogaus, su kuriuo būtų galima tuo pasidalinti. Augant vaikui šis deficitas ima trukdyti megzti kokybiškus socialinius santykius ir per juos natūraliai mokytis.

„Įprastai daug įgūdžių vaikas įgyja bendraudamas su aplinkiniais, pirmiausia – tėvais. Taip jis išmoksta kalbėti, suprasti kalbą, žaisti, ima pažinti bei valdyti savo emocijas. Negalėdami šių dalykų mokytis natūraliai autistiški vaikai pirmiausia patiria sunkumų su socialiniu bendravimu, žodine bei nežodine komunikacija, kalbos suvokimu“, – sako ABA terapijos specialistė E.
Kairelytė-Sauliūnienė.

Taip pat autistiškiems vaikams dažnai sunkus prisitaikyti prie pokyčių, jiems gali būti būdingas pasikartojantis elgesys, stereotipijos, t. y. beprasmis ir įkyrus tų pačių veiksmų, pvz., virtuvės durelių darinėjimo, kartojimas. Nebūtinai kiekvienu atveju, bet autistiškiems vaikams taip pat gali pasireikšti įvairios fobijos, miego ir mitybos sutrikimai, jie gali patirti saviagresijos ar agresijos epizodų.

Autistiškus vaikus ir jų tėvus konsultuojanti psichiatrė E. Mažukaitienė sako, kad apie autizmą pirmiausia išduoda nesklandi ankstyvoji raida. Pirmuosius šešis mėnesius gali atsilikti motorinė raida, o vėliau, per kitus šešis mėnesius, ima ryškėti socialinio bendravimo problemos. Daugiausia naujų autistinio spektro simptomų pasireiškia vaikui esant dvejų metų amžiaus – tuomet ir lengviausia nustatyti sutrikimą. Šiuo periodu ima ryškėti socialinės komunikacijos, žaidimo, kalbos raidos, pažinimo problemos, matosi, kad vaikas patiria sunkumų ir su sensorika bei motorika.

Elvyra Mažukaitienė
Elvyra Mažukaitienė

Specialistės teigimu, tai, kad kūdikio raida nėra normali, gali išduoti keli dalykai: vaikas mažai rodo su pirštu į objektus, mažai žaidžia su įvairiais žaislais ir daugiausia žaidimui išsirenka vieno tipo, sunkiai supranta kontekstines užuominas ir nekomunikuoja artikuliuotai, su priebalsiais. Tokie sutrikimai gali signalizuoti apie du dalykus – arba vaikui būdingas autistinis sutrikimas, arba sutrikusi jo raida.

Tam, kad būtų galima atskirti autistinio spektro sutrikimą nuo sutrikusios raidos, reiktų atkreipti dėmesį į signalus, išduodančius autizmą. Pvz., jei vaikas mažai rodo į daiktus, pasižymi silpna koordinacija ar neverbaline komunikacija, pasikartojančiais judesiais su objektais, pasikartojančiomis kūno pozomis, retai atsiliepia į vardą ar nesugeba išlaikyti produktyvaus akių žvilgsnio, nedemonstruoja šiltų, džiaugsmingų išraiškų, netipiškai taria, kirčiuoja žodžius – jau galima įtarti autizmą.

Ankstyva diagnozė svarbi sėkmingam ugdymui

„Autizmo priežastys iki šiol nėra aiškios. Manoma, kad šį sutrikimą lemia genetinės neurobiologinės priežastys. Paplitimas nėra vienodas – išsivysčiusiose šalyse dėl didesnio rūpinimosi vaikų sveikata jis fiksuojamas dažniau. Skaičiuojama, kad pasaulyje daugmaž vienas iš 56-59 žmonių turi autizmo sutrikimą, dažniausiai jis diagnozuojamas berniukams“, – sako E. Mažukaitienė.

Kaip galimus rizikos faktorius E. Mažukaitienė nurodo: tėvų turėti psichikos sutrikimai, vyresnis (virš 40 m.) tėvų amžius, mažas kūdikio gimimo svoris, priešlaikinis gimdymas, neišnešiotumas, naujagimio gydymas reanimacijoje, gimdymo traumos, gręsiantis persileidimas iki 20 nėštumo savaitės ir vyriška vaiko lytis.

Pastebėjus įtartiną vaiko elgesį specialistės pataria iškart kreiptis į vaikų ir paauglių psichiatrą ar pediatrą, besispecializuojantį vaiko raidoje. Jei gydytojas įtars autizmą, jis pradės nuoseklų vaiko ištyrimą, į kurį įsitraukia keletas specialistų: psichologas, logopedas, kineziterapeutas, ergoterapeutas, ABA terapeutas.

„Kuo anksčiau šis sutrikimas bus diagnozuotas, tuo anksčiau bus galima padėti vaikui, sudaryti sąlygas jam įgauti būtinas žinias ir gebėjimus, be kurių jis negalėtų savarankiškai gyventi. Tam, kad tėvai galėtų padėti vaikui, jie pirmiausia turi suprasti, kas su juo vyksta“, – sako ABA terapijos specialistė E. Kairelytė-Sauliūnienė.

Jos teigimu, dirbant su autistiškais vaikais, specialistai padeda tėvams išmokti suprasti ir ugdyti savo vaiką, ugdyti vaiko socialinius ir komunikacinius įgūdžius. Kiekvienu atveju terapijos planas turi būti sudaromas inidividualiai, pritaikant jį konkrečiam vaikui, planą reikia vykdyti nuosekliai, tiksliai ir reguliariai.

Autizmo spektras – labai platus, tad sunku pasakyti, kaip vystysis vaiko raida. Pavyzdžiui, kai kurie autistiški žmonės puikiai kalba ir turi gerą kalbos suvokimą ir iš esmės geba kontroliuoti savo elgesį, tačiau patiria sunkumų bendraudami ar kurdami santykius su aplinkiniais, užmegzdami draugystę. Didžiausios problemos pasireiškia bandant suprasti perkeltinę kalbą ir socialines taisykles, ironiją ar humorą bei daugelyje kitų sudėtingų socialinių dalykų.

Kiti autistiški žmonės taip ir neišmoksta komunikuoti ar suprasti kalbą bei tinkamai bendrauti su aplinkiniais net ir minimaliu lygiu. Todėl pasakyti, kaip vystysis vaiko raida yra sunku. Vienintelis dalykas, kuris yra įrodytas moksliškai, yra tai, kad ankstyvas, intensyvus ir nuoseklus ugdymas duoda geriausius rezultatus, padeda žmogui pasiekti jo maksimumą ir sudaro sąlygas kiek įmanoma kokybiškesniam ir savarankiškesniam žmogaus gyvenimui“, – pažymi ABA terapijos specialistė.

Koją gali pakišti tėvų neigimas

E. Mažukaitienė atkreipia dėmesį, kad vaiko ugdymas labai priklauso ir nuo to, kaip tėvai priima žinią apie jo autizmą. „Viskas labai priklauso nuo to, kaip šeima, vaiko tėvai ar globėjai priima diagnozę. Kartais dėl didelio skausmo jie gali būti linkę ją neigti taip nutolindami pagalbą vaikui. Todėl dirbant su autistiškais vaikais, daug dėmesio skiriama ir tėvams: šeima gauna instrukcijas, kaip palengvinti tiek vaiko, tiek visos šeimos kasdienybę“, – sako psichoterapeutė.

Ji taip pat pataria tėvams turėti šiek tiek laisvo laiko be laiko, pvz., rasti, kas bent jau kelis kartus per savaitę galėtų prižiūrėti vaiką. Auginant tokią atžalą kyla daug sumišusių emocijų, kuriose sunku susigaudyti ir dėl to sunku atlaikyti visuomenės spaudimą, ugdymo įstaigų ribotumą, kitų šeimos narių kritiką.

E. Mažukaitienė tėvams pataria dalyvauti grupėse tėvų, kurie taip pat augina vaikus su autistinio spektro sutrikimais, taip pat individualiai konsultuotis su psichologu tam, kad jie plačiau pamatytų savo bei šeimos situaciją, geriau susigaudytų patiriamose emocijose. „Kartais gali užtekti ir pasidalinimo su draugais, vaiką gydančių specialistų palaikymo, tačiau jei tėvams darosi per sunku auginti autistišką vaiką, tuomet psichikos sveikatos specialistų pagalba yra būtina tam, kad tėvai išliktų savimi ir tinkamai patys savimi pasirūpintų“, – sako psichoterapeutė.

Temos:

Vaikai Autizmas

Naujausi straipsniai