Specialistė Gintarė Žilinskė: ką reikia žinoti ieškant darbo ir kuriant savo CV

Gintarė Žilinskė
Autorius: Justina Šilinytė
Publikuota: 2019-05-23 14:01
„Atminkite, renkasi ne tik darbdavys, bet ir darbuotojas. Jei darbo pokalbis jums buvo nemalonus ar neatitiko jūsų lūkesčių, neprivalote toliau dalyvauti atrankoje“, – sako įžvalgomis apie darbo paieškas, gyvenimo aprašymo akcentus, darbuotojų motyvaciją sutikusi pasidalyti ilgametę kandidatų atrankų patirtį tarptautinėse įmonėse turinti ir ketvirtus metus su personalo valdymu susijusius seminarus vedanti Gintarė Žilinskė.

Kokie būtų pagrindiniai žingsniai, padedantys įeiti į darbo rinką?

Yra keletas svarbių dalykų. Visų pirma, reikėtų pasigilinti į tą sritį, į kurią kandidatuojate: kokių asmens savybių reikia, kad jus lydėtų sėkmė, kokios įmonės toje sferoje yra stipriausios ir patraukliausios, kokie atlyginimų rėžiai vyrauja.

Kitas etapas būtų susikurti patrauklų gyvenimo aprašymą (CV). Nebijokite plačiau aprašyti savo atsakomybių, jei turite papildomų pareigybių – būtinai paminėkite. Gyvenimo aprašyme nebūtina surašyti visus darbus, kuriuos kada nors turėjote, galima įtraukti tik tuos, kurie būtų aktualūs kandidatuojant į norimą poziciją.

Ne mažiau svarbu ir motyvacinis laiškas. Jame turėtumėte pažymėti, kodėl būtent jūs tiktumėte šiai pozicijai ir kokių įgūdžių ar asmeninių savybių turite. Jūsų argumentai turėtų būti paremti darbo skelbimo reikalavimais. Svarbiausia – pagrįsti savo susidomėjimą siūloma pozicija, įmone ir vengti šabloniškų frazių. Gyvenimo aprašymas ir motyvacinis laiškas turi būti pateikti ta pačia kalba, kaip ir darbo skelbimas.

Tarkime, žmogus daug metų dirbo konkrečioje srityje, išsisėmė, pavargo, nori keisti kryptį. Nuo ko jam pradėti, jei tai yra visiškai nauja sfera?

Jei nusprendėte keisti profesinę kryptį, geriausiai būtų rasti būdą tai padaryti toje pačioje įmonėje, kurioje šiuo metu dirbate. Tai siūlyčiau daryti dėl to, kad vadovai jus jau pažįsta, žino stipriąsias jūsų puses, o jūs išvengsite dvigubo streso iškart keičiant ir darbo sritį, ir aplinką.

Svarbu įvertinti tai, kad, pradedant dirbti naujoje srityje, kurį laiką greičiausiai teks tenkintis žemesnėmis pareigomis ir mažesniu atlyginimu. Norėdami išvengti didesnio nuosmukio, įvertinkite, kuriuos įgūdžius galite panaudoti naujame darbe, ir tinkamai tai išsakykite būsimam darbdaviui. Taip pat nepamirškite nuolat domėtis pasirinktos profesinės srities naujovėmis, koreguoti savo CV, išryškinti asmenines savybes, aktualias šiai sferai.

Dabar populiarūs nestandartiniai, įdomesni CV (žmonės patys kuria, yra nemažai jų šablonus siūlančių įmonių). Sakykite, ar tikrai originalesni CV labiau traukia akį darbuotojų atrankose? Kiek tai svarbu?

CV dizainas ypač svarbus tuomet, jei ieškote darbo kūrybinėje srityje (dizainas, komunikacija, rinkodara). Visais kitais atvejais tai tikrai nebūtina, bet jei galite susikurti labiau įsimenamą CV, tai tik į naudą. Tik siūlyčiau neperlenkti lazdos, nes yra buvę tokių atvejų, kai kandidato CV buvo toks spalvingas, kad užėmė daug mano pašto dėžutės atminties, o kitas mūsų įmonės spausdintuve tiesiog užstrigo, tad kuriant vertėtų turėti tai omenyje.

Atskleiskite, ką svarbiausia CV aprašyme akcentuoti.

CV turėtų būti be gramatinių ar stilistikos klaidų, o surašyta informacija aiški ir greitai randama. Būtų gerai, kad gyvenimo aprašymas tilptų į vieną A4 formato lapą, daugiausia – į du. Turėtumėte akcentuoti svarbiausias patirtis, tinkamas tai pozicijai, į kurią kandidatuojate. Labai svarbu nebandyti pagražinti turimos patirties, nes per darbo pokalbį, o dar blogiau – įsidarbinus, gali paaiškėti, kad jūsų pateikta informacija buvo melaginga.

Nereikėtų pamiršti į gyvenimo aprašymą įtraukti neformalias ar papildomas veiklas, savanorystę, kitas iniciatyvas.

Vertėtų retkarčiais peržiūrėti CV, jį papildyti ar pakoreguoti, ypač tada, jei niekas jūsų nekviečia į interviu – problema gali būti gyvenimo aprašymas arba motyvacinis laiškas.

Kokių klausimų darbdaviai per darbo pokalbį jokiu būdu neturėtų užduoti?

Pradėkime nuo to, kad per darbo pokalbį turėtų būti užduodami tik su darbu ir jūsų darbine patirtimi susiję klausimai. Per pokalbį potencialus darbdavys neturėtų klausti apie jūsų šeiminę padėtį ar tokius planus, politines, religines pažiūras arba kuo užsiimate laisvu nuo darbo metu.

Atminkite, renkasi ne tik darbdavys, bet ir darbuotojas. Jei darbo pokalbis jums buvo nemalonus ar neatitiko jūsų lūkesčių arba išgirsta informacija apie poziciją ar įmonės kultūrą nepasirodė patraukli, neprivalote toliau dalyvauti atrankoje. Būdamas atviras sau, jūs sutaupysite tiek savo, tiek įmonės brangaus laiko. O kad tokių nusivylimų išvengtumėte, siūlyčiau prieš darbo pokalbį pasidomėti įmonės vertybėmis ir jos reputacija.

O jeigu vis dėlto nutiko taip, kad darbdavys uždavė nekorektišką klausimą, kaip į jį atsakyti: griežtai, bandyti išsisukti, mandagiai pasakyti, kad nekomentuosite to?

Kiekviena situacija yra skirtinga ir reikėtų nagrinėti atskirai, bet geriausiai tokiu atveju būtų mandagiai pasakyti, kad nekomentuosite. Jei bandysite ginčytis ar darbdavį mokyti, galite likti neteisingai suprastas.

Dabar ypač dažnai darbuotojų atrankose naudojamos praktinės užduotys, testai. Savaime suprantama, kad tai naudinga darbdaviui, įmonei – suteikia galimybę geriau pažinti tiek žmogų, tiek jo gebėjimus. O kokią praktinę naudą galima įžvelgti potencialiam darbuotojui?

Taip, ši praktika darosi vis populiaresnė ir tokių testų nereikėtų bijoti. Jei atliekate emocinio intelekto ar situacinius testus, atminkite viena – juose nėra teisingo atsakymo, jų tikslas yra pamatyti, kaip jūs mąstote ir kaip elgtumėtės tam tikrose situacijose. Rekomenduočiau atsakinėti sąžiningai, nes gauti rezultatai parodo žmogaus stipriąsias puses ir kur reikėtų tobulėti.

Kalbant apie technines užduotis, čia gali puikiai atsiskleisti tie kandidatai, kuriems sunkiau sekasi perteikti savo sugebėjimus žodžiu.

Pirmasis testas atskleidžia kandidato minkštuosius įgūdžius, o techninė užduotis leidžia geriau pamatyti ir įvertinti jo profesines žinias. Abu testai yra vienodai svarbūs ir tai pastaruoju metu akcentuoja vis daugiau darbdavių.

Amžinas klausimas – kaip paprašyti didesnio atlyginimo? Galbūt yra kokios nors gairės, kaip pasiruošti tokiam pokalbiui su darbdaviu?

Taip, ruoštis tikrai būtina ir čia galioja taisyklė „Geras pasiruošimas – pusė darbo“.

Pabandykite suskaičiuoti, ką jūs duodate įmonei ir kaip, panaudodami savo žinias ir įgūdžius, prisidedate prie jos siekiamų tikslų. Pateikite paskutinio aktualaus laikotarpio darbo rezultatus, pasiektus ar viršytus tikslus, galbūt radote ir pritaikėte sprendimą, kuris padėjo įmonei sutaupyti lėšų ar dirbti efektyviau, galbūt išsprendėte kitą opią problemą įmonės mastu. Svarbu, kad tinkamai pasiruoštumėte pokalbiui su darbdaviu ir turėtumėte argumentų savo norams pagrįsti.

Bet netgi jei dirbate labai gerai, apie jus puikiai atsiliepia kolegos, klientai, jūsų darbo rezultatai spindi, atminkite, kad kiekviena veikla turi savo rinkos vertę. Pasidomėkite, kokia ji, ir jeigu tai jūsų netenkina, galbūt vertėtų su darbdaviu kalbėtis ne apie atlyginimą, o apie galimybę užimti aukštesnes pareigas.

Pastaruoju metu daug kalbama apie darbuotojų motyvaciją. Kas dabar darbuotojus labiausiai motyvuoja? Koks būtų efektyviausias metodas, kuris galėtų padėti išsaugoti gerą specialistą įmonėje?

Ši tema yra gana plati, aktuali ir nuolat kintanti. Smagu tai, kad dauguma įmonių supranta, jog vien atlyginimas darbuotojų nemotyvuoja. Juos labiausiai skatina geras įmonės mikroklimatas, ryšys su tiesioginiu vadovu, įdomus darbas, galimybė tobulėti ir mokytis iš patyrusių kolegų. Kiekvienas darbuotojas nori jaustis svarbus, išgirstas ir įvertintas tiek vadovo, tiek kolegų. Tai ir yra vieni iš svarbiausių elementų, norint išlaikyti darbuotojus įmonėje.

Gal galite išvardyti, tarkime, penkias sritis, kuriose labiausiai trūksta (daugiausia ieško) ir ateityje trūks darbuotojų?

Vis dar populiariausios išlieka informacinių technologijų (IT) sritis, inžinerija, logistika, gamyba, prekyba ir pardavimas, o pastaruoju metu sparčiai auga personalo specialistų poreikis.

Kokių praktiškų patarimų turėtumėte darbo besidairantiems vyresniems žmonėms, juk visi žinome, kad dažnai metai tampa didžiausia kliūtimi įsidarbinti?

Amžius tikrai neturėtų būti kliūtis, jei žinosite savo stipriąsias savybes ir ieškosite tokio darbo, kuris tai padėtų atskleisti. Išsigryninę šias savybes, tikslingai siekite tai dar labiau sustiprinti. Jums galėtų padėti tinkamos studijos ar papildomi kursai. O kandidatuodami darbdaviams drąsiai pasakykite, kodėl tokį karjeros kelią pasirinkote.

Temos:

Darbas Karjera