Stresas lemia priklausomybes?

Stresuojantis vyras / 123RF.com nuotr.
Autorius: Projekto partneris
Publikuota: 2019-11-18 09:56
Stresas yra normali ir neišvengiama gyvenimo dalis. Vis dėlto neretai būna, kad jis įsismelkia į visas kasdienybės sritis. Nereikėtų į tai numoti ranka tikintis, kad praeis savaime, – stresą būtina valdyti, kad jis netaptų sunkių ligų ar priklausomybės sukėlėju.

Nors visi žinome, kas yra stresas, ir tikrai esame jį jautę ne kartą, į šią būseną reaguojame skirtingai. Kai kurie žmonės geba greitai rasti veiksmingų būdų, kaip suvaldyti užklupusią įtampą, pavyzdžiui, mankštintis, užsiimti malonia veikla, pasivaikščioti gryname ore ir pan. Tačiau kiti asmenys, apimti streso, jaučiasi irzlūs, nervingi, jiems sunku susikaupti, deramai atlikti kasdienes užduotis, bendrauti su aplinkiniais ir pan. Toks negebėjimas susidoroti su stresu gali paskatinti įvairių ligų atsiradimą, socialines problemas ar tapti kokių nors sunkiai atsikratomų priklausomybių priežastimi.

Veikia ir kūną, ir protą

Stresas yra kūno reakcija į įvykius ar pokyčius. Kartais jis yra lengvas, pavyzdžiui, kai prieš pasimatymą niekaip nepavyksta rasti sutarto restorano ar vykstant į darbo pokalbį įstringama eismo spūstyje. Tačiau gana dažnai stresas yra sunki ir ilgalaikė būsena, kurią patiria, tarkim, nuolatinės emocinės, fizinės ar seksualinės prievartos aukos. 

Atsidūrus stresinėje situacijoje, žmogaus kūnas išskiria hormonus, kurie sukelia klasikinę reakciją „kovok arba bėk“. Tuomet raumenys prisipildo kraujo, širdis ima plakti greičiau ir stipriau, sulėtėja virškinimas, pakyla kraujospūdis – kūnas tampa pasirengęs išvengti pavojaus arba veiksmingiau gintis. 

Problema atsiranda tada, kai tokia būsena žmogų lydi nuolatos. Kovoti arba bėgti skatina ir lėtinis stresas, varginantis žmogų 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Tiems, kurie susiduria su chroniška įtampa, gali atsirasti fizinės ir psichinės sveikatos problemų: padažnėti širdies ritmas, pakilti kraujospūdis, pradėti pykinti, sutrikti virškinimas, imti svaigti galva, išsivystyti nemiga, depresija ir pan. Galiausiai dėl per didelio nuolat kamuojančio streso žmonės gali pradėti piktnaudžiauti alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis.

Kas įklimpsta dažniausiai

Streso poveikis žmogui tyrinėtas ne vieną dešimtmetį. Vis atrandama naujų rezultatų, patvirtinamos senos tiesos ir pabrėžiama, kad tai yra sudėtingas procesas, dažniausiai apimantis beveik visas pagrindines organizmo sistemas. 

Pastaraisiais metais atliktas ne vienas mokslinis tyrimas, susiejęs stresą su priklausomybe nuo alkoholio, narkotinių medžiagų ir vaistų. Tyrėjai mano, kad nuolat lydinti įtampa sukelia smegenų pokyčius, kurie ilgainiui gali lemti priklausomybę. Išsiaiškinta, kad stresas, juntamas ankstyvame amžiuje, pavyzdžiui, fizinės ir psichologinės vaikystės traumos arba užsitęsusi ir pasikartojanti įtampa, turi įtakos priekinės smegenų skilties raidai. Ji yra susijusi su aukštesnio lygio mąstymu ir impulsų valdymu. Taigi nepakankamai išsivysčiusi ši smegenų dalis lemia tai, kad suaugęs toks asmuo lengviau gali tapti priklausomu nuo alkoholio, kokių nors cheminių preparatų, net nuo azartinių lošimų ar nuo sekso. 

Suvaldyti stresą – įmanoma!

Sveikas jaudulys skatina pasitempti ir tobulėti, tačiau per daug įtampos ne tik mažina pasitikėjimą savimi, produktyvumą, bet gali tapti rimtų negalavimų priežastimi. Visiškai išvengti stresinių situacijų neįmanoma, tačiau sureguliuoti dienotvarkę ir atsisveikinti su įtampa paprasčiau, nei gali atrodyti. Pakaks pakeisti keletą kasdienių įpročių ar įtraukti nors vieną naują.

Išsimiegokite. 2013-aisiais JAV Geresnio miego tarybos (angl. Better Sleep Council) atlikta apklausa atskleidė, kad suaugusieji, kurie naktį miegojo mažiau nei 8 valandas, jautėsi irzlesni ir patyrė daugiau streso nei tie, kurie ilsėjosi 8 valandas. Lengviau užmigti padės pasivaikščiojimas po vakarienės, neapkrautas skrandis, išjungti elektros prietaisai ir šviesa miegamajame, šilta vonia ar skaitymas, ramunėlių arbata.

Rašykite dienoraštį. Tyrimai rodo, kad ši veikla naudinga fizinei ir emocinei būklei, netgi ilgina gyvenimo trukmę. Kasdienis rašymas mažina nerimo, depresijos simptomus. Psichologai aiškina, kad kasdienių patirčių fiksavimas popieriuje yra veiksmingas, nes padeda išgryninti mintis, įvertinti pažangą, suteikia laiko apmąstyti potyrius ir jausmus, geriau juos suprasti.

Planuokite savo laiką. Dienotvarkė primins įsipareigojimus ir planus, padės racionaliau paskirstyti dėmesį bei laiką. Organizuodami darbus ar laisvalaikį, visada jiems numatykite šiek tiek daugiau laiko, kad netikėtumai ar užtrukęs susitikimas nesukeltų įtampos ir nesutrikdytų kitų planų. Raskite savo tempą.

Medituokite. Kad žmogaus organizmas tinkamai funkcionuotų, reikia ją reguliariai perkrauti. Meditacija padės nuraminti kūną, sulėtinti mintis ir išgirsti save. Tai mažina stresą, kūno įtampą ir gerina miego kokybę. Masačusetse atlikta studija parodė, kad vos 8 savaitės meditacijos ne tik padėjo žmonėms išmokti nusiraminti, bet ir sukėlė pokyčių įvairiose smegenų dalyse.

Daugiau judėkite. Anot sveikatos specialistų, kasdienė mankšta ne tik padeda išvengti širdies ligų ar nutukimo, bet ir veiksmingai mažina stresą. Kaip vaikščiojimas ar mankšta slopina įtampą, savo ataskaitoje aiškina JAV veikianti Mėjo klinika: „Sportas veiksmingai mažina stresą dėl išsiskiriančių laimės hormonų endorfinų ir kūno bei proto kontrolės jausmo.“

Klausykitės muzikos. Ji padeda susikoncentruoti, įveikti sunkius gyvenimo etapus, nusiraminti, atsipalaiduoti, atsikratyti streso nepajudinant nė piršto. Jei ieškote lengvo būdo sumažinti įtampą, į dienotvarkę įtraukite ir mėgstamų melodijų. Ligoninėse daryti tyrimai rodo, kad muzikos klausymasis prieš operaciją ir po jos mažina pacientų streso ir nerimo lygį. 

Skaitykite. Įrodyta, kad vienas efektyviausių būdų kovoti su stresu yra skaitymas. Sasekso universiteto mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad grožinės literatūros gerbėjai gali džiaugtis net 68 proc. mažesniu streso lygiu. Kad būtų pasiektas šis efektas, skaityti pakanka vos 6 min. per dieną. Dėmesio perkėlimas į literatūros pasaulį sumažina raumenų įtampą.

Išjunkite išmaniuosius prietaisus. Švedijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad nuolatinis naudojimasis kompiuteriu ar išmaniuoju telefonu vėlai vakare glaudžiai susijęs su miego sutrikimais ir stresu. Specialistai pataria atsitraukti nuo ekranų, jei jaučiatės įsitempę ar sunerimę ir išeiti pasivaikščioti ar apibėgti aplink kvartalą. 

Projekto partnerio inicijuotas ir parengtas turinys, už teksto turinį atsakingas partneris.

Naujausi straipsniai