Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Dvikalbiai vaikai. Gerai ar blogai?

Vaikai
Fotolia nuotr. / Vaikai
Šaltinis: Ji24.lt
0
A A

Šiandien mišrios šeimos tapo norma. Daug lietuvių augina vaikus užsienyje su kitos tautybės sutuoktiniais. Lietuvoje likę giminaičiai džiaugsmingai laukia grįžtančių vaikaičių, mažųjų pusbrolių, pusseserių, sūnėnų ir dukterėčių. Kartais jų bendravimą apsunkina nesusikalbėjimas, todėl vis daugiau tėvų vaikus moko kelių kalbų.

Garsenybių pavyzdžiai

 

Jeigu pasidomėtume, kiek garsių menininkų, aktorių ir muzikantų kalba keliomis kalbomis, nenustebtume. Maža to, jie to paties linki ir savo vaikams. Antonio Banderaso ir Melanie Griffith dukra Stella mokosi ispanų ir anglų kalbų. Teniso žvaigždžių Steffi Graf ir Andre Agassi vaikai kasdien girdi vokiečių ir anglų kalbas. Madonna vyresnėlius Lurdes ir Rocco leidžia į prancūzišką mokyklą, o jaunėliui Davidui samdo prancūziškai kalbančią auklę. Angelinos Jolie ir Brado Pitto vaikai Maddoxas, Paxas, Zahara, Shiloh, dvyniai Knoxas ir Viviene taip pat mokomi prancūzų kalbos. Wesley Snipeso atžalos kalba korėjietiškai, kaip ir jų mama. Tokios tendencijos vyrauja Holivude, bet kas nesvetima jiems, nesvetima ir mums. Gerai žinomų muzikantų Ericos ir Jurgio Didžiulių berniukai Pranukas ir Antanukas kalba net trimis kalbomis. Mama su jais bendrauja angliškai, tėtis – ispaniškai, o gyvena Lietuvoje, todėl išmoks ir lietuviškai. Ši patirtis paskatino Ericą imtis kūrybos ir parašyti dvikalbę knygelę „Mano gyvūnai. My animals“, kurioje kiekvienas gyvūnas eiliuotai pristatomas anglų ir lietuvių kalbomis.

 

Mažieji dvikalbiukai

 

Kas gi tie dvikalbiai? Paprastai šnekant, tai vaikai, kurie kasdien bendrauja dviem kalbomis. Tokie mažyliai jau nuo gimimo žino, kad kiekvienas daiktas gali būti vadinamas dviem skirtingais žodžiais, o paaugę gali laisvai pereiti iš vienos kalbos į kitą. Dauguma specialistų ir tėvų sutinka, kad dvikalbystė – puiki dovana vaikui. Nuo pat gimimo jis pažįsta dvi kultūras, perima tradicijas ir ateityje lengvai išmoksta dar daugiau kalbų. Skeptikai  baiminasi, kad dvikalbiai ar daugiakalbiai užaugs gerai nemokėdami nė vienos kalbos, o būdami maži jausis sutrikę, nes painios žodžius. Tačiau tiesa yra tokia, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai susidoroja ir su trimis kalbomis. Pavyzdžiui, mama su mažyliu kalba lietuviškai, tėtis – švediškai, o vaikutis lanko anglakalbių darželį. Kaip tokia maža galvelė jas visas atskiria? Pasirodo, žmogaus smegenyse yra gausybė neuronų, gebančių susidoroti su dviem ir daugiau kalbų.

 

Jeigu pasiryžote dvikalbystei

 

Nuo pat gimimo su mažyliu kiekvienas tėvas turi kalbėti savo gimtąja kalba, t. y. laikytis principo „vienas asmuo – viena kalba“. Žinoma, mamos kalbą vaikas išmoks greičiau, nes ji su mažyliu praleidžia daugiausia laiko: šnekina jį, dainuoja lopšines ir seka pasakėles. Tėčiai neturėtų nusiminti, nes ateis ir jų diena, kai ne tik mamos, bet ir jie su atžalėle turės „slaptąją“ kalbą. Mokyklinio amžiaus vaikai jau būna gerai išmokę abi kalbas.

 

Kitas būdas auginti dvikalbę atžalą – rinktis metodą „viena aplinka – viena kalba“. Tai reiškia, kad namuose su vaiku būtų kalbama, pavyzdžiui, lietuviškai, o už namų ribų – angliškai, jeigu lietuvių šeima gyvena, tarkime, Didžiojoje Britanijoje. Tėvų kalbą mažylis lavina namuose, o antrąją – darželyje, mokykloje. Beje, nereikia pamiršti, kad kuo vėliau vaikas supažindinamas su antra kalba, tuo mažiau galimybių ją išmokti taip puikiai kaip pirmąją. Kad dviejų kalbų mokymas būtų sklandus, tėveliai turėtų pasidomėti šia tema ir nedaryti esminių klaidų. Viena jų būtų vaiką mokyti tos kalbos, kurios tėvai patys gerai nemoka. Pavyzdžiui, rusakalbiai staiga nusprendžia su vaiku bendrauti tik lietuviškai. Kad kalbų mokymosi procesas būtų smagesnis ir įdomesnis, į pagalbą galima pasitelkti dvikalbes knygeles, vaikams rodyti filmukus gimtosiomis kalboms, leisti klausytis dainelių.

 

Dažniausios baimės

 

Neretai tėvai, žengę dvikalbystės keliu, išsigąsta, kai mažieji pradeda painioti žodžius. Vilniaus universiteto docentė Aldona Mazolevskienė sako, kad iki 4 metų vaikai dar painiojasi, todėl susidaro įspūdis, kad jie nesuvokia nuolat girdį dvi skirtingas kalbas. Kartais viename sakinyje vartoja abiejų kalbų žodžius. Dėl to jaudintis nereikėtų – tai normalu! Net ir vaikai, gyvenantys vienos kalbos aplinkoje, apie 2–4 metus kalba „savo kalba‘‘. Keturmečiai jau puikiai atskirs abi kalbas ir atsakinės į klausimus ta, kuria į jį kreipsis vienas iš tėvų. Tėvelius dažnai neramina ir tai, kad jų čiauškučiai pradeda kalbėti vėliau nei vienakalbiai bendraamžiai. Moksliškai nepatvirtinta, bet pastebėta, kad kelias kalbas nuo gimimo girdintis kūdikis kalbėti pradeda 3–6 mėnesiais vėliau. Tai – normalu, nes jis tuo pat metu turi išmokti dvigubai daugiau žodžių, smegenys turi įsisavinti dvi skirtingas kalbų sistemas. Mokyti vaikutį dviejų kalbų – papildomas darbas tėvams, reikalaujantis daugiau kantrybės, nes rezultatai pasiekiami ne per vienerius metus. Tai ypač aktualu, jei norima vaiką išmokyti ne tik suprasti ir kalbėti, bet ir skaityti, rašyti.

 

Daugiakalbės šeimos pavyzdys

 

Renkant medžiagą apie dvikalbystę šeimoje, labai norėjosi pateikti nors vieną „gyvą“ pavyzdį. Ilgai sukti galvos neteko, nes į gimtinę iš Londono sugrįžo daugiakalbė draugės sesers šeima. Lietuvaitė Rūta El-Lameh, ištekėjusi už libaniečio Charleso, susilaukė sūnaus Patriko ir dukters Šarlotės. Vienuolikmetis sūnus ir septynerių dukra laisvai kalba lietuviškai, arabiškai ir, žinoma, angliškai. Beje, mokykloje mokosi dar ispanų kalbos. Tėvai nusprendė mažąjį Patriką nuo gimimo mokyti savo gimtųjų kalbų. „Labai norėjau, kad vaikai susikalbėtų su seneliais. Be to, manau, kad kalbų mokėjimas jaunam žmogui yra labai naudingas“, – sako Rūta. Ir jai pavyko! Būdami Lietuvoje, vaikai kalba lietuviškai, o nuvažiavę pas senelius į Libaną – arabiškai. Patrikas ir Šarlotė papildomai lanko šeštadieninę arabų mokyklą, o lietuviškai mokosi namuose. Rūta mielai leistų vaikus į lietuvių mokyklą, bet ji yra per toli, be to, vaikai yra labai užimti. Nepaisant to, sūnus Patrikas skaito ir rašo lietuviškai, tiesa, padaro klaidų. Rašyti gimtąja mamos kalba jis išmoko bendraudamas internetu su pusbroliu. Kokia kalba dominuoja Rūtos šeimoje? Pasirodo, tokios nėra, nes vyras Charlesas moka lietuviškai, o Rūta – arabiškai, nors iš pradžių sutuoktiniai kalbėjo angliškai. Ateityje jų vaikai mokykloje žada rinktis lotynų ir italų kalbas. Štai kiek daug kalbų gali skambėti vienoje šeimoje.

 

Įdomu

 

⇒ JAV labai populiaru vaikams samdyti kitakalbę auklę, kad vaikai išmoktų užsienio kalbos.

⇒ Kanadoje, Belgijoje, Suomijoje, Šveicarijoje dvikalbystė seniai tapo norma.

⇒ Specialistai mano, kad maži vaikai vienu metu gali susidoroti ir su keturiomis kalbomis.

⇒ 1997 m. Jorko universitete, Didžiojoje Britanijoje, atlikti tyrimai parodė, kad dvikalbiai vaikai geriau supranta rašytinę kalbą negu viena kalba kalbantys jų bendraamžiai.

⇒ Tikruoju dvikalbiu tampama tik mokantis kalbos šeimoje (iki 5–6 metų) arba kitos kalbos aplinkoje, bet ne pagal užsienio kalbos mokymosi metodiką.

⇒ Neįrodyta, kad dvikalbystė kenktų netgi kalbos raidos sutrikimų turinčiam vaikui.

 

Remtasi tinklapio www.ikimokyklinis.lt informacija.

 

Tekstas Jolantos Garnytės-Jadkauskienės

 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Ji24.lt