Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kaip susitvarkyti su vaiko pykčiu ir nervingumu: veiksmingi M.Montessori metodai

Vaikas pyksta
123rf.com nuotr. / Vaikas pyksta
Šaltinis: Ji24.lt
0
A A

Viena iš labiausiai naudingų koncepcijų, kurias sukūrė Marija Montessori, vadinama „jautriaisiais periodais“. Pasak žymios pedagogės, nuo gimimo iki 6 metų vaikai išgyvena ir jaučia tai, ką ji vadina „galimybių langais“.

Tai momentai, kai vaikuose atsiranda įgimti gebėjimai mokytis, įgyti naujus įgūdžius ir „tobulinti savo meistriškumą“. Ir būtent šiais laikotarpiais reikia mokyti juos valdyti savo emocijas ir jas suprasti, juk tai labai sudėtingas dvasinis pasaulis, kuris neretai tiesiog perpildo mažuosius. Tinklapis econet.ru pateikia keletą nesudėtingų šios pedagogės strategijų.

wikimedia.org nuotr./Maria Montessori (1870–1952)
wikimedia.org nuotr./Maria Montessori (1870–1952)

M.Montessori auklėjimo metodai turi savo šalininkų ir kritikų. Tačiau daugelį jos sprendimų galima taikyti ne tik klasėje, tačiau ir namuose.

Visame pasaulyje veikia jos vardo ugdymo įstaigos. Jose stengiamasi ugdyti vaiko savarankiškumą, savotišką autonomiją, kad jis pats būtų atsakingas už savo mokymąsi. Viskas priklauso nuo vaiko smalsumo ir žingeidumo, nuo jo santykio su kitais žmonėmis ir pasiūlytų priemonių.

Daugeliui tėvų kyla klausimas, kaip gi Montessori lavinamosios metodikos gali būti pritaikomos ir panaudojamos namų aplinkoje, su artimiausiais žmonėmis, šeimoje? Būtent čia vaikai susipažįsta su esminiais ugdymo principais.

Štai keletas patarimų, kurie gali būti labai naudingi, kai vaikas pyksta ir išgyvena stiprias emocijas.

TAIP PAT SKAITYKITE: Atmintinė tėvams: kaip užauginti aukšto emocinio intelekto vaiką

Socialinis emocinis lavinimas

Montessori niekuomet nekalbėjo apie išsilavinimą ar emocinį intelektą „grynu pavidalu“. Žymiai pedagogei sąvokos „socializacija“ ir „emocijos“ neatsiejamai susijusios ir turi eiti greta.

Jei vaiką ištinka isterija, jis jaučia, kad socialinė aplinka neatsiliepia į jo lūkesčius:

  • Jis negali gauti to, ko nori, labai pyksta, įsižeidžia ir lengvai susierzina, jis tiesiog nepajėgus atidėti vėlesniam laikui savo „noriu“... Štai ką reiškia jo ašaros, riksmai, o kartais ir smūgiai, spardymasis.
  • Vaikui emocijos kyla esant santykiui su suaugusiais ar kitais vaikais, tai socio-emocinis kontekstas, ir vienas negali būti atskirtas nuo kito.

Nežiūrint į tai, kad Montessori kritikuojama už laisvės ir nepriklausomybės suteikimą vaikui, negalima pamiršti kai ką fundamentalaus: suaugusieji visuomet yra „gidai“, jie formuoja vaiko mokymosi kryptį ir padeda jos siekti, jie yra kopijavimo, mėgdžiojimo pavyzdžiai.

Būtent dėl to jautrieji periodai (nuo gimimo iki 6 metų) yra esminiai, mes turime būti šalia savo vaikų, duoti jiems atsakymus į kiekvieną klausimą ir būti dėmesingikiekvienai emocijai.

TAIP PAT SKAITYKITE: Tėvų bendravimas su vaikais: kaip suvaldyti savo emocijas sudėtingose situacijose?

Ką reikia žinoti, norint suvaldyti vaiko emocijų pasaulį?

  • Kontroliuokite savo žodžius ir neignoruokite vaiko elgesio. Nelyginkite savo vaiko su kitais. Tai tik didins jo pyktį ir nuoskaudas.
  • Stenkitės, kad jūsų vaikas visuomet galėtų pasitikėti ir būti atviras. Jis pasitikės, jei kiekvieną akimirką galės pasikalbėti su jumis, su kitais vaikais; galės kažką kartu sukurti ir būti atviras kitiems, žinodamas, kad jį gerbs.
  • Kartais leiskite savo vaikui pasielgti neteisingai. Padėkite jam savo patarimais, bet tegul jis pats taiso savo klaidas. Vaikai turi daryti kai kuriuos dalykus savarankiškai, kad jaustų savo gebėjimus, tai didina jų pasitikėjimą savimi.
  • Kai vaikas reiškia pyktį ar neapykantą, vadinasi, yra kažkas, ko jis nepajėgus išreikšti žodžiais, todėl mums reikia išsiaiškinti priežastį ir pasistengti jį suprasti.

Mes, tėvai, turime auklėti savo vaikus ir bendrauti su jais ramiai ir kantriai. Niekada neignoruokite savo vaikų nerimo ar nervingumo būsenų, ypač jeigu jie dar visai maži. Būtina rasti jų savijautos priežastį ir pasiūlyti problemos sprendimą.

Ramiai, tiktai ramiai...

Pastaruoju metu labai populiarios tapo „ramybės dėžutės“ („ramybės bankai“, „ramybės indėliai“). Tai bet koks daiktas, kuriam jūs suteikiate tokią funkciją – jis padeda vaikui nusiraminti, įveikti nerimą ir pašalinti stresą. Kaip tai galima naudoti:

  • Vizualinis stimuliatorius. Jeigu daiktas yra ryškus, blizgantis, gal turi kažkokių judančių detalių, tai gali padėti vaikui kuriam laikui sukoncentruoti dėmesį.
  • Šias raminamąsias priemones reikėtų naudoti tik šalia esant suaugusiam žmogui.
  • Mes galime kiekvieną vakarą atnešti šį daiktą į vaiko lovą ir, kol jis jį stebi, paklausti jo, kaip praėjo jo diena, kas jį neramina, ar jis turi kokių baimių, kas patinka, kas nepatinka...
  • Klausti reikia nuoširdžiai, nesmerkiant vaiko ir nepaverčiant to tardymu, tai greičiau turi priminti žaidimą, kuris padeda vaikui išlaisvinti emocijas.

Tokie ramybės daiktai yra labai gera priemonė, galinti jums ir jūsų vaikui labai padėti susitvarkyti su pykčiu ir nervingumu.

TAIP PAT SKAITYKITE: Aušra Kurienė: Mušdami vaikus auginame nemąstančius, paklūstančius vergus

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 2 Vaikas Ugdymas
Parašykite atsiliepimą apie Ji24.lt