Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Placenta. Kodėl ji tokia svarbi?

Placenta. Dėl ko ji tokia svarbi?
Fotolia nuotr. / Placenta. Dėl ko ji tokia svarbi?
Šaltinis: Ji24.lt
0
A A

Natūralistinę gimdymo pasaulėžiūrą propaguojančios gimdyvės ypatingą reikšmę skiria placentai. Pastaruoju metu apie tai gana plačiai diskutuojama ir viešai. Taigi, kodėl placenta yra tokia svarbi? Apie tai kalbamės su akušeriu-ginekologu Romualdu Šemeta, daugybę metų propaguojančiu natūralų gimdymą ir mokančiu to būsimas mamas.

15min.lt / Juliaus Kalinsko nuotr. / Akušeris ginekologas Romualdas Šemeta
15min.lt / Juliaus Kalinsko nuotr. / Akušeris-ginekologas Romualdas Šemeta

– Kokios yra placentos funkcijos, kad jai skiriamas toks didelis dėmesys?

– Ji susiformuoja dažniausiai pirmojo nėštumo trimestro pabaigoje. Svarbi tuo, kad per ją viso nėštumo metu vyksta medžiagų apykaita, placenta jungiasi su vaisiumi per virkštelę. Šis laikinas organas sveria nedaug – apie pusę kilogramo, bet per ją pereina motinos kraujas su maisto medžiagomis ir deguonimi, kad būsimas vaikelis gautų visko, ko jam reikia. Placenta dar gamina hormonus, turi imunogeninių, autogeninių savybių. Taigi – šis organas labai svarbus ir vertingas. Kūdikiui gimus, maždaug po 10–15 min. placenta atsiskiria ir užgimsta. Kadangi joje daug aktyvių medžiagų, tad daugeliui turbūt ne naujiena, kad placentos perdirbamos ir panaudojamos farmacijos pramonėje biostimuliatoriams gaminti. Taip pat jos naudojamos ir kosmetologijoje.

 

– Kodėl kartais placenta laidojama?

– Išlikęs paprotys dar ir medelį toje vietoje pasodinti. Esu girdėjęs, kad senais laikais, kai daugelis moterų gimdydavo namuose, placentas užkasdavo, tad taip ritualas turbūt ir atsirado. Tai tiesiog paprotys, kuriam suteikiama prasmė. Juk ir su išėjusiais anapilin žmonėmis ne visi elgiamės vienodai: vieni juos laidojame, kiti kremuojame ir urnas palaidojame, treti tas urnas laiko namuose, dar kiti – išbarsto pelenus. Kiekvienu atveju tam veiksmui suteikiama tam tikra prasmė. Kai kuriose tautelėse placenta netgi valgoma – irgi suteikiant tam ritualinę prasmę. Iš to nėra ko juoktis. Juk žmonės irgi įvairūs: vieni yra vegetarai, kiti – veganai, treti – mėsėdžiai.

Procedūra paprasta: vaikučiui užgimus imamas kraujas iš virkštelės, kuriame daug kamieninių ląstelių, jis užšaldomas skystame azote ir laikomas: kol kas Lietuvoje tik privačiame kamieninių ląstelių banke.

 

– Ar dažnai ligoninėse gimdžiusios moterys prašo joms atiduoti placentą?

– Tai gana reti atvejai. Kartais gydytojai net to paklausia, nes žino, kad kai kurios poros norėtų ją palaidoti. Tačiau dažniausiai placentos tiesiog utilizuojamos.  

 

– Kokia jūsų nuomonė apie kamieninių ląstelių paėmimą iš placentos ir virkštelės ir jų saugojimą? Tai nemažai kainuoja, bet ar verta?

– Tai nepaprastai vertingas dalykas, tik žmonės apie tai mažai informuoti. Procedūra paprasta: vaikučiui užgimus, imamas kraujas iš virkštelės, kuriame daug kamieninių ląstelių, jis užšaldomas skystame azote ir laikomas kol kas Lietuvoje tik privačiame kamieninių ląstelių banke. Kamieninės ląstelės unikalios tuo, kad gali virsti bet kokiomis organizmo ląstelėmis. Būtent dėl to jos sėkmingai naudojamos onkologiniams susirgimams, ypač kraujo vėžiui, gydyti.

 

– Ar tos ląstelės vienodai tinka tik vienos šeimos nariams?

– Vaikui, iš kurio paimtos – 100 procentų, broliams, seserims, tėvams – apie 50 procentų. Tolimesniems giminaičiams – dar truputį mažiau. Tačiau tai patikima priemonė gydyti rimtas ligas: atliekami tyrimai ir netrukus jos bus naudojamos kovojant su širdies ir kraujagyslių ligomis. Užsienyje tai jau daroma. Kamieninės ląstelės praverčia ir gydant cerebrinį paralyžių. Tai – ateities medicina. Specialistai teigia, kad ateityje jomis bus gydoma dauguma ligų.

 

– Jei jauna šeima paklaustų jūsų, ar saugoti tą iš virkštelės surinktą naujagimio kraują, ar ne, ką atsakytumėte? Juk jo gali ir neprireikti.

– Pasakysiu atvirai: jei leidžia finansinės galimybės – vertėtų saugoti. Tai nėra pigu: pirmas įnašas apie 3 000 litų, paskui kiekvienais metais – dar apie 600 litų. Jei žmogus negali tiek skirti, ką padarysi, bet jei turi ir to nepadaro, o vėliau jų prireikia... Jei yra galimybė, kodėl nepasinaudojus ja?!  Juk gyvybės ir kitokio draudimo įmokas taip pat mokame, nors nežinome, ar to prireiks.

 

– Ar saugomos ląstelės yra šeimos nuosavybė ir kitiems negali būti panaudojamos?

– Lietuvoje – taip. Ląstelės saugomos iki vaikui sukaks 18 metų, o tada jau vaikas sprendžia, saugoti toliau ar ne. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, yra privatus ir valstybinis kamieninių ląstelių bankai. Valstybiniame banke saugomas iš visų naujagimių virkštelių paimtas kraujas. Jis naudojams tam, kam reikalinga: visa informacija saugoma kompiuteryje, kamieninėmis ląstelėmis gali pasinaudoti ir kitų valstybių piliečiai.

 

Tekstas Dovilės Štuikienės

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Ji24.lt