Vaiva Lukošienė: kokius sunkumus klimato šiltėjimas sukelia alergiškiems žmonėms?

Vaiva Lukošienė su vyru ir sūnumi/Gretos Juodžiukynaitės nuotr.
Autorius: Ji24.lt
Publikuota: 2020-03-24 11:56
„Klimato šiltėjimas kelia sunkumų ir alergiškiems žmonėms. Dėl to didėja žiedadulkių koncentracija ore, augalai anksčiau sukrauna žiedus, o žydėjimo periodas, prasidėjęs anksti pavasarį ar net žiemą, kaip šiais metais, nusitęsia iki pat rudens. Alergijos sukelti simptomai neigiamai veikia įvairias gyvenimo sritis, sveikata nors ir pagrindinė, bet ne vienintelė jų: sutrinka socialiniai ryšiai, alergiški žmonės ar juos prižiūrintys negali visavertiškai dirbti, tad nukenčia finansiškai“, – teigia visuomenės sveikatos ugdymo ir gyvensenos medicinos specialistė, knygos „Ačiū, ne – aš alergiškas!“ autorė Vaiva Lukošienė.

Su alergiška moterimi, alergiško vyro žmona ir alergiško sūnaus mama kalbamės apie pavasarines alergijas ir jų keliamus iššūkius.  

Ar Lietuvoje dažna alergija žiedadulkėms? 

Lietuva šiuo atžvilgiu nesiskiria nuo kitų šalių, skiriasi tik patys alergizuojantys augalai ir „pavojingas“ laikas, o tai priklauso nuo geografinės vietos, oro drėgmės ir pan.

Kaip atpažinti alergiją žiedadulkėms? 

Ją sukelia imuninės sistemos reakcija į įvairių augalų žiedadulkes. Dažniausiai ji pasireiškia pavasarį ir vasarą. Kuo stambesnės žiedadulkės (pvz., pušų), tuo mažesnė alergijos tikimybė. Kuo jos smulkesnės ir kuo jų daugiau (pvz., beržų), tuo reakcija dažnesnė ir intensyvesnė. Žiedadulkės iš aplinkos nusėda ant nosies, burnos ir akių gleivinių, patenka į bronchus, kontaktuoja su oda ir sukelia alergines reakcijas. Jei kasmet būtent tam tikru metų laiku blogai jaučiatės, turėtumėte apsvarstyti šios alergijos tikimybę.

Kokių sutrikimų alergiškiems žmonėms gali sukelti žiedadulkės? 

Reakcijų yra įvairių – priklausomai nuo paties alergeno ar jo patekimo kelio galime sulaukti skirtingų simptomų. Pavyzdžiui, sergančiųjų šienlige (polinoze) dažnai pažeidžiamos galvos kraujagyslės ir klausos nervas, todėl žydint „pavojingiems“ augalams tokius žmones vargina stiprūs galvos skausmai ir sutrinka pusiausvyra. Žiedadulkės gali sukelti net epilepsiją. Joms su maistu patekus į virškinimo traktą gali kamuoti pykinimas, vėmimas, staigūs, stiprūs pilvo skausmai, odos bėrimas. Žiedadulkėms nusėdus ant akių ar nosies gleivinių, jausite nosies užgulimą, vargins vandeningos ir gleivingos išskyros iš nosies, čiaudulys, akių, gerklės perštėjimas, dusulys, sausas kosulys, bėrimai. Tarp žiedadulkių alergijos simptomų yra ir dilgėlinis bėrimas, edema (patinimas), bronchinė astma arba jos paūmėjimas, migrenos priepuoliai, alerginis rinitas, akių uždegimas, žiedadulkių epilepsija.

Kokie žydintys augalai dažniausiai sukelia alergijas?

Lietuvoje dažniausiai alergizuoja beržai, ievos, tuopos, alksniai ir klevai, ąžuolai, alyvos, obelys ir spygliuočiai (pušys, eglės), liepos, pievų augalai (žydi ilgai, kai kurios rūšys net du kartus), sėklinės žolės, grikiai, dilgėlės, gysločiai.

Kaip turėtų alergiški žmonės elgtis augalų žydėjimo metu? 

Venkite vykti į vietas, kur daug augalų, nedirbkite lauko darbų, užsidarykite langus važiuodami automobiliu, venkite atverti namų langus, kai pučia stiprus vėjas. Sausą vėjuotą dieną žiedadulkių ore yra daug daugiau nei tada, kai nėra vėjo ar lyja – lietus jas nuplauna, nusodina. Nedžiovinkite išskalbtų drabužių lauke. Vėdinkite patalpas po lietaus, vakare arba tada, kai nevėjuota. Lango ar durų angą galima uždengti sudrėkinta ir kelis kartus perlenkta marle ar specialiu langų tinkleliu. Venkite pasivaikščiojimų lauke tokiu laiku, kai ore žiedadulkių koncentracija didžiausia (10–20 valandomis).

Grįžę iš lauko persirenkite. Prauskitės po dušu ne rečiau nei du kartus per dieną. Nusiprauskite grįžę iš gatvės, būtinai išskalaukite plaukus. Ligai paūmėjus rekomenduojama kelis kartus per dieną plauti nosies, akių ir burnos gleivines. Kasdien drėgnu būdu išvalykite kambarius. Planuodami atostogas atsižvelkite į tai, kada jūsų pasirinktoje poilsiavietėje žydi jums „pavojingi“ augalai. Jų žydėjimo metu rekomenduojama atidėti visas planuotas operacijas, skiepijimą ir panašias procedūras, vengti sunkaus fizinio krūvio, laikytis antialerginės dietos, nevalgyti kryžmiškai reaguojančių produktų, atsargiai vartoti bet kokius vaistus. 

Žiedadulkės alergiškus žmones gali pasiekti ne tik gamtoje, bet ir kitais pavidalais, pavyzdžiui, kosmetikos priemonėse. Kuris variantas alergiškam žmogui yra pavojingesnis?

Būdų patekti žiedadulkėms tikrai yra daugiau nei vien tiesioginis kontaktas gamtoje. Esant žiedadulkių alergijai draudžiama gydytis vaistiniais augalais, naudoti kosmetikos priemones, kuriose yra žiedadulkių ir augalų dalių. Reikia atsargiai elgtis ir su homeopatiniais preparatais. 

Knygoje „Ačiū, ne –  aš alergiškas!“ rašote, kad, pavyzdžiui, tik beržų žiedadulkėms alergiškas žmogus gali jaustis blogai ir justi alergijos simptomus, net jei tuo metu beržai nežydi ir neauga jo aplinkoje. Kodėl? 

Nesvarbu, kokio tipo alerginės reakcijos kankina, būtina išsiaiškinti, kokie alergenai įjautrina organizmą ir su kuo kryžmiškai reaguoja juose esančios medžiagos. 

Kiekvienas alergenas (ne tik žiedadulkės) yra sudarytas iš baltymų rinkinio. Kai kurie skirtingų alergenų baltymų komponentai yra panašūs. Dėl šios priežasties vyksta kryžminės reakcijos. Pavyzdžiui, jūs tiksliai žinote, kad esate alergiškas tik beržų žiedadulkėms. Šiuo metu jie nežydi ir neauga jūsų aplinkoje. Tačiau jaučiatės blogai: simptomai tokie patys, kaip žydint beržams. Iš kur šie požymiai? Ar pagalvotumėte, kad dėl tokios būklės gali būti kaltos morkos, kriaušės, pomidorai ar žirneliai? Taip atsitinka dėl kryžminės reakcijos. Alergenai yra skirtingi, bet turi vienodų sudedamųjų dalių. 

Kada įprastai pasireiškia alergija žiedadulkėms? Ar gali ji atsirasti jau suaugusiam žmogui? 

Pirmasis alergijos žiedadulkėms paūmėjimo etapas – pavasarį, nors dažniausiai ši alergija sustiprėja birželį ir liepą. Alergija gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmogui.

Naujausi straipsniai