Vasara po karantino: pataria, kaip atsigauti fiziškai ir emociškai

Poilsis SPA centre / 123RF.com nuotr.
Autorius: Ji24.lt
Publikuota: 2020-06-16 20:00
Šią savaitę baigsis tris mėnesius trukęs karantinas ir gyventojai galės po truputį sugrįžti prie įprasto gyvenimo ritmo. Daugelis ribojimų yra sušvelninti jau dabar: veiklą atnaujino ne tik restoranai ir parduotuvės, bet ir sporto klubai, duris atvėrė sanatorijos bei SPA centrai. Tiesa, žmogaus organizmui sugrįžimas į įprastą aktyvų gyvenimą yra nemažas iššūkis. Lietuvos kurortų kineziterapeutai yra pasiruošę priimti lankytojus ir pataria, kaip atsikratyti patirtos psichologinės įtampos, raumenų sąstingio, o vasaros atostogas praleisti atsakingai – stiprinant kūną ir dvasią, kartu su visa šeima.

Sanatorijos liko be užsienio svečių

Lietuvoje sanatorijos ir SPA centrai jau veikia nuo pirmos birželio savaitės ir ypač laukia Lietuvos gyventojų. Kaip teigia Lina Nosevič, Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos vykdančioji direktorė, sveikatinimo įstaigos pasiilgo klientų ir yra pasiruošusios priimti poilsiautojus su pačiais įvairiausiais poreikiais.

„Šiemet yra reta proga apsilankyti Lietuvos sveikatinimo įstaigose pačiu geriausiu vasaros laiku, nes dėl kelionių suvaržymų rezervacijas atšaukti turėjo dauguma mūsų šalį pamėgusių užsienio klientų. Lietuviai šiemet taip pat dar vengia kelionių svetur. Birželio mėnesio užimtumas daugelyje asociacijos įstaigų yra vos 15-20 proc. – čia vieši patys ištikimiausi klientai, atvykstantys stiprinti sveikatą kasmet. Tradiciškai apie trečdalį lankytojų sudarydavo svečiai iš užsienio, ypatingai iš Vokietijos, Izraelio, kaimyninių šalių, dar vienas trečdalis būdavo pacientai, atvykstantys su gydytojo siuntimu po operacijų, kurių šiuo metu taip pat atliekama labai mažai. Todėl visos įstaigos labai laukia klientų ir kviečia išbandyti įvairias sveikatinimo programas: procedūras su mineraliniu vandeniu, mankštas, gydomuosius masažus, fizioterapiją. Daugelis šiuo metu siūlo tai padaryti ypatingai geromis sąlygomis“, – teigia L. Nosevič.

Užsidarymo namuose pasekmės

Pasak sanatorijų kineziterapeutų, keli mėnesiai uždaro ir nejudraus gyvenimo nepraėjo be pėdsakų.

„Karantino metu gyvenimas persikėlė į virtualią erdvę. Atsirado galimybių daugiau skaityti, muziejai atvėrė virtualias galerijas, pasaulio teatrai ir kino teatrai pasiūlė daugybę spektaklių ir filmų. O kur smagiausia žiūrėti filmą ar skaityti? Žinoma, kad lovoje ar patogiai susirangius fotelyje. Todėl dauguma šiuo metu besikreipiančių SPA lankytojų skundžiasi sprando, kaklo skausmais, galvos mauduliu. Nemaža dalis mini ir juosmenyje atsiradusią įtampą ar skausmą“, – pastebi Druskininkuose gyvenantis ir dirbantis vyr. kineziterapeutas Valdas Tautkus.

Psichologai taip pat įspėja, kad pandemijos laikotarpiu itin padaugėjo nerimo sutrikimų, o streso poveikis jaučiamas ir kūnu. Palangoje dirbanti vyr. kineziterapeutė Eglė Štrafėlaitė sako, kad didelė dalis fizinio įsitempimo yra dėl emocinių priežasčių, o kai esame sunerimę, keičiasi net žmogaus laikysena, ypatingai kaklo, pečių juostos srityje.

Kaip praleisti atostogas tikslingai?

„Vasara yra toks metas, kada fizinės veiklos netrūksta. Tam tinka visos aktyvumo formos: ne tik sportas, bet ir daržas, sodyba, ežeras, miškas. Net nepajusime, kaip pagels lapai, papūs šiaurys, o mes vėl išgirsime kalbas apie gripą ar kitą kokį virusą. Todėl dabar yra pats laikas pagaliau pradėti kažką veikti sau: pradėti grūdintis ir stiprinti organizmą, ypač kvėpavimo takų atsparumą. Kaip sakė Antuanas de Sent-Egziuperi, veikla gelbsti. Ji gelbsti ir nuo baimės, ir nuo silpnybių, netgi nuo šalčio ir ligų“, – teigia kineziterapeutas V. Tautkus.

Valdas Tautkus
Valdas Tautkus

E. Štrafėlaitė pataria neskubėti grįžti prie aktyvios fizinės veiklos ir tai daryti palaipsniui, su specialistų pagalba. Pagal galimybes verta apsilankyti sanatorijoje ar SPA centre, kur pirmiausia galima pasikonsultuoti su gydytoju ar kineziterapeutu. Jis atpažins kamuojančių nusiskundimų priežastis ir tinkamai parinks procedūras.

Sveikatos stiprinimo pagrindai

Kalbėdama apie sveikatos stiprinimą, L. Nosevič primena Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) patvirtintą apibrėžimą, pagal kurį sveikata yra ne tik ligų ir negalavimų nebuvimas, bet visapusė fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Tai sudaro holistinės sveikatos sampratą, aprėpiančią visas gyvenimo sritis. Apie tai yra pasakęs ir filosofas Sokratas: „Sveikata dar ne viskas, tačiau be sveikatos viskas – niekas”.

Ne veltui didelę reikšmę fizinei būklei turi ir emocinė savijauta. Pasak V. Tautkaus, ilgalaikė psichologinė įtampa sukelia nervingumą, sąlygoja miego sutrikimus, kartais gali pasireikšti lengvos depresinės nuotaikos, chroniškas nuovargis, psichosomatiniai sutrikimai, kaip skrandžio ar žarnyno problemos, galvos skausmai. Dažnas palydovas gali būti sustiprėjęs širdies plakimas, drebulys, padidintas prakaitavimas, chaotiškos mintys ir sunkumas susikaupti. V. Tautkus išvardina tris žingsnius, kaip šiuos negalavimus įveikti.

„Siekiant nugalėti šias būsenas reikėtų pasitelkti savianalizę. Pirmiausia – labai svarbu rasti balansą tarp profesinio ir privataus gyvenimo, kas dieną rasti laiko malonioms veikloms. Būtina daryti pakankamai pertraukėlių, o jų metu atsipalaiduoti. Antrasis žingsnis – išmokti atsipalaidavimo technikų. Tai gali būti savitaiga grįsta autogeninė treniruotė, „Tai Či“ praktika, joga, meditacija ar raumenų atpalaidavimo pratimai. Labai efektyvios yra Lietuvos kurortologijos pradininko Karolio Dineikos kvėpavimo technikos, stiprinančios kvėpavimo sistemą ir gydančios daugelį ligų. Trečiasis žingsnis – reguliarus, bet saikingas fizinis krūvis, nes per sunkios treniruotės taip pat sukelia organizmui stresą. Užimtiems žmonėms siūloma sportuoti triskart per savaitę vidutiniškai po 30 minučių, arba šešis kartus pasimankštinti po 15 minučių. Tokiu būdu organizmas yra neperkraunamas ir nuimama vidinė įtampa“, – teigia patyręs kineziterapeutas.

Procedūrų poveikis

Norint atsipalaiduoti ir pailsėti kartais neužtenka tiesiog pakeisti aplinką ir bandyti valios pastangomis pamiršti nerimą keliančias mintis. E. Štrafėlaitė pataria pasikliauti specialistų patarimais ir išbandyti kūno procedūras, veikiančias ir emocinę būseną.

„Labai maloniai nuteikia relaksaciniai užsiėmimai, grupiniai arba individualūs seansai, atpalaiduojantys masažai. Žmonėms, nepratusiems medituoti, labai padeda plūduriavimo terapija specialioje kapsulėje, mineralinio vandens procedūros. Labai vertinga yra ir haloterapija, kitaip dar vadinama druskos kambariu. Ji veikia psichologinę būseną, padeda nurimti, sustoti, o taip pat stiprina kvėpavimo takus, kas šiuo metu yra itin reikalinga ir aktualu“, – teigia E. Štrafėlaitė.

Ji primena, kad Lietuva visame pasaulyje garsėja sveikatinimo paslaugų kokybe ir gamtos dovanomis, tarp kurių – ir gydančio mineralinio vandens šaltiniai. Tokio vandens vonių galime rasti kiekvienoje šalies sanatorijoje, o gerti mineralinį vandenį sveika kasdien.

Padidinto saugumo priemonės

L. Nosevič pastebi, kad klientams šiuo metu itin rūpi poilsio įstaigų saugumas, taip pat – paslaugų pasirinkimas. Sanatorijos ir SPA centrai yra pasiruošę priimti ne tik sveikatinimo, bet ir poilsio bei grožio paslaugų ieškančius klientus, planuojančius savo atostogas Lietuvoje. Be to, sveikatinimo įstaigos yra pasiruošusios priimti ir šeimas su vaikais, daugelis turi specialiai vaikams sukurtas paslaugas.

„Nerimaujantiems dėl saugumo patarčiau rinktis tas apgyvendinimo ir sveikatinimo įstaigas, kurios kartu turi ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPĮ) licenciją, užtikrinančią, kad yra laikomasi padidintų saugumo reikalavimų ir procedūrų. Tokiose įstaigose personalas yra įpratęs nuolat dirbti ypatingai švarioje ir saugioje aplinkoje, su žmonėmis, kuriems būtina atsigauti ir sustiprėti. Tokioje vietoje lankytojai gali jaustis daug saugesni negu bet kurioje parduotuvėje ar kavinėje“, – teigia L. Nosevič.