Vyrų ir moterų išpažintys: ankstyvi skyrybų ženklai, kurių jie nepastebėjo

Susipykusi pora / 123RF.com nuotr.
Autorius: Ji24.lt
Publikuota: 2020-03-30 19:04
Nors susituokdami prižadame vienas kitą mylėti iki mirtis mus išskirs, ne visada tuos pažadus išpildome. Kartais suprantame, kad šalia esantis žmogus mums ne prie širdies, kartais – kad paskubėjome ištarti „taip“, o kartais tiesiog suprantame, kad meilė mirė, o gal jos nė nebuvo.

Štai moterų ir vyrų išpažintys apie ankstyvuosius skyrybų ženklus, kurių jie nepastebėjo ar nenorėjo matyti. 

Jis nesirūpino mano jausmais

Kristin Smith pasakoja, kad greitai buvusiu tapsiantis vyras neberodė jokio susidomėjimo jos gyvenimu: „Jam nesinorėjo suteikti man jokio džiaugsmo. Vyras vėluodavo į man svarbius renginius ar tiesiog nepaimdavo manęs iš gydytojo, tvirtindamas, kad yra per daug užsiėmęs. Pamiršdavo tokias svarbias datas, kaip Mamos diena ar gimtadienis, tuo sukeldamas mano liūdesį ir ašaras. Esu verkusi prieš jį, o juk mylintiems žmonėms skaudu žiūrėti, kai vienas jų verkia“.

Pati Kristin yra iš šeimos, kuri išsiskyrė, todėl kartu su vyru gyveno net 26 metus. „Kai ką nors myli, net matydamas bloga jame, vis tiek ginsi. Gerumas santuokoje – tai vieną ar du kartus atleisti, o suteikti teisę elgtis blogai yra to paties elgesio atleidimas nuolatos.“

Mes nutolome, ir mums tai neberūpėjo

Josephas Troutas sako, kad santykiuose atėjo tas metas, kai jis pajuto, jog žmonai visai neberūpi: „Aš negalėjau jai papasakoti apie savo dieną neišgirdęs sakant, kad jeigu man nepasisekė – tai mano kaltė. Ilgainiui aš tiesiog nustojau su ja bendrauti“. 

Po to pora vis mažiau laiko praleisdavo kartu, pradingo intymios akimirkos. „Pavyzdžiui, aš po darbo žiūrėdavau TV, o žmona mirkdavo internete. O juk mums reikėjo praleisti laiką kartu, gaila, to nedarėme. Labai norėčiau sugrįžti į praeitį ir daugiau dirbti su santykiais, kad santuoka nebūtų žlugusi“. 

Visus kaltinimus ir skundus suversdavau jam

„Kai tik ištekėjau, skambindavau savo vyrui triskart per dieną tam, kad pasakyčiau, kaip jį myliu ar kad galvoju apie jį, – pasakoja Tiffany Lanier. –Tačiau kai santuoka pradėjo riedėti į bedugnės kraštą, namuose peržengdavau visas ribas ir pradėdau skųstis – tai šuo kaltas, tai skalbimo mašina neveikia...“ Dabar Tiffany sako, kad jai labai reikėjo žmogaus su kuriuo būtų galėjusi pasidalyti bėdomis – draugo, giminaičio, o gal net psichoterapeuto. „Nesakau, kad negalima pasakyti savo vyrui, kas tave vargina, tačiau jis neturėtų tapti kempine, sugeriančia viską, kas tau nesiseka gyvenime“, – įsitikinusi moteris. 

Jis mane nuolat kritikuodavo

„Mano buvęs vyras nuolat menkindavo mano išvaizdą, pasiekimus, tikslus ir ambicijas bei nematydavo nieko blogo mane lyginti su kitomis moterimis, – teigia Honorée Corder. – Aš pasirinkau ignoruoti tai, ką matau, maniau, tai mano kaltė. Gaila, kad tuo metu nesupratau, jog mes tiesiog netinkame vienas kitam.“

Jis visuomet kur nors eidavo be manęs

„Jis niekada nenorėdavo daryti nieko, ko noriu aš, – pasakojo Maggie Harris. – Viskas, kas jam rūpėjo – tai žvejoti ir žaisti biliardą. Kai pasiūlydavau ką nors nuveikti, išgirsdavau atsakymą, kad susitiksim namuose.“ Taip pat Maggie užtruko ne vienerius metus, kol suprato, kad šalia jos gyvena žmogus, kuris turi priklausomybę nuo alkoholio: „Ilgainiui jis pradėjo smurtauti psichologiškai ir tuo pačiu atsiprašinėti, sakyti, kad įveiksime visas bėdas. Tačiau...“

Alexandra Rose patyrė ne ką mažiau problemų: „Mano vyras visada gerdavo ir niekuomet nepadėdavo man su vaikais ar namuose. Ilgą laiką tai ignoravau, nes paprasčiausiai troškau, kad mano vaikai turėtų normalią šeimą.“

Mes pykdavomės dėl menkiausių dalykų

Kitas ženklas Tiffany Lanier buvo tas, kad jie su vyru kovodavo dėl menkiausių dalykų. „Pavyzdžiui, vaikai labai mėgdavo gerti vandenį, todėl aš jiems pirkdavau buteliukus vandens, kadangi tai buvo praktiška ir patogu naudoti. O mano buvusiajam tai atrodė tik pinigų švaistymas, todėl mes rimtai pykdavomės“.

Kaip moteriai aiškino psichoterapeutas, tai iš tikrųjų nebuvo susiję su vandeniu. Labai dažnai mes nukrypstame nuo temos ir liejame tulžį dėl nereikšmingų dalykų, bandydami tai, kas mums išties rūpi, nustumti kuo toliau. 

Jis neieškodavo sprendimų

„Viskas mūsų santuokoje būdavo gerai, kol aš pasakydavau kažko tokio, kas nepatikdavo mano vyrui ar jis su tuo nesutikdavo, – pasakoja Kristin.  – Jis neieškodavo sprendimų ar išeities, nespręsdavo konfliktų, sakydavo, kad yra tiesiog užsiėmęs ir kartais taip tyliai leisdavo laiką su manimi nekalbėdamas kelias savaites. Tačiau kai ko nors reikėdavo jam, aš klausydavausi ir gerbdavau jį.“ 

Per skyrybų procesą moteris sako supratusi, jog santuoka sukosi tik aplink jį: „Argumentų nebuvimas, savanaudiškumas, kontrolė ir nemokėjimas bendrauti turėjo būti ta raudona vėliava, pro kurią nereikėjo eiti. Deja, buvau tam per jauna...“

Jo temperamentas buvo siaubingas

„Greitai, po to kai susituokėme, mano buvusiojo tonas pasikeitė, ir jis labai greitai įniršdavo, – prisimena Laurie Lyons. – Jeigu aš atsakydavau taip, kaip jam nepatikdavo, jis klausimą kartodavo vis garsiau ir garsiau tam, kad mane įbaugintų. Maniau, kad susidorosiu su tuo, ar kad mano vyro subręs. Gaila, tačiau taip niekada nenutiko.“

Laurie vyras nedirbo net trejus metus, todėl jai teko vienai išlaikyti šeimą: „Supratau, kad aš esu verta kur kas geresnio gyvenimo“. 

Aš prisigalvodavau visko, kad tik nereikėtų eiti namo

Kai Karen Clover pradėjo ieškoti priežasčių,kad tik nereikėtų būti namuose, ji suprato, kad kažkas negerai. „Kai prie altoriaus pasakiau „Taip“, taip pat pasirinkau ignoruoti įspėjamuosius ženklus“. Karen pasakoja, kad vyras ją vadino pačiais bjauriausiais žodžiais, niekino jos šeimą ir net sugalvojo jai taisykles, kurių ši privalėjo laikytis.

Aš ignoravau kylančią baimę

Courtney Klein persikėlė į kitą šalį pas savo vaikiną, kuris su ja, iš pradžių dar tik mergina, o vėliau ir žmona, elgėsi ne itin gerai: „Aš buvau kaip koks trofėjus, kurį jis norėjo aprengti kuo seksualiau ir rodyti savo draugams. Jaučiausi pažeidžiama, kadangi neturėjau jokios palaikymo komandos, jokio artimo žmogaus svetimoje šalyje, buvau nuo jo priklausoma. Iš tikrųjų, turėjau sprukti kuo greičiau nuo jo dar iki vedybų...“

Mergina pripažįsta, kad prieš žengiant prie altoriaus ji juto visa esatimi, jog būtina sprukti, tačiau nepaklausė savęs: „Tai kur kas daugiau ne tik nervai – mano žarnynas sakė, kad aš darau didžiausią klaidą. Per savo gyvenimą supratau – jis gali labai daug pasakyti. Gyveni ir mokaisi!“

Kitiems žmonėms teikiau kur kas didesnę pirmenybę nei savo vyrui

Valerie Jones sako, kad jos buvęs vyras ir ji niekada neturėjo laiko pasimatymams, laiko sau ar kitiems įdomiems ir mieliems dalykams.

„Visada prioritetu laikėme mūsų karjerą, vaikus ir šeimą, o po dešimtmečio suvokėme, kad mes netgi nebe draugai. Tiesiog kambariokai, kurie kartu augina vaikus. Keleri metai prieš mūsų vestuvių metines aš net pamiršau šią datą, o tai man labai nepatiko“, – prisipažino Valerie.

Naujausi straipsniai