Zero waste spinta: kaip atnaujinti garderobą nekenkiant gamtai?

Drabužiai / 123RF.com nuotr.
Autorius: Ji24.lt
Publikuota: 2020-02-13 09:27
Pastebėję, kad mėgstama palaidinė praranda savo spalvą ar ėmus smukti anksčiau idealiai tikusiam sijonui, dažniausiai drabužį tiesiog išmetame ir nusiperkame naują. Tačiau šiandien mes turime visas galimybes savo spintos turinį tvarkyti tvariai – tokiu būdu galime ne tik sutaupyti, bet ir saugoti gamtą nuo nereikalingos taršos.

Kaip tą padaryti, pasakoja įvaizdžio dizainerė Greta Ūbaitė ir atliekų tvarkymo įmonės „Ekonovus“ vadovas Romas Draskinis.

Vartotojiška mada – reali grėsmė gamtai

Council for Textile Recycling duomenimis, amerikiečiai per metus išmeta apie 12,5 mln. tonų tekstilės gaminių. Tai yra didžiulis kiekis atliekų, neabejotinai teršiančių̨ gamtą. Greitojoje madoje vyrauja sintetiniai pluoštai, marginimai, dažymai, tokia atsikratyta tekstilė sunkiai suyra, deginama į atmosferą išskiria įvairias kenksmingas chemines medžiagas“, – teigia įvaizdžio dizainerė Greta Ūbaitė, tvarios iniciatyvos muted.lt įkūrėja, veikianti ir kurianti atsakingos mados sferoje.

Pasak jos, Lietuvoje kasmet atsikratome virš 700 tonų nebedėvimų drabužių. Tai, G. Ūbaitės teigimu, rodo neatsakingą mūsų požiūrį į vartotojiškumą: impulsyvūs pirkiniai, emocinis apsipirkinėjimas, nuolaidų vaikymasis ir galimybė lengvai pakeisti vieną drabužį kitu tapo kasdienybės norma. O šitokiu būdu neapgalvotai įsigyti tekstilės gaminiai labai greitai atsiduria šiukšlių konteineryje.

„Įsivyravus greitosios mados prekiniams ženklams, daugelio požiūris į garderobą̨ ženkliai pasikeitė̇. Prieinamas kainų̨ segmentas pradangino tikrąjį̨ drabužio vertės suvokimą̨, taip priartindamas mus prie impulsyvių̨ pirkimų už neaukštą kainą ir ypatingai nuolaidų metu“, – teigia G. Ūbaitė. 

Pasak atliekų tvarkymo įmonės vadovo Romo Draskinio, geriausia būtų, kad tekstilės gaminiai apskritai netaptų tiesiog išmetama atlieka.

„Žiedinė ekonomika yra toks vartojimo principas, kai joje cirkuliuojanti medžiaga yra nuolatos perkuriama, perdirbama ir vienu ar kitu būdu prikeliama naujam gyvenimui – arba mūsų pačių individualiomis pastangomis, arba centralizuotos sistemos pagalba. Tekstilės atveju šiandien veikia abu būdai – darbužiai gali būti atnaujinami savarankiškai arba jų „gyvenimas“ pratęsiamas perrūšiavimo ir perskirstymo pagalba. Svarbu, kad jie patektų į tuo užsiimančių specialistų rankas“, – teigia R. Draskinis.

Tvari mada – šansas tikrajam jūsų originalumui

„Tvaresnis požiūris į savo spintos turinį visų pirma reiškia atsakingą vartojimą, atsisakant impulsyvių pirkinių bei sistemingai planuojant asmeninį garderobą“, – teigia G. Ūbaitė. 

Įvaizdžio dizainerės teigimu, šiandien turime daugybę galimybių, kaip naujam gyvenimui prikelti kone visus savo turimus drabužius: pabodusius perkuriant, šiek tiek panešiotus – atnaujinant, nebetinkamus nešioti – pergaminant į kitos paskirties tekstilės gaminius.

„Drabužių atnaujinimo ir taisymo būdų yra begalė: nuo sulopymo iki akcentinio siuvinėjimo, nuo spalvos keitimo iki marginimo taškeliais ar paveikslo tapymo nugaroje, nuo paprasčiausio gaminio paskirties keitimo, suknelę paverčiant palaidine“, – teigia G. Ūbaitė.

Dar vienas būdas išvengti vartotojiškumo ir naujų, tačiau trumpalaikio gyvavimo tekstilės gaminių – peržiūrėti ne tik savo, bet ir močiutės spintą.

„Paprastai tai, ką randame močiučių spintose, vadiname vintažu. Vintažiniai gaminiai dažniausiai būdavo gaminami nedideliais kiekiais, todėl pasižymi ne tik kokybe, bet tuo pačiu ir unikalumu, išskirtinumu“, – teigia G. Ūbaitė.

Antras drabužio gyvenimas – pas naujus šeimininkus

Tiesa, drabužių perkūrimas ir atnaujinimas – tik viena iš tvaresnio elgesio su spintos turiniu galimybių, kuri ne visada tinkama. 

„Investuoti į drabužių taisymą verta tuomet, kada tai yra aukštos kokybės audiniai ir ilgaamžės medžiagos, tokios kaip natūrali oda, emociškai brangūs rūbai arba turintys lengvai pataisomus defektus. Tačiau, pavyzdžiui, nusiburbuliavusią trikotažinę palaidinę verčiau siūlyčiau ne taisyti, o perdirbti į žemesnės vertės gaminį, tarkim, šluostę namams, vonios kilimėlį ar pan.“, – pataria G. Ūbaitė. 

Dizainerei antrina ir R. Draskinis. Pasak jo, mums nebereikalingi tekstilės gaminiai savo gyvenimą gali tęsti daugybėje naujų formų.

„Šiandieninės galimybės leidžia nebereikalingus drabužius parduoti įvairiausiose internetinėse platformose, mainyti į kitus ar tiesiog padovanoti tiems, kuriems jų tikrai trūksta, pavyzdžiui, „Caritui“ ar kitoms labdaros įstaigoms. Jei tokiai veiklai stokojate laiko, drabužius galima sudėti į specialius tekstilės konteinerius, kurie po truputį atsiranda Lietuvoje. Štai Vilniuje šiai dienai jų aptarnaujame trisdešimt, tačiau iki metų galo šių konteinerių sostinėje bus jau virš šimto. Į šiuos konteinerius galima mesti sausus tekstilės gaminius: tai gali būti tekstilinė avalynė, tekstiliniai žaislai, užuolaidos, drabužiai, odos gaminiai ir t. t.“, – pasakoja R. Draskinis.

Jo teigimu, specialiu transportu aptarnaujami konteineriai suteiks progą ten patekusiems tekstilės gaminiams – drabužiams, avalynei, tekstiliniams žaislams, užuolaidoms, patalynei – netapti paprasta atlieka; perrinkus ir perrūšiavus dalis jų bus prikelti naujam gyvenimui. Tinkami nešioti drabužiai keliaus į organizacijas, besirūpinančias sunkiau gyvenančiais žmonėmis, visiškai nusidėvėję – perdirbimui; ir tik ta nedidelė drabužių dalis, kurie netiks nė vienam iš minėtų tikslų (pvz., dėl medžiagiškumo) bus deginami arba, pačiu paskutiniu keliu, atsidurs sąvartyne.

„Rūpintis tvariu požiūriu į savo spintos turinį verta ne  tik dėl finansinių aspektų, išskirtinumo ir unikalumo – ką iš esmės suteikia perdirbti gaminiai – bet ir dėl atsakomybės tiek prieš save patį, tiek prieš planetą, kurią turime vieną“, – apibendrindama primena G. Ūbaitė.